Europos Parlamente svarstomi aktualūs klausimai

Balandžio 3–6 dienomis vyko eilinė Europos Parlamento (EP) sesija Elzaso regiono sostinėje – Strasbūre. Kad priimtų sprendimus, EP nariai Strasbūre renkasi dvylika kartų per metus, o sesijoms ruošiasi Briuselyje. Šiuo metu Lietuvai atstovauja 11 europarlamentarų.

Naujienos dėl Brexit

Iki išstojimo datos Jungtinė Karalystė (JK) gali naudotis visomis Europos Sąjungos (ES) narės teisėmis, tačiau kartu turi vykdyti visus narystės įsipareigojimus – tai pabrėžė visi EP nariai. Jie nustatė svarbias sąlygas tam, kad EP galėtų ratifikuoti JK išstojimo susitarimą. EP pažymi, kad JK išstojimas – „tai precedento neturintis įvykis, dėl kurio tenka apgailestauti“. Europarlamentarų įsitikinimu, „šis išstojimas turi vykti tvarkingai, kad nebūtų padarytas neigiamas poveikis ES, jos piliečiams ir Europos integracijos procesui“. Be to, iki išstojimo datos JK negali pradėti derybų dėl galimų prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, taip pat dėl kokių nors susitarimų su atskiromis ES šalimis, kurie pažeistų ES teisę.
Į EP atvyko ir Vokietijos Federacijos prezidentas Frank-Walter Steinmeier, kuris priminė ES istoriją ir įkūrimą, demokratijos progresą, ES Konstituciją. Jis teigė, kad ES niekada nebuvo pasivaikščiojimas parke, tad reikia dirbti. Jis atvažiavo todėl, kad yra pasirengęs stoti už Europą, kaip ir daugelis gyventojų, nenori grįžti į praeitį. „Įvairios kalbos, kultūros, religijos, tradicijos vienija – tai pagrindinė savybė. Taigi reikia statyti tiltus, o ne juos griauti. Reikia remti vieniems kitus, nes yra daug priešų, norinčių pakenkti. Brexit buvo didžiausias Didžiosios Britanijos praradimas. Vieninga ES yra vienintelė išeitis“, – teigė Frank-Walter Steinmeier.
Derybos dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES užtruks keletą metų, po to bus pereinamasis laikotarpis. Parlamentarai teigia, jog reiks laiko, kol paaiškės, kas bus toliau. Parlamentarė Laima Andrikienė sakė, kad sesijos metu pagrindiniai klausimai yra piliečių statusas, taip pat finansinė situacija, Šiaurės Airijos taikos procesas ir teritoriniai ES sienų bei Gibraltaro klausimai. Derybose bus kalbama apie daugybę klausimų, bet net jeigu jos ir nebus pasiektos – Didžioji Britanija pasitrauks iš ES 2019 m. kovo 30 d. „Tuomet reiks nustatyti tarpusavio ryšius, nes dabar Didžioji Britanija nori tik prekybinio susitarimo, nori naudotis privilegijomis prekyboje, kurias iki šiol turėjo, bet nenori būti vieningoje rinkoje, priklausyti muitų sąjungai. Įsipareigojimų jokių, bet vyšnias nuo torto nuimti nori“, – teigė parlamentarė. ES rūpi 410 mln. ES piliečių ir „vyšnios nuo torto tik valstybėms narėms“. L. Andrikienės ir ES pozicija – „ES piliečiai turi turėti teisę ten važiuoti, turi turėti teisę ten dirbti ir tai turime išlaikyti ir tą patį garantuojame britams, kurie norėtų gyventi ES valstybėse.“

Dėmesio centre – neramumai Baltarusijoje ir Rusijoje

EP nariai aptarė padėtį Rusijoje ir Baltarusijoje, kuriose vykusios demonstracijos prieš korupciją (Rusijoje) ir „veltėdžių“ įstatymą (Baltarusijoje) sulaukė aršios teisėsaugos institucijų reakcijos. Sulaikyti šimtai žmonių, taip pat ir opozicijos atstovai, nacionaliniai bei užsienio žurnalistai.
Lietuvoje rinkti parlamentarai griežtai smerkia smurtą prieš opoziciją bei taikius demonstrantus Baltarusijoje. Petras Auštrevičius teigė, kad sesijos metu vykstančioje diskusijoje stengiamasi priminti „apie galimybę atnaujinti sankcijas Baltarusijai, taip pat atlikti tyrimus dėl sulaikytųjų – jie turi būti paleisti arba jiems turi būti pateikti pagrįsti kaltinimai“. Kitas svarbus dalykas yra susijęs su žmogaus teisių ir laisvių laikymusi Baltarusijoje reikalaujant, kad būtų pratęstas Jungtinių Tautų specialaus atstovo mandatas, su kuriuo Baltarusijos valdžia atsisako bendradarbiauti. Finansinė parama, kuri skiriama Baltarusijai, negali būti panaudota nesaugios Astravo elektrinės statybai. Parlamentaro nuomone, gali būti pratęstas nepageidaujamų asmenų ES sąrašas ir apskritai sankcijos valstybei. Tai pats rimčiausias pastarojo laikotarpio signalas Baltarusijai. ES yra susirūpinusi, kur ši valstybė apskritai eina, nes, pasak P. Auštrevičiaus, šiuo metu Baltarusija veidu atsisukusi į rytus, o prezidentas jau seniai šią valstybę su visais žmonėmis ir jos turtais pardavė Rusijai“. P. Auštrevičiaus nuomone, buvo padaryta klaidų bendraujant su šia valstybe ir ES turi prisiimti atsakomybę.
Svarbus klausimas yra Astravo elektrinė, į kurią delegacija iš EP vyks balandžio 20 dieną. P. Auštrevičius inicijavo šią „Atominės energetikos saugos ES kaimynystėje“ grupę ir nežada sustoti. Taip norima atkreipti ES institucijų dėmesį į Astravą. Pagrindinis vizito tikslas yra „išgirsti iš pačių baltarusių, kaip jie supranta saugumą ir ką jie ruošiasi daryti“. Žinoma, elektrinės statybų sustabdyti jau nebegalima, bet parlamentarai stengsis įtikinti ES nepriimti nešvarios ir nesaugios elektrinės.
Kalbėdamas apie Rusiją, parlamentaras Antanas Guoga buvo tiesus: „Rusija visais įmanomais būdais bando daryti įtaką tiek politiniams, tiek ekonominiams, tiek socialiniams procesams ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje ES. Todėl prielaidų santykiams gerėti nėra. Lietuva turi visaip daryti įtaką ES pozicijai, neleidžiančiai gerinti santykių su Rusija arba neleidžiančiai net pagalvoti apie sankcijų sušvelninimą arba panaikinimą. Rusija vis dar mato save kaip Europos rytų regiono savininkę, o tai yra grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui. Tai yra grėsmė Europos bei NATO vienybei. Mes turime bendrų klausimų su Rusija, nuo kurių nepabėgsime, tokių kaip Kaliningrado tranzitas. Tačiau energetikos, ekonomikos ar politiniuose klausimuose turime stengtis pasitelkti europines struktūras. Rusija yra mūsų kaimynas ir santykiai turėtų būti geresni, bet labai svarbu, kad abi pusės to norėtų, o kol kas panašu, kad Rusija nėra suinteresuota gerbti mūsų interesus, tokiu būdu užkirsdama kelią glaudesniems ryšiams.“
L. Andrikienė, paklausta apie Rusiją, pasakė: „Prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad jis gali pakeisti pasaulio tvarką. Jam naudinga nukraujavusi, besiskirstanti ES. Ir jam visiškai nepriimtinos demonstracijos, mitingai, žodžio išraiškos laisvė, bet kokia demokratinė opozicija, bet kokios taikios akcijos ir prieš keletą dienų įvykęs teroristinis aktas jam gali tik pasitarnauti, kad įvestų dar griežtesnę kontrolę.“ Kalbėdama apie Baltarusiją, ji buvo skeptiška: „Kai Prezidentas Aleksandras Lukašenka susitarė su V. Putinu dėl dujų, supratau, kad A. Lukašenka žaidžia tarp dviejų – rytų ir vakarų, bet jis nesuvokia, kad jam lieka vis mažiau erdvės žaisti ir jis pats stumia Baltarusiją į visišką priklausomybę nuo Rusijos.“

Griežtesnė automobilių gamintojų priežiūra

2015 metais JAV prasidėjęs manipuliavimo automobilių taršos matavimo įranga skandalas palietė milijonus dyzelinių automobilių. Siekdama ištirti su tuo susijusius įtariamus ES teisės pažeidimus EP įsteigė specialų išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje komitetą. Parlamentaras A. Guoga po balsavimo sakė, kad „EP tyrimo komiteto nariai savo rekomendacijose ragina skubiai patvirtinti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymų taisyklių rinkinius ir sukurti naujosios automobilių tipo patvirtinimo procedūros reglamentavimo sistemą. Šiuo būdu realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymai veiksmingai padėtų mažinti laboratorijoje išmatuoto ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamo vadinamojo NOx kiekio skirtumus.“
Šiuo metu automobilių gamintojai turi gauti sertifikatus, kurių standartai nėra pasikeitę nuo 1970-ųjų. Jungtinėse Tautose dirba grupės, bandančios reikalavimus pakeisti viso pasaulio mastu. Bet tai sudėtinga, nes taisyklės turi atitikti Jungtinių Tautų modelį, ir ES laukė. Tačiau šis procesas trunka labai ilgai, todėl nusprendė pati imtis priemonių po „Volkswagen“ skandalo. Šiuo metu gamintojas pagamina, patobulina naują automobilį ir jo saugumą, taršą ar įrangą testuoja to paties gamintojo sertifikavimo centre, inspektoriai pasirašo, kad viskas gerai.
A. Guoga sakė, kad „skandalas dėl „Volkswagen“ manipuliacijų išmetamųjų teršalų matavimo testais atskleidė automobilių sertifikavimo ES trūkumus, kurių teisės aktą taip pat svarstėme. Naujuoju teisės aktu siekiama užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams. Viena naujovių – kontroliuoti jau apyvartoje esančių automobilių atitiktį ES saugumo ir aplinkosaugos reikalavimams. Šis teisinis aktas užtikrins griežtesnį ir veiksmingesnį transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio matavimo taisyklių vykdymą ES. Tad nacionalinės automobilių priežiūros institucijos bus taip pat labiau stebimos ir griežčiau kontroliuojamos.“ Jis tikisi, kad šios priemonės užkirs kelią tolimesniems piktnaudžiavimams ir padės efektyviau kontroliuoti automobilių priežiūrą.
EP siūlo rekomendacijas dėl automobilių taršos klastojimo prevencijos, taip pat rekomenduoja įsteigti nepriklausomus centrus, nes tik taip gali būti užtikrintas taisyklių laikymasis ir gamintojai neturėtų įtakos. Europarlamentarai rekomenduoja patikslinti ir sugriežtinti ES transporto priemonių taisykles. Jie siūlo suteikti Europos Komisijai daugiau galių prižiūrint automobilių rinką ir nedelsiant priimti ES taisykles, kurios užtikrintų, kad automobilių taršos matavimas remtųsi realiomis važiavimo sąlygomis ir kad dalis testavimo metodologijos nebūtų prieinama gamintojams. Tai ambicingiausia EP pozicija. Rezoliuciją parengė EP tyrimo komitetas, siekęs nustatyti automobilių gamintojų manipuliavimo taršos matavimo įranga aplinkybes. Taisyklių pataisoms parlamentarai pritarė, tačiau atidėjo galutinį balsavimą, siekdami suderinti galutinį teisės akto projektą su ES Taryba.
L. Andrikienę labiausiai stebino tai, kad Europos Komisija ir ES valstybės jau dešimtmetį žinojo, kaip smarkiai skiriasi laboratorijoje ir kelyje užfiksuotas dyzelinių automobilių išmetamo azoto oksidų kiekis, tačiau jos nesiėmė tinkamų oro kokybės ir visuomenės sveikatos apsaugos veiksmų, neištyrė ir tinkamai nenubaudė automobilių gamintojų. „Valstybėms narėms tai buvo patogu. Tai yra nesuprantami ir nepateisinami veiksmai.“

K. Ridikaitės ir parlamentarų asmeninio archyvo nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas