J. Basanavičiaus gatvėje prie Utenos meno mokyklos Dailės skyriaus prieš kurį laiką atsirado greičio matuoklis. Tačiau šis prietaisas ne tik fiksuoja viršijusias greitį transporto priemones, bet ir tikrina, ar jų valdytojai turi teisę naudotis magistraliniu keliu. Į redakciją kreipėsi ne vienas pasipiktinęs ūkininkas, kuriam teko susimokėti apvalią baudą, nes važiavo mokamu keliu nesumokėjęs mokesčio. „Utenos diena“ pabandė išsiaiškinti, kodėl taip nutiko ne tik ūkininkams, bet ir, pvz., komunalininkams.

„Durniaus vietoje“ paliktas miestas

Ūkininkas Artūras Mrazauskas sakė gyvenąs Utenos ir Rokiškio rajonų sandūroje, tad ūkio reikalais jam tenka važiuoti tiek į vieną, tiek į kitą miestą. Tiesa, į Uteną, kaip į didesnį miestą, vyksta dažniau. Ūkininkas vairuoja „Toyota Hilux“ pikapą. Nors jo svoris ir neviršija 3,5 tonos, ši transporto priemonė yra priskiriama N1 kategorijai, todėl ją užfiksavo radaras. „Taip važinėju jau nuo 2014 metų ir niekada neįsivaizdavau, kad Utena yra kažkuo išskirtinis miestas, – kalbėjo A. Mrazauskas. – Sunkvežimiams uždrausta važiuoti J. Basanavičiaus gatve – jie juda aplinkkeliu. Jis nemokamas, o J. Basanavičiaus gatvė – mokama. Absurdo viršūnė! Neturiu ką ir pridurt. Atvažiuoju keliais, kurie yra nemokami, tai net ir nesusimąstau, kad važinėdamas Utenoje turiu susimokėti už kelius. Miestas – pilnas įmonių, tad kai kur nepravažiuoti J. Basanavičiaus gatve net neįmanoma.“

Ūkininkas teigė pasidomėjęs ir sužinojęs, kad Lietuvoje, be Utenos, „durniaus vietoje“ dar yra likusi Kretinga ir Zarasai. Anot pašnekovo, nėra normalu, kad magistralinis kelias vestų per miestą – toks kelias turi baigtis ties juo, nes miesto gatvės yra gatvės, o ne magistraliniai keliai.

Pasak A. Mrazausko, nors sunkvežimiai negali judėti per Utenos miesto centrą (juda aplinkkeliu), Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) mokamų kelių žemėlapyje pažymėta, kad Utenos J. Basanavičiaus gatve eina magistralinis kelias. Ūkininko teigimu, visuose miestuose, kurie turi aplinkkelius, būtent jie ir yra apmokestinami. O miestai, neturintys aplinkkelio (-ių), savo gatvės, kuria turėtų eiti magistralinis kelias, neapmokestina. Vyras mano, kad tokia situacija yra biurokratinis nesusipratimas. Arba… tiesiog niekas dėl to nesuka galvos. „Kodėl kituose Lietuvos miestuose nėra šio mokesčio? Visi gūžčioja pečiais ir niekas negali paaiškinti. Buvau ir Kelių direkcijoj. Sakau: „Kame kampas?“ „Nu, jo, čia sudėtinga kažką padaryti…“ „Už ką man baudą mokėt?“ „Apgailestaujame, kad baudą sumokėjote – ji tikrai didelė…“ Pusė baudos – 350 eurų, o šiaip – 700. Ir vien todėl, kad pervažiavau Utenos miesto gatve“, – piktinosi ūkininkas ir pridūrė, kad moka už kelius ten, kur reikia, bet, anot jo, mokėti už miesto gatves – absurdiška. Pašnekovas mano, kad ne vienas žmogus patenka į tokią situaciją, o bauda yra neadekvati.

Nors A. Mrazauskas ir netiki laiminga baigtimi, visgi pateikė apeliaciją, kuri šiuo metu yra svarstoma.

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.