Ketvirtadienį, birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, 105 000 tremtinių ir politinių kalinių atminimas buvo pagerbtas tradicinėje atminties akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Šią dieną tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai buvo garsiai ištariami net 10-yje Lietuvos miestų, tarp jų – ir Utenoje, o Visuotinė tylos minutė sujungė lietuvius visame pasaulyje.

Gedulo ir vilties diena prasidėjo 11 val. 59 min. vykstančia Visuotine tylos minute, jos metu visi buvo kviečiami sustoti, prisiminti tremtinių ir politinių kalinių istorijas bei likimus, ir tokiu būdu pagerbti negrįžusiųjų atminimą.

Visuotine tylos minute prasidėjusi Gedulo ir vilties diena tęsėsi įgyvendinant atminties akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok”. Pernai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vykusios akcijos metu per visą parą trunkančius skaitymus buvo perskaityta 60 000 vardų ir likimų. O šiemet atminties akcija vyko net dešimtyje Lietuvos miestų.

Mūsų mieste per pietus šalia Utenos kultūros centro rikiavosi skaitytojų būrys – uteniškiai jungėsi į gyvąją eilę ir pradėjo skaitymus. Pirmasis ištremtųjų ir politinių kalinių vardus, pavardes ir likimus ištarė Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Kaip teigė šio renginio organizatoriai, tądien mūsų mieste iš skaitytojų lūpų buvo ištarti 5 tūkst. vardų ir likimų.

Skaičiuojama, jog per visą tremties laikotarpį iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 131 000 gyventojų, dar apie 156 000 lietuvių buvo įkalinta. Visoje Lietuvoje Gedulo ir vilties diena žymi Sovietų Sąjungos vykdytų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą pradžią.

Laikraščio „Utenos diena” ir „Misija Sibiras” inf., Linos Narčienės nuotr.