Šiukšlėmis apkrauti konteineriai Utenai švaraus miesto reputacijos nesuteiks

Atliekų rūšiavimas yra svarbus ne tik švaros, bet ir ekologijos atžvilgiu, taip pat tai – žmogaus aplinkos kultūros suvokimo išraiška. Tiek Utenoje, tiek rajone visi gyventojai daugiau mažiau turi galimybę rūšiuoti atliekas. Deja, neretai konteineriai būna apkrauti ne­tinkamomis arba visai neišrūšiuotomis atliekomis.

Pasitelktas ir dirbtinis intelektas

Pasak UAB „Utenos komunali­ninkas“ Klientų aptarnavimo sky­riaus vadovės Miglės Liuimienės, Utenos miestas susiduria su ša­lia atliekų konteinerių paliekamo­mis šiukšlėmis, taip yra pažeidžia­mos atliekų tvarkymo taisyklės. Siekiant užkirsti tam kelią, nuo 2019 m. yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, artimiausiu metu numatyta įrengti dar ketu­rias. Jų vieta kartas nuo karto bus keičiama. „Viena iš naujai įreng­tų kamerų – išmanioji (šiuo metu dar reguliuojama), jai mūsų dar­buotojas sukūrė dirbtinį intelek­tą, kuris automatiškai atpažins pažeidimus“, – sakė M. Liuimie­nė. Duomenis su užfiksuotu pa­žeidėju „Utenos komunalininkas“ perduoda Utenos rajono savival­dybės Viešosios tvarkos skyriui, kuris skiria jam baudą, taip pat sąskaitą už papildomas išlaidas tvarkant ne pagal taisykles palik­tas atliekas pateikia ir „Utenos ko­munalininkas“. „Pavyzdžiui, kaž­kas palieka prie konteinerių daug šakų, kurių kartu su biologiškai skaidžiomis atliekomis išvežti ne­galima – tenka siųsti papildomą transportą. Tas pat yra ir su kito­mis atliekomis, kurių negalima iš­mesti į konteineriams ištuštinti skirtas mašinas“, – sakė „Utenos komunalininko“ darbuotoja.

Stambiagabaričių atliekų netrūksta

M. Liuimienė pastebėjo, kad šiais metais per devynis mėne­sius, lyginant su tuo pačiu laikotar­piu pernai, stambiagabaričių atlie­kų, surinktų apvažiavimo būdu, paliktų prie konteinerių ar žmonių atvežtų į „Utenos komunalininko“ stambiagabaričių atliekų aikštelę, padaugėjo 190 tonų (48 proc. dau­giau, lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu). Pašnekovė spėja, kad galbūt tai – karantino pasekmė, kai žmonės, daugiau laiko praleis­dami namuose, tvarkėsi iš pagrin­dų. Apvažiavimą įmonė vykdo tris kartus per metus tiek mieste, tiek rajone. Stambiagabaritės atliekos surenkamos nemokamai. Anot M. Liuimienės, nėra tikslių statis­tinių duomenų, kiek surenkama šių atliekų bendrovės aikštelėje, o kiek apvažiavimo būdu, tačiau, kad pastaruoju būdu tikrai daug jų paimama iš gyventojų, neabe­jotinas faktas. Neturėtų gyvento­jai baimintis mokesčio į stambia­gabaričių atliekų aikštelę atvežę seną kriauklę, klozetą, vonią ar duris – šios atliekos priskiriamos prie baldų, tad už jas mokėti nerei­kės. „Sunku spręsti, kodėl žmonės palieka tokias atliekas prie kontei­nerių. Ar tai vyksta dėl nežinoji­mo, jog galima tokias atliekas pri­statyti nemokamai, ar tiesiog taip patogiau ir nieko nenorima keisti“, – svarstė M. Liuimienė. Ji pridūrė, kad už atvežtas statybines atlie­kas susimokėti reikia.

Kaip dažnai tuštinami konteineriai?

Anot pašnekovės, mieste iš viso yra 134-ios kolektyvinės kontei­nerių aikštelės, iš kurių 24-ios – pusiau požeminės. 42 aikštelės skirtos mišrioms komunalinėms ir antrinėms atliekoms, likusios – tik mišrioms komunalinėms arba tik antrinėms atliekoms, t. y. plastikui, stiklui ir popieriui, jas sudaro skirtingų spalvų vadina­mieji varpeliai, kurie, bendrovės atstovės teigimu, taip pat dažnai yra apkraunami netinkamomis atliekomis.

Pasak M. Liuimienės, pagrindi­nių aikštelių konteineriai tuštinami gana dažnai: tekstilės – kartą per savaitę (esant poreikiui ir du kar­tus), popieriaus ir plastiko du kar­tus per savaitę, o daugelyje aikš­telių mišrių komunalinių atliekų – kasdien (kai kuriose net dukart per dieną). Stiklas išvežamas du­kart per mėnesį (esant poreikiui ir dažniau). Biologiškai skaidžių atliekų konteineriai iš individua­lių namų sezono metu (ne žiemą) bei iš pusiau požeminių kontei­nerių surenkami kartą per savai­tę (ne sezono metu – kartą per mėnesį). Daugumą atliekų – miš­rias komunalines, stambiagaba­rites, tekstilę (baldinę) – „Utenos komunalininkas“ išveža į Utenos regiono atliekų tvarkymo centrą, plastiką, popierių, stiklą – į UAB „Ekobazė“ Vaikutėnuose (Utenos sen.), elektronikos laužą išsive­ža UAB „EMP Recycling“. Pagal galimybes įmonė savo aikštelėje taip pat ardo ir rūšiuoja atliekas.

Paslauga tik miestiečiams

Biologiškai skaidžias atliekas „Utenos komunalininkas“ suren­ka tik miesto ribose. Per devynis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šių atliekų iš privačių asmenų surink­ta 200 tonų (46 proc.) daugiau. Ši paslauga gyventojams nieko ne­kainuoja. 2019 m. mieste išdaly­ta 600 konteinerių, skirtų būtent šioms atliekoms. Šuo metu 700 konteinerių baigiami dalyti Ąžuoli­jos gyventojams (iš viso jau išda­lyta 1 355). Miestiečiai, kurie dar neturi šių rudos spalvos kontei­nerių, biologiškai skaidžias atlie­kas pateikia maišuose. Pasak M. Liuimienės, techniškai nėra įmanoma vienu važiavimu surink­ti ir konteinerius, ir maišus, todėl ateityje planuojama gatvėse, kur bus išdalyti rudieji konteineriai, atliekas surinkti tik iš jų. Kol kas atliekos surenkamos mišriu būdu. Tiesa, surenkant žaliąsias atlie­kas iš maišų, susiduriama su dar viena problema – maišuose atlie­kos kamšant suspaudžiamos ir būna neįmanoma jų iškratyti ne­pažeidus maišo. Beje, yra gyven­tojų, kurie patys susitvarko su to­kiomis atliekomis ir konteinerių atsisako.

Netinkamai arba visai neišrūšiuotos atliekos

Kalbėdama apie rūšiavimą, M. Liuimienė sakė, kad kartas nuo karto susiduriama su netin­kamų gabaritų atliekomis, suki­šamomis į konteinerį. Pavyzdžiui, sugrūsta kartono dėžė, kuri tinka­mai nesusmulkinta ar nesulanks­tyta, įsispraudžia tarp sienų. Taip konteineris greičiau užsipildo, o apačioje lieka ertmė.

Pasak pašnekovės, susiduria­ma su problema, kai gyventojai netaisyklingai rūšiuoja atliekas. Štai į stiklo konteinerį negali­ma mesti lakštinio stiklo, sti­klo paketų, automobilių stiklų. Prie plastiko, pavyzdžiui, netin­ka vamzdžiams šiltinti naudojami poroloniniai vamzdeliai, kurie pri­skiriami prie statybinių atliekų.

Pašnekovė teigė, kad apkrau­ti konteineriai ne visada reiškia, jog jie pilni. Ji sakė, kad kamerų užfiksuotoje medžiagoje galima pamatyti atvažiuojančias maši­nas, kurių vairuotojai išima atlie­kų maišus ir, juos tiesiog palikę prie konteinerių, nuvažiuoja. Pa­sak M. Liuimienės, atliekos daž­niausiai būna net nerūšiuotos.

Gausiausios atliekos

„Už stiklo, plastiko, popieriaus pakuočių atliekas gyventojai ne­moka. Patirtas išlaidas už jų su­rinkimą ir rūšiavimą, konteine­rių įsigijimą padengia gamintojų ir importuotojų organizacijos. Gy­ventojai moka pastoviąją dalį pa­gal nekilnojamo turto paskirtį ir už faktiškai išvežtas mišrias komu­nalines atliekas. Gyventojai, jei atliekos tinkamai išrūšiuotos, ne­moka už savo geltonųjų ir žalių­jų konteinerių turinio išvežimą“, – kalbėjo M. Liuimienė.

Anot pašnekovės, skaičiuojant tonomis, daugiausia surenkama mišrių komunalinių atliekų, o kon­teinerių vienetais – plastiko. Plas­tikas iš gyventojų surenkamas kartą per mėnesį, stiklas – kas ketvirtį. Mieste mišrios komunali­nės atliekos iš individualių valdų išvežamos kartą per dvi savaites, plastikas kartą per mėnesį. Rajo­ne tiek vienos, tiek kitos atliekos surenkamos kartą per mėnesį.

Pasak M. Liuimienės, jei į kon­teinerius primetama netinkamų atliekų, tuomet ant jo klijuojamas lipdukas, kad atliekos išrūšiuotos netinkamai ir konteineris neima­mas. Laimei, tai ne masinis reiš­kinys, tad nepatenkintų gyventojų skambučių sulaukiama nedaug.

Tekstilės konteinerių yra po 12 vnt. mieste ir rajone. Į juos, pasak M. Liuimienės, reikia mesti ge­ros būklės, švarią tekstilę, galima juos pristatyti ir į „Utenos komu­nalininko“ aikštelę. Taip pat ir lovų čiužinius.

M. Liuimienė akcentavo, kad kiekviena ne ten padėta šiukšlė didina atliekų tvarkymo sąnaudas – tik tinkamas rūšiavimas gali pa­dėti išvengti mokesčio už atliekų tvarkymą augimo.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas