Miško sanitarinės apsaugos specialistai sulaukia nemažai paklausimų apie pastebimus intensyvius alksnių rudavimus miškų pakraščiuose, pakelėse, aikštėse, žėliniuose, želdiniuose, prie vandens telkinių ir pan. Ruduojančių medžių ypač gausiai matoma Žemaitijoje, kitur mažiau – dažniausiai pavieniai alksniai ar nedidelės jų grupės.

Specialistai paaiškino, kad pažeidimus sukelia mėlynasis alksninis lapgraužis (sin. mėlynasis alksninukas) Agelastica alni L. Birželio-liepos mėnesiais išsiritusios šio kenkėjo lervos graužia lapus, palikdamos tik lapo gyslas (skeletuoja lapus), todėl medžiai iš toli atrodo nurudavę, lyg nudžiūvę.

Lapų netekimas didesnę žalą padaro jauniems medeliams, nes stabdomas jų augimas, pasiruošimas žiemojimui, sumažėja atsparumas grybinėms ligoms. Vyresnių medžių kenkėjas nenudžiovina, o juos tik nusilpnina. Esant palankioms augimo sąlygoms, alksniai išaugina naujus lapus ir atstato prarastą lają.

Tiek suaugusius vabalus, tiek jų lervas galima sunaikinti panaudojus insekticidus.

Valstybinės miškų tarnybos inf.