Net ir kasmet mažėjant kyšininkavimo mastams, visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros sistema yra laikoma viena labiausiai korumpuotų sričių. Sveikatos apsaugos ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos šiai problemai skiria didelį dėmesį siekdamos išgyvendinti šį neigiamą reiškinį.
Pasak STT Komunikacijos skyriaus viršininkės Renatos Endružytės, korupciją reikėtų vertinti kaip piktnaudžiavimą įgaliojimais, kai siekiama naudos sau ar kitam asmeniui. Paprastai papildomai yra padaroma žalos ir valstybei bei įstaigai, kurioje dirbama.
Neteisėtas atlygis siekiant naudos
Paprašyta apibrėžti, kas yra laikoma kyšiu sveikatos priežiūros sistemoje, STT atstovė sakė, kad tai bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant pareigas.
„Sveikatos priežiūros sektoriuje paprastai siekiama neteisėtai atsilyginti už suteiktą ar planuojamą suteikti gydymo paslaugą, siuntimą gydytis, nedarbingumą ar vaistų receptą. Tai laikoma korupcija, nepriklausomai nuo to, ar toks atlygis duodamas prieš, ar po gydytojo veiksmų atlikimo”, – teigė R. Endružytė ir pridūrė, kad per pastarąjį dešimtmetį tarnyba yra pradėjusi daugiau kaip 100 ikiteisminių tyrimų dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sveikatos sektoriuje.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Nendrė Černiauskienė pastebėjo, kad korupcija sveikatos sektoriuje nėra taip plačiai paplitusi, kiek stipriai įsišaknijęs yra šis mitas.
Tokia nuomonė visuomenėje yra išplitusi dėl to, kad su sveikatos priežiūros sistema kiekvienas žmogus susiduria asmeniškai, nes visi kartais tampame pacientais, be to, į polikliniką ir ligoninę einame, kai suserga mūsų šeimos nariai, giminės, tad suteiktos paslaugos kokybę, gydytojo bendravimą vertiname per savo asmeninę nelaimės prizmę.
Neigiamas požiūris
Medikai taip pat vis garsiau ir atviriau kalba apie savo neigiamą požiūrį į kyšininkavimą. „Ir medicinoje, ir visose kitose srityse požiūris į kyšininkavimą turėtų būti vienodai neigiamas. Ką darome, kad atsirastų korupcijai nepalanki aplinka – kontroliuojamas paslaugų prieinamumas, užtikrinamas kiekvienos paslaugos atlikimo standartas, netoleruojamas neetiškas elgesys su pacientais, jei reikia, svarstoma Etikos komisijoje, – sakė Utenos ligoninės Antikorupcinės komisijos pirmininkas Kęstutis Pangonis. Įstaigoje dokumentuotos pacientų aptarnavimo procedūros, tuo išvengiama įgaliojimų viršijimo ir interesų konflikto.”
Pašnekovas džiaugėsi, kad įstaigos vadovai aiškiai deklaruoja savo neigiamą požiūrį į kyšininkavimą. Bendrų susirinkimų metu visiems medikams yra teikiama informacija iš antikorupcinių mokymų. Tai formuoja neigiamą požiūrį į kyšininkavimą ir mažina riziką, kadangi neigiamą požiūrį turintis žmogus niekada neduos kyšio kitam, pats neims ir netoleruos to savo aplinkoje.
Įstaigoje kiekvienam yra prieinama ir viešoje vietoje skelbiama informacija apie korupcijos prevenciją Utenos ligoninėje, yra nurodyta, kur kreiptis pastebėjus korupcijos apraiškas. „Vykdome korupcijos prevencijos programą, turime patvirtintą antikorupcinės veiklos darbo planą, nuolat šviečiame visus įstaigos darbuotojus”, – teigė K. Pangonis.
Apie korupciją praneškite telefonu 112
Nuo šiol apie korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos sektoriuje galima pranešti skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112. Juo gali skambinti tiek gydytojai, tiek pacientai. Tai padės greitai reaguoti į situaciją ir užkardyti nusikalstamą veiką. Tačiau šiuo telefonu nereikėtų skambinti po nemalonaus įvykio praėjus kelioms valandos ar net dienoms. Tuomet reikėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ar STT.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje”.
