Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas dezinformaciją apibrėžia kaip tyčia viešai skleidžiamą melagingą informaciją, kuria sąmoningai arba nesąmoningai siekiama suklaidinti visuomenę. Mokslininkai, nagrinėjantys, kaip žmonės priima sprendimus, skaičiuoja, kad apie 95 proc. jų priimama automatiškai ir net nesistengiant mąstyti. Remiantis tokiomis mokslininkų įžvalgomis nesunku suprasti, kodėl žmonėspakimba ant melagienų jauko. Tačiau ar iš tiesų taip paprasta atskirti, kuri informacija teisinga, o kuria tik siekiama įtikinti ir suklaidinti? Kaipgi nepakliūti į skleidžiamos dezinformacijos pinkles?
Informacinėmis operacijomis galima pasiekti kur kas daugiau nei jėga
Nenuostabu, kad Rusija, nepajėgdama laimėti karo prieš Ukrainą, nepraranda motyvacijos telkti pajėgas stiprinant dezinformaciją. Karo metu Rusija aktyviai ir įvairiais būdais skleidžia dezinformaciją, kuria stengiasi paveikti visuomenę, sėti ir kurstyti neapykantą. Vienas iš jų – televizijos kanalai, kurie vis dar prieinami socialiniuose tinkluose.
Karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys teigia, kad informacija ir informacinėmis operacijomis galima pasiekti kur kas daugiau nei jėga. Tikėti skelbiama informacija yra paprasčiau, nei gaišti laiką ir varginti protą bandant atskirti faktus, nuomones ar prielaidas.
A. Navio nuomone, strateginė komunikacija turėtų būti vienu iš svarbiausių valstybės uždavinių, kuri, kaip priemonė, padėtų įtvirtinti užsienio politiką bei apsiginti nuo priešų.
„Rusijos propagandistai šlykščią melo mašiną paleido po to, kai Maskvoje balandžio 28-os naktį rusai padėjo gėlių žuvusiems civiliams Ukrainos gyventojams atminti. Tačiau tokių žmonių iš 140 milijonų tebuvo vos tūkstantis ar du. Televizijos kanalas „Rossija 1“ parodė filmuotą medžiagą iš Umanės, kur Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą ir nužudė vietos gyventojus. Po rusų teroristų smūgio žuvo 23 žmonės, tarp jų šeši vaikai. Putino propagandos skelbėjai šį Rusijos žudynių aktą pateikė kaip Ukrainos kariškių vykdomą Donbaso apšaudymą. Štai ir viskas, ką reikia žinoti apie melo, blogio ir smurto imperijos iškrypusį ideologų mąstymą. Šlykštus cinizmas, rusofašistinis žiaurumas – visa tai blogio imperijos vėžio metastazės“, –kalbėjo A. Navys.
Teisinga kryptis – švietimas
Anot A. Navio, mūsų valstybėje su propaganda neretai bandoma kovoti pasitelkiant propagandą. „Ir tai yra neveiksnus absurdas. Kuo mes tada skiriamės nuo kitos pusės? Niekuo. Einame tokiu pat primityviu keliu“, – aiškino gynybos ir saugumo ekspertas.
Tačiau suprasti, kuri informacija yra propaganda, o kuri patikima ir tiksli, nėra taip paprasta.
A. Navio teigimu, teisinga kryptis, per kurią galima ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, kuris padėtų atsirinkti, kas teisinga, o kas ne, yra švietimas. Svarbu, kad valstybėje būtų suformuota aiški vertybių sistema ir pasitelkiant įvairių sričių autoritetus visuomenei būtų rodomi tinkami pavyzdžiai.
„Tarkime, mūsų pavyzdžiu turėtų būti politikai, mokytojai. Net ir matematikos pamokoje galima diegti patriotines vertybes, jeigu atitinkamai bus sudėlioti matematiniai uždaviniai. Tai daro ir Rusija. Ten mokiniams pateikiamos, pavyzdžiui, tokios užduoties sąlygos: „Kiek reikia šaudmenų vienam tankui?“ Galima sąlygas sudėlioti taip, kad tas pats uždavinys būtų nukreiptas tiesiai į tą vertybių sistemą, kurios iš esmės reikia mūsų valstybei“, – kalbėjo pašnekovas.
Bet kokia informacija yra dirgiklis
Deja, net apie 95 proc. mus pasiekiančios informacijos galima vadinti informacinėmis šiukšlėmis ar informaciniu triukšmu. Anot A. Navio, visuomenė nepasitenkina vienu informacijos kanalu, kitaip tariant, žmonėms atrodo, kad reikia nuolat būti informacijos sraute.
Kita aštri problema – socialiniai tinklai ir nuolatinis buvimas juose. Naršymas socialiniuose tinkluose sukelia malonius pojūčius ir tai palaipsniui tampa priklausomybe. Žmonės be to nebegali gyventi. „Sėdėjimas socialiniuose tinkluose yra laukimas, kada kažką sumedžiosi. Didžiausia bėda, kad žmogus neįjungia antro mąstymo būdo, veikia tik pirmasis – aš pritariu ar nepritariu, man priimtina ar nepriimtina, aš sutinku ar nesutinku – ir daugiau nebemąstoma. Mus pasiekia daugybė šiukšlių. Ir jos visos veikia. Todėl informacija nėra vien tik informacija, ji sukuria chemines organizmo reakcijas. Žmonės galvoja, kad informacija gali per vieną ausį įeiti, per kitą išeiti. Nieko panašaus. Ji yra dirgiklis, ir mūsų organizmas į tai reaguoja“, – tvirtino A. Navys.
Lietuvoje daliai visuomenės, ypač gyvenantiems valstybės pasienio zonose, uždrausti propagandiniai televizijos kanalai, skleidžiantys dezinformacijos srautą, vis dar yra nesunkiai pasiekiami.
Pasak A. Navio, norint spręsti šią problemą, svarbu mažinti valstybės pasienio zonose gyvenančių žmonių atskirtį irauginti jų sąmoningumo lygį bei pilietinę brandą. „Tai yra ilgas procesas. Greiti veiksmai jau atlikti – propagandos kanalai yra atjungti. Antra – yra svarbu sukurti tai visuomenės daliai priimtinų programų, kurios informaciją pateiktų įdomiai ir priimtinu būdu. Ir trečia – tai yra ilgalaikis metodas, kuris turi veikti per švietimą, mokyklas, vertybes. Svarbu, kad žmonės pradėtų jaustis išgirsti, svarbūs ir taptų bendruomenės dalimi, o ne liktų atskirtyje“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad vietoje nuolatinio buvimo informacijos sraute naudingiau išsirinkti kelis patikimus kanalus skirtingomis kalbomis, kad būtų galima informaciją gauti dozuotai ir ją pasitikrinti.
Svarbus aspektas – vertybių sistema
Norint valstybėje ugdyti piliečių atsparumą dezinformacijai, būtina sustyguoti vidinę valstybinę komunikaciją, taip pat užsienio valstybėms taikomą strateginę komunikaciją. Pasak A. Navio, labai svarbu, kokia strateginė komunikacija yra valstybės išorėje ir kokia ji viduje, nes būtent tai ir parodo, kaip mes kovojame su propaganda.
„Mes nuolat į kažką reaguojame, žinutėmis atsakome į žinutes. Bet reikėtų nereaguoti. Reikia produktyviai mąstyti, numatyti, suplanuoti ir padaryti“, – tvirtino gynybos ir saugumo ekspertas.
Strateginė mūsų valstybės sritis, kurią reikia koreguoti, yra švietimas. Tačiau negalime tikėtis, jog pasitraukus vyresniajaikartai,jaunesniosios kartos mąstymas pasikeis. Mūsų visuomenė ir toliau bus blaškoma, kol nepasikeis švietimo sistema. A. Navio teigimu, viena mokykla nieko nepakeis, tačiau jei tai darytume valstybės mastu, teigiamų pokyčių pasiektume.
Todėl stiprinti visuomenės atsparumą skleidžiamai dezinformacijai pirmiausia reikėtų per švietimą mokant piliečius kritiškai mąstyti ir vertinti informaciją.
„Antras svarbus aspektas – vertybių sistema. Kai turi labai aiškią, sudėliotą vertybių sistemą, iš esmės supranti, kaip veikia valstybė, esi savo šalies patriotas ir tuomet tavęs propaganda ir visokia kitokia informacija neveikia“, – aiškino A. Navys.
