Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo ginčytis šiek tiek beprasmiška, ir ne vien todėl, kad sprendimas didinti MMA simboliniais 35 litais jau priimtas. Paprasčiausiai – ginčijamasi ne dėl faktų, priežasčių ir pasekmių, o dėl norų ir emocijų. Visi, tiek kairieji, tiek dešinieji, norėtų, kad žmonės uždirbtų daugiau. Bet jei norai virstų bandelėmis, pasaulis jau seniai būtų pavalgydintas.
MMA ir mokesčiai
Paprasčiausias ir tiesioginis kelias, ką valdžia gali padaryti, kad uždirbantieji MMA uždirbtų daugiau, yra tiesiog neapmokestinti MMA. Net ir dabar MMA yra 1000 litų „ant popieriaus”, 850 „į rankas”, o iš tikro – apie 1310 litų. Lygiai taip pat MMA didinimas 35 litais iš tikro reiškia, kad darbo vieta brangsta 46 litais, o „į rankas” žmogus gaus tik 25 litus.
Tačiau neapmokestinant pirmojo 1000 litų gyventojų pajamų mokesčiu, uždirbantys MMA „į rankas” gautų jau 65 litais daugiau. Skirtingai, nei MMA didinant 35 litais, neišauga darbo vietos kaina, o tai savo ruožtu nesukelia problemų smulkioms ar vos galą su galu suduriančioms įmonėms.
MMA ir smulkus verslas
Argumentas, kad MMA reikia didinti, nes visoje šalyje įmonės uždirba daugiau, smarkiai prašauna tiek logikos, tiek fakto suvokimo prasme. Pirma, jei įmonės pelnas yra priežastis didinti MMA, tuomet reikėtų sutikti, kad MMA reikia didinti tik tose įmonėse, kurios yra pelningos. O ką daryti su nuostolingomis?
Pabandykime tokį minties eksperimentą. Įsivaizduokite, kad visoje šalies ekonomikoje yra tik dvi įmonės. Didelė – uždirbanti daug pelno, mokanti aukštus atlyginimus. Ir maža – balansuojanti ties nuostoliu ir mokanti MMA. Metų pabaigoje žiūrint į tokius šalies ekonominius rodiklius rimtu veidu galima sakyti štai ką. Pirma, įmonės vidutiniškai uždirbo pelno. Antra, deja, dar yra įmonių, mokančių MMA. Trečia, kadangi MMA yra per mažas, o įmonės uždirba pelno, reikia didinti MMA.
Kokį poveikį tai turės mūsų įsivaizduojamai ekonomikai? Didelė įmonė veiks kaip ir veikusi: ji moka didelius atlyginimus, jai MMA net neaktualus. Maža įmonė gali bankrutuoti, nes ji neturi pelno, o dėl MMA didinimo visiems darbuotojams reikės mokėti daugiau.
Žinoma, Lietuvos ekonomikoje yra daugiau nei dvi įmonės. Bet akivaizdu, kad MMA didinimas neigiamai palies smulkias įmones, mokančias mažus atlyginimus. Vasarą Lietuvos laisvosios rinkos institutui apklausus 180 smulkių ir vidutinių įmonių paaiškėjo, kad pastarųjų metų MMA padidinimas (2012 m. nuo 800 Lt iki 850 Lt ir 2013 m. nuo 850 Lt iki 1000 Lt) neigiamą įtaką turėjo 47 proc. apklaustų įmonių.
Ta pati apklausa atskleidė, kad MMA didinimas ateityje darytų neigiamą poveikį 44 proc. apklaustų įmonių. Net nežymus MMA padidinimas įmonėms sukeltų didelių sunkumų. Dėl padidinto MMA 27 proc. apklaustų įmonių atsisakytų plėtros planų, 26 proc. įmonių mažintų gamybos, reklamos, patalpų išlaikymo ir kitas įmonės sąnaudas, 25 proc. įmonių atleistų darbuotojus, mažintų etatus, mažintų atlyginimus kitiems darbuotojams, 13 proc. įmonių didintų prekių ir paslaugų kainas. Kitos įmonės planuotų mokesčių atidėjimą ir planuotų pajamas didinti kitais būdais.
MMA ir geresnis gyvenimas
MMA didinimą kaip pagrindinę gyvenimo gerinimo priemonę pasirinkę politikai save įsivarė į kampą. Viena vertus, kad ir kiek bedidinama būtų MMA, gaunantieji MMA sakys, kad už MMA pragyventi yra neįmanoma. Net tose šalyse, kur mums MMA atrodo labai aukšta, gaunantieji MMA tvirtina, kad toks atlygis yra nesuderinamas su geru gyvenimu (išskyrus legalius ar ypač nelegalius imigrantus, kurie mintyse dar gyvena šalyje, iš kurios atvyko, tad MMA jiems atrodo labai aukšta).
Kita vertus, MMA ir neturi nieko bendro su pragyvenimo lygiu ar su žmogaus poreikiais. Jei MMA turėtų atspindėti žmogaus poreikius, perfrazuojant „MMA turėtų būti toks, kad normaliai pragyventum”, tada turėtume sutikti, kad vienokią MMA reikėtų nustatyti žmogui gyvenančiam dviejų suaugusių asmenų šeimoje ir daug didesnę vienam suaugusiam, auginančiam tris vaikus (juk pastarajam „pragyvenimui” reikia daug daugiau). Vienokią MMA reikėtų nustatyti jaunam žmogui, turinčiam būsto paskolą, kitokią – jaunam žmogui gyvenančiam pas tėvus.
Beje, niekas nesako ir nesakė, kad MMA kilstelėjus 35 litais, sugrius ekonomika. Bet jei sprendimai vertinami pagal tai, sugrius ar nesugrius ekonomika, tuomet, kodėl, pvz., laikinai iki 21 proc. padidintas PVM nėra atstatomas iki 18 proc.? Juolab, kad argumentų yra daugiau ir geresnių nei „ekonomika nesugrius”.
Tiesiog yra daug tvaresnių būdų gerinti mažai uždirbančių žmonių gyvenimą. Pirma, mažinti mokesčius. Antra, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, kad Lietuvoje kurtųsi kuo daugiau verslų, galinčių mokėti daugiau nei MMA.
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas