Ne veltui sakoma, kad medus yra „gyvas“ produktas – ne tik dėl jo gerųjų ir naudingųjų savybių žmogaus organizmui, bet ir dėl jo sąlyčio su gyvąja gamta. Būtent ji ir sufleruoja, koks natūralus medus atsidurs prekybos centrų lentynose. O šiemet, išgyvenus itin permainingus orus – ganėtinai šaltą ir lietingą pavasarį bei alinančiai karštą vasaros pradžią – pokyčių, pripažįsta bitininkai, jau esama. Savo ruožtu lietuviškų prekybos tinklų atstovai tikino, kad nors Lietuvoje orai buvo itin permainingi, tai nesutrukdė pasiūlyti pirkėjams įvairių skonių lietuvišką natūralų medų.

Renkasi lietuvišką prekę

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebėjo, kad nors medus prekybos tinklo parduotuvių lentynas pasiekia iš įvairiausių šalių, vis tiek didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukia būtent lietuviškas medus.

„Šiemet lietuviškas medus sudaro net 52 proc. visų medaus pardavimų. Taip pat šiandien pastebime ir naujas apsipirkimo tendencijas tarp lietuvių – vis rečiau žvalgomasi į dirbtinį medų ir dažniau atsigręžiama į natūralius produktus. O kasmet gausėjanti skirtingų medaus skonių pasiūla dar labiau paskatina išragauti neįtikėtiniausius skonių derinius. Tai nestebina, juk ypatingai vasarą, prasidėjus medaus sezonui, jis gali tapti puikia saldumynų alternatyva – pavyzdžiui, juo galima gardinti šviežius vaisius, ragauti vieną ar tradiciškai jį derinti su šviežiu agurku“, – sakė E. Dapkienė.

E. Dapkienės teigimu, naujų skonių ieškojimas šiemet lėmė ir kone tris kartus išaugusius medaus su priedais – šaltalankiais, avietėmis, svarainiais, imbieru, riešutais, čiobreliais, pipirmėtėmis ir melisa – pardavimus.

Gamta pašykštėjo gero oro

Kad pirkėjai dažniausiai ieško lietuviško natūralaus medaus ne tik žiemą, bet ir vasarą, pastebėjo ir jau beveik penkis dešimtmečius bitininkyste Aukštaitijoje užsiimantis Gediminas Skardžius. Jo teigimu, bitininkams ne paslaptis, kad šiemet gamta pašykštėjo derliaus.

„Kol kas šie metai yra labai vidutiniški. Dėl lietingo ir šalto oro nebuvo ir per daugiausiai pavasarinių žiedų. Tam, kad prasiskleidę žiedai būtų apdulkinti bičių, jie turi būti sausi, tačiau šiemet šaltomis pavasario naktimis žiedai tiesiog neišskyrė pakankamai nektaro. Be to, augalai žydėjo vienu metu ir labai trumpai, kas taip pat šiek tiek sumažino gaunamo medaus kiekį“, – teigė G. Skardžius.

Tačiau, anot pašnekovo, yra ir kuo pasidžiaugti – pirmąjį šių metų medų bitės jau spėjo surinkti iš agrastų, serbentų, pienių, blindžių, klevų ir ąžuolų. Šis pavasarinis, švelniu skoniu pasižymintis medus yra pats šviesiausias ir tinkamiausias žmonėms su jautria virškinimo sistema. O šiuo metu bičių renkamas yra ilgai skystu išliekantis ir nesikristalizuojantis lipčiaus medus.

„Jis sunešamas iš per medžių lapų ar spyglių pažeistas vietas išskiriamų sulčių ir turi nemažai žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Visgi bičių darbą šiek tiek apsunkino šalį užklupusi kaitra. Sėkmingai bitininkystei būtina rasti viduriuką – kad būtų nei per šalta, nei per karšta. Jei oro temperatūra pakyla virš 25 laipsnių, tai bitės neskrenda link žiedų. Dėl didelio karščio sumažėja ir paties lipčiaus, tad rinkti medų tampa dar sudėtingiau“, – pasakojo G. Skardžius.

Gamtos išdaigos medaus kokybei nepakenks

Kalbėdamas apie būsimą vasaros derlių bitininkas G. Skardžius teigė, kad jį dar sunku prognozuoti. Dėl vis dar žydinčių augalų galutinį žodį bus galima tarti už poros mėnesių – maždaug rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo viduryje.

„Tačiau svarbiausia paminėti, kad nei bitės, nei bitininkai nebijome visų šių gamtos išdaigų. Dėl to galime drąsiai sakyti, kad medaus pritrūkti neturėtume, o gamtos išdaigos irgi nedarys įtakos jo kokybei. Tiek žiemą, tiek vasarą medų reikia laikyti sausoje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytame indelyje“, – patarė bitininkas G. Skardžius, kuris medų tiekia lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“.

Vartoti medų reikėtų ne tik šviežią, ką tik išsuktą, o džiaugtis juo visais metų laikais. Tuomet galima atrasti ne tik skirtingų medaus rūšių gerąsias savybes, bet ir jo skonių bei kvapų įvairovę. Kaip, pavyzdžiui, šviesus ir labai švelnus medus yra naudingesnis gerklės skausmui gydyti, taip aitresnis grikių medus yra tinkamesnis kraujagyslių stiprinimui. Tačiau lietuviai gerai žino, jog kiekviena medaus rūšis gali pasitarnauti ne tik kaip vaistas, bet ir praversti virtuvėje kaip natūralus saldėsis ar netgi netikėtas ingredientas pagrindiniuose patiekaluose.

„Maxima“ inf.