Dr. Inga Jakštonienė, Nijolė Rukštelienė, dr. Ingrida Pliopaitė Bataitienė

Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto Inžinerijos ir technologijų katedros dėstytojos dr. Inga Jakštonienė, dr. Ingrida Pliopaitė Bataitienė ir lektorė Nijolė Rukštelienė 2020 m. rugsėjo – spalio mėn. atliko tyrimą, analizuojantį Utenos rajono savivaldybės gyventojų požiūrį į didelių gabaritų ir buityje susidarančių pavojingų atliekų tvarkymą. Projektą finansavo Utenos rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Svarbiausi tyrimo pastebėjimai – jūsų dėmesiui.

Tyrimo metu elektronines ir popierines anketas užpildė 376 respondentai. Nors Utenos mieste gyvena daugiau gyventojų negu kaime, apklausoje dalyvavo beveik po lygiai miestiečių ir kaimo gyventojų. Bendras gyventojų nusiteikimas labai pozityvus: 95% respondentų mano, kad rūšiuojant atliekas saugoma gamta, mažėja atliekų tvarkymo kaštai ir tik maža dalis skeptiškų šiuo klausimu. Deja, realybėje tai įgyvendinti sekasi nelengvai, nes net 21% respondentų teigia niekada nesinaudojantys didelių gabaritų ir buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo paslauga. O gal tokių atliekų nesusidaro? Beveik visi respondentai pripažįsta, kad jų buityje susidaro įvairių pavojingų atliekų: buitinės chemijos produktų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, pasenusių vaistų ir termometrų, galvaninių elementų ir akumuliatorių, lakų, dažų, skiediklių atliekų, panaudotų tepalų, tepalų filtrų, tepaluotų skudurų ir kt. Gyventojai teigia, kad pavojingų atliekų susidaro nedaug. Net pusė respondentų nurodo, kad per metus nesusidaro nė 1 kg, apie trečdalio ūkiuose susidaro iki 5 kg pavojingų atliekų. Didelių gabaritų atliekų taip pat susidaro labai įvairių: baldų atliekų turintys nurodė daugiau nei 70%, pusė nurodė naudotas padangas, 30% – didelių matmenų pakuotes ir kt. Tik keli respondentai nurodė, kad jų ūkiuose nesusidaro didelių gabaritų atliekų. Kaip respondentai atsikrato šitomis atliekomis, ypač turint mintyje tą penktadalį respondentų, nesinaudojančių nemokama šių atliekų surinkimo paslauga? Didelių gabaritų atliekas dalis gyventojų stengiasi panaudoti antrą kartą: apie 60% respondentų nurodė, kad nereikalingus, bet tvarkingus ir tinkamus naudoti daiktus stengiasi kam nors atiduoti, bet tik kas dešimtas tokius daiktus nuveža į daiktų dalinimosi stotelę. 40% respondentų naudojasi surinkimo paslauga apvažiavimo būdu, o 30% patys pristato į didelių gabaritų atliekų aikšteles. Apie penktadalį respondentų išmontuoja, išrūšiuoja, sudegina medieną, tekstilę, atskiria metalą, likučius išmeta į buitinių atliekų konteinerį, o 16% respondentų pripažino, kad vienas iš galimų pasirinkimų jų buityje – didelių gabaritų atliekas nunešti prie buitinių atliekų konteinerio. Miesto gyventojai teikia prioritetą didelių gabaritų atliekų pristatymui į specialias aikšteles, o kaimo gyventojams ši paslauga nėra tokia patraukli.
Pavojingomis atliekomis atsikratoma įvairiai: apie trečdalį respondentų vaistus, kurių pasibaigęs galiojimas, neša į vaistinę, trečdalis nebenaudojamus elektronikos prietaisus pristato elektros ir elektronikos atliekas tvarkančioms įmonėms, trečdalis nurodė, kad pavojingas atliekas atiduoda surenkant apvažiavimo būdu, savarankiškai atliekas pristatančių į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę yra penktadalis. Kaimo gyventojai aktyviau naudojasi pavojingų atliekų surinkimu apvažiavimo būdu. Bet ir šias atliekas tvarkant stebimas netinkamas dalies gyventojų elgesys: kas šeštas miestietis ir beveik kas trečias kaimo gyventojas prisipažįsta, kad pavojingas atliekas išmeta ir į buitinių atliekų konteinerį. Tai gali sukelti ekologinių problemų tolesniuose buitinių atliekų tvarkymo etapuose.
Nors su buityje susidarančiomis pavojingomis atliekomis dažnai elgiamasi neatsakingai, daugiau kaip pusė gyventojų gerai vertina šių atliekų tvarkymo sistemą Utenos mieste ir rajone. Jie vertina patogumą, aiškius surinkimo grafikus, galimybę patiems pristatyti atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles sau patogiu metu. Trečdalis gyventojų šią paslaugą vertina vidutiniškai ir teigia, kad pavojingas atliekas sunku išrūšiuoti arba ši paslauga neaktuali dėl mažo atliekų kiekio, o dešimtadalis respondentų šią paslaugą vertina blogai, nes retai surenkamos atliekos, ne visur privažiuojama, nepriimamos skystos atliekos.
Dar palankiau vertinama didelių gabaritų atliekų tvarkymo sistema. Net 70% respondentų šią paslaugą įvertino gerai, 15% įvertino vidutiniškai, motyvuodami tuo, kad sunku patiems išnešti atliekas iš namų, o dešimtadalis respondentų paslaugą įvertino blogai, nes retai surenkamos atliekos, ne visur privažiuojama.
Vadinasi, gyventojai iš esmės gerai vertina veikiančią pavojingų ir didelių gabaritų atliekų tvarkymo sistemą, vis tik dešimtadalis respondentų ja nepatenkinti.
Tyrime buvo analizuota dar viena atliekų tvarkytojus jaudinanti problema: kasmet auga surenkamų didelių gabaritų atliekų kiekiai, atliekų tvarkytojų paslaugomis nelegaliai naudojasi butų remontininkai. Bet respondentai čia bėdos neįžvelgia: 64% apklaustųjų pritaria nemokamai atliekų surinkimo paslaugai, kuria naudojasi įvairias paslaugas teikiančios įmonės, tik apie trečdalį respondentų mano, kad verslas pats turi mokėti už atliekų surinkimą. Didžioji respondentų dalis (68%) mano, kad didėjantys atliekų kiekiai yra natūralus gerėjančio gyvenimo rezultatas, tiesiog reikia skirti daugiau pajėgų šių atliekų tvarkymui, penktadalis nurodė, kad reikia limituoti buityje susidarančių pavojingų ir stambių gabaritų atliekų kiekį, kurį namų ūkis gali nemokamai pristatyti, ir tik 3% mano, kad reikia apmokestinti buityje susidarančių pavojingų ir didelių gabaritų atliekų tvarkymo paslaugą.
Taigi, tyrimas rodo, kad nors gyventojai labai pozityviai vertina atliekų rūšiavimą, patys nėra drausmingi: 21% respondentų prisipažįsta nesinaudojantys nemokama didelių gabaritų ir buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo sistema, 32% respondentų pavojingas atliekas nevengia išmesti į buitinių atliekų konteinerius, o 16% respondentų didelių gabaritų atliekas kartais nuneša prie konteinerių. Be to, gyventojai labai atlaidūs visiems, kurie jų vardu nemokamai atsikrato atliekomis. UAB „Utenos komunalininkas“ ir kitų atliekų tvarkytojų darbas vertinamas gerai, tik kas dešimtas turi priekaištų, nes retai surenkamos atliekos, ne visur privažiuojama.
Ką daryti, kad augtų gyventojų aplinkosauginė kultūra? Matyt, reikia daugiau dėmesio skirti švietimui, tinkamų įgūdžių formavimui. Tinkamai tvarkyti atliekas, net kai paslauga nemokama, užima laiko, kartais būna nepatogu, kartais neaišku, kaip rūšiuoti. Reikia padėti žmonėms išsiugdyti vidinį poreikį sąžiningai elgtis su atliekomis.
Tyrėjos dėkoja visiems respondentams, Utenos rajono savivaldybei, partneriui UAB „Utenos komunalininkas“ ir kviečia išsamiai susipažinti su tyrimo medžiaga Utenos kolegijos interneto svetainėje.