Utenos regiono kaimiškosiose vietovėse daugė­ja namų ūkių, kurie prisijungia prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.

Kaip teigė įmonės „Utenos vandenys“ gamybos direktorė dr. G. Vabolienė, Utenos rajone situacija, susijusi su gyventojų, prisijungusių prie centralizuotų tinklų, skaičiumi, mieste, kur iš­vystyta nuotekų infrastruktūra, ir kaimiškosiose vietovėse, kur ši infrastruktūra vystoma pagal gy­ventojų tankumą, labai skiriasi.

„Mieste su priemiesčiais cen­tralizuotu nuotekų surinkimu naudojasi 98 proc. visų namų ūkių, o kaimuose – tik 32,4 proc.“ – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad prisijungusiųjų kaimiškosio­se vietovėse paskutiniu metu pa­daugėjo, nes ES ir įmonės lėšo­mis buvo įgyvendintas ne vienas vandens tiekimo ir nuotekų tvar­kymo infrastruktūros plėtros pro­jektas. Darbai vyko ne tik Utenos mieste, bet ir Antalgės, Jasonių, Pačkėnų ir Šiaudinių kaimuo­se, Sudeikių, Užpalių, Tauragnų ir Vyžuonų (su Plaušų kaimu) miesteliuose.

Dr. G. Vabolienė pridūrė, kad vystydama nuotekų infrastruk­tūrą įmonė nuolat informuoja ir skatina gyventojus prisijung­ti prie naujai pastatytų ir esamų tinklų, kviečia juos kreiptis dėl pri­sijungimo sąlygų, konsultuoja, kaip prisijungti. Gyventojams, kurie sto­koja finansinių galimybių, Utenos rajono savivaldybė pagal nustaty­tą tvarką teikia kompensacijas prie centralizuotų tinklų prisijungti ar nuotekų siurbliui įsigyti. Kaimuose, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, kompensuo­ja dalį individualių nuotekų valymo įrenginių įsirengimo išlaidų.

Privalo tvarkyti savarankiškai

Kaip teigė Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Ži­lėnas, neprisijungusieji prie cen­tralizuotos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sistemos nuo­tekas privalo tvarkyti individualiai. Realybė byloja, kad tikrai ne visi tai daro tinkamai.

„Vis dar pasitaiko tokių atvejų, kai nevalytos nuotekos tiesiog išleidžia­mos į aplinką. Jei nuotekos turi sąly­tį su geriamuoju vandeniu, kuris tose teritorijose gaunamas iš šulinių arba gręžinių, pastarasis taip pat užteršia­mas“, – tvirtino pašnekovas.

Geriant užterštą vandenį rizi­kuojama susirgti įvairiomis infek­cinėmis bei kitokiomis ligomis, kurių komplikacijos kelia rimtą grėsmę žmogaus sveikatai

Gresia ir baudos

Į klausimą, kodėl taip nutinka, kad nevalytos buitinės nuotekos patenka į aplinką, D. Žilėnas atsa­kė, jog kai kurie gyventojai papras­čiausiai netinkamai prižiūri savo valymo įrenginius ir nuotekų surin­kimo rezervuarus arba net nežino, kaip tai daryti saugiai ir taisyklingai.

„Būtina atminti, kad nuotekos gali būti kaupiamos tik sanda­riuose uždaruose gamykliniuo­se nuotekų kaupimo rezervuaruo­se, tačiau tai daryti reikėtų tik tais atvejais, kai nėra galimybių įreng­ti biologinių nuotekų valymo įren­ginių ar prisijungti prie centralizuo­tos nuotekų tvarkymo sistemos“, – pabrėžė specialistas ir pridū­rė, kad sukauptas nuotekas la­bai svarbu periodiškai ir laiku iš­vežti. Taigi, individualių nuotekų tvarkytojai privalo sudaryti sutar­tis su nuotekų vežėjais, saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvir­tinančius dokumentus.

D. Žilėnas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai įpareigoja privačių šu­linių ar gręžinių savininkus rūpintis namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe bei vandenvie­tės apsauga nuo teršimo. Pasak jo, jei nepaisoma nustatytų rei­kalavimų, galima sulaukti nema­lonumų: administracinės baudos gyventojams, netinkamai tvar­kantiems nuotekas, siekia iki 300 eurų. Maža to, gali būti pareikalau­ta atlyginti padarytą žalą aplinkai.

Informacija parengta bendradar­biaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Res­publikos aplinkos ministerijos Aplin­kos projektų valdymo agentūra ir fi­nansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.