Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pasigirsta žmones kalbant mačius mešką, šiuos gyvūnus užfiksuoja tiek medžiotojų, miškininkų, aplinkosaugininkų ar pasieniečių, tiek eilinių piliečių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, randama jų pėdsakų, šleivakojėms apsilankius sodybose, kur jas dažniausiai atvilioja bičių aviliuose esantis medus, šeimininkai skaičiuoja nuostolius. Kad jo sodyboje visai neseniai apsilankė ir šunybių prikrėtė ne kas kitas, o meška, įsitikinęs ir atokaus Sarakalnio viensėdžio (Saldutiškio sen.) gyventojas.

Sarakalnyje gyvenantis Povilas Rukas (77 m.) „Utenos dienai“ užtikrintai teigė, kad jo sodyboje apsilankiusi meška apvertė ir apgadino avilį. Iš avilio iškrito visi koriai, o viduje buvusį apklotą, skirta bitėms apsaugoti nuo šalčio, žvėris nutempė į netoliese esantį eglyną, kur jis mėtosi iki šiol. Maža to, vyras tvirtino po kurio laiko kieme savo akimis išvydęs meškiuką. Iš pradžių manė, kad tai šuo, tačiau priėjęs arčiau įsitikino, jog į svečius atklydo meškos jauniklis. „Rudas, gražus, dailia smailia nosyte. Ir visai nebaikštus“, – šypsodamasis gyvūną, kurį gyvai pamatė pirmą kartą gyvenime, apibūdino P. Rukas. Jo teigimu, meškiukas, išvydęs žmogų, nepuolė bėgti – lėtai nutipeno ten, kur jo veikiausiai laukė motina.

Paklaustas, ar nuo šiol jam nebus baisu gyventi savo sodyboje žinant, kokių keturkojų kaimynų turi, vyras atsakė: „Sako, reikia atsigulti ant pilvo, meška prieina, pauosto ir nueina. Galvoja, negyvas. Taip žmonės daro Sibire.“

P. Rukas, gyvenantis miškų apsuptyje, pasakojo matęs ir elninių šeimos žinduolių, žinantis, kur gyvena barsukai, kartą netgi stebėjęs, kaip jie žaidžia. Pašnekovo kaimynė Janina Stonienė prisipažino, kad kai tvarko gėlynus, jai visuomet atrodo, jog netoliese kažkas pūškuoja, bilda. „Gal ta meška ir laksto kur šalia…“ – svarstė Sarakalnio gyventoja, kuri savo telefonu kartas nuo karto įamžina jos auginamų tulpių žiedus vis nuėdančias stirnas ar kitus aplink supančius gyvūnus.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriaus vadovas Tomas Zubovas „Utenos dienai“ negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad netoli Kirdeikių esančiame Sarakalnio viensėdyje lankėsi meška, mat medžiotojai neturi jokių konkrečių tai patvirtinančių įrodymų. „Na, kadangi ši vietovė yra netoli Ignalinos krašto, kur yra buvę panašių atvejų, galbūt visai tikėtina, kad tai buvo meška, nes šie gyvūnai mūsų miškuose šiandien nėra jokia naujiena. Meškos migruoja ir tikrai praeina pro mūsų miškus“, – sakė T. Zubovas ir pridūrė, kad medžiotojai rajono miškuose yra įsirengę vaizdo stebėjimo kamerų, kurios leidžia stebėti žvėrių migraciją, jų populiacijos dydį. Jo teigimu, šios kameros ne kartą yra užfiksavusios ir mešką, tačiau tai nutiko seniau, ne šiemet.

„Kiek man žinoma, meškų populiacija tiek Estijoje, tiek Latvijoje didėja. Estijoje meškos netgi jau yra medžiojamos, tik, aišku, yra nustatytas limitas. Kai populiacija didėja, gyvūnai automatiškai ieško naujų plotų ir migruoja – viskas vyksta tendencingai ir natūraliai“, – savo žiniomis dalijosi T. Zubovas. Paklaustas, kaip derėtų elgtis sutikus mešką, pašnekovas pabrėžė, kad svarbiausia neprovokuoti gyvūno, jokiais būdais prie jo nesiartinti ir stengtis kaip įmanoma ramiau pasišalinti iš susitikimo vietos, vengti drastiškų veiksmų, nebėgti.

Visvaldo Kulakausko nuotr.