SBA grupės įmonėje „Utenos trikotažas“ – neeilinė sukaktis. Bendrovės siuvėja Genovaitė Giedrienė čia dirba jau 50 metų ir, kaip pati sakė, metų nesureikšmina. Aktyvus gyvenimo būdas ir pozityvus požiūris į kasdienius iššūkius įkvepia ne tik kolektyvo senbuvius, bet ir jaunąją kartą.

Vadovo linkėjimai

„Utenos trikotažo“ kolektyve šiuo metu – per 700 darbuotojų, iš kurių daugiau nei pusė įmonėje dirba 10 metų ir daugiau. Tvirtas bendrovės kolektyvo branduolys ir jo sukaupta patirtis yra geriausias žinių bei įgūdžių šaltinis jaunajai kartai. „Utenos trikotaže“ savo profesinį kelią pradedantys specialistai turi galimybę mokytis iš tikrų savo srities profesionalų.

„Sveikinu mūsų ilgametę darbuotoją Genovaitę ir nuoširdžiai dėkoju už visus 50 metų, praleistų kartu su „Utenos trikotažu“. Kolektyve turėti tokį patyrusį profesionalą yra didelė dovana – tai žmogus, iš kurio kiekvienas gali pasisemti išminties ir įkvėpimo. Linkiu nesustoti gyventi aktyviai, įdomiai ir su gera nuotaika“, – išskirtinės sukakties proga sveikino „Utenos trikotažo“ vadovas Petras Jašinskas.

Minčių keisti profesiją neturėjo

G. Giedrienė visus šiuos metus „Utenos trikotaže“ dirbo siuvėja. „Ko tik nesu siuvusi… Ir chalatus, ir peniuarus – viską siuvau. Siuvėjo darbas reikalauja kantrybės, bet minčių keisti profesiją niekada nebuvo. Kai apsisprendi, priimi tai kaip savo pareigą, tai ir dirbi. Juk ne kam kitam, o sau dirbi – tą visada žinojau. Keisti darbą ar įmonę nėra sprendimas,“ – sakė G. Giedrienė.

„Kiek save prisimenu, visada buvau aktyviai dirbanti. Net vaikus auginau į namus parsinešusi dvi siuvimo mašinas, o jau po pusmečio grįžau atgal į cechą. Aš nesuprantu tokių, kurie tik suėjus pensiniam amžiui šoka ir bėga iš darbo. Man amžius yra tik skaičius – kol galiu ir noriu, tol dirbu“, – prisiminė ilgametė „Utenos trikotažo“ darbuotoja.

Kuo mažiau dirbi, tuo labiau pavargsti

„Utenos trikotažo“ veteranė įsitikinusi – be darbo žmogus greičiau pavargsta, aptingęs jau kažko nebegali padaryti. Ji sakė, kad žmogui visada reikia kažkuo užsiimti, duoti darbo ir protui, ir kūnui.

„Visada į darbą iš Dauniškio ir atgal einu pėsčiomis – nesvarbu, koks oras. Niekada nesu važiavusi viešuoju transportu. Rytais visada darau mankštą. Darbas sėdimas, todėl būtinai reikia stiprinti savo fizinę sveikatą“, – apie judėjimo svarbą kalbėjo G. Giedrienė.

Paklausta, kaip darbe neprarasti motyvacijos, išlikti pozityviems ir lojaliems darbuotojams, G. Giedrienė atsakė paprastai: „Kantrybės geležinės ir darbuotojams, ir vadovams.“

„Utenos trikotažo“ inf.