Kai prieš trejus su puse metų Kasparas Mociūnas su draugu ėmėsi verslo, abu mokėsi 12-oje klasėje. Vaikinai nepabijojo atsakomybės ir dabar valdo uteniškių pamėgtą „Paletės“ barą. Vos 22-ejų direktorius sakė, kad verslo pradžioje buvo visiškai žalias, tad mokėsi iš savo klaidų, tačiau džiaugėsi, kad pavyko pasiekti tikslą – pakeisti uteniškių požiūrį į bendravimo kultūrą.
Nuo kalbų – prie darbų
Kasparas prisimena, kad įkurti kitokio tipo įmonę, nei tuo metu buvo Utenoje, jam kilo mintis paskatintam aplinkinių. „Visi kalbėjo, kad Utenoje reikia kitokio baro, kur būtų galima ateiti pabendrauti, pasikalbėti, praleisti laiką artimųjų ir draugų apsuptyje, tačiau niekas nieko nedarė. Mano šeimoje verslu niekas neužsiėmė, tad man buvo nauja. Ėmėmės iniciatyvos ir per pusmetį nuo įmonės įsteigimo atidarėme savo barą“, – pasakojo jaunuolis.
Verslo pradžia nebuvo rožėmis klota. Nusižiūrėjus tinkamas patalpas ir jas išsinuomojus, kaimynai atjungė vandenį, elektrą bei kanalizaciją, tad teko ir tvarkytis leidimus, ir vestis savo įvadus. „Galiu pasakyti, kad žinių lygis, kaip kurti verslą, buvo nulinis, tad visko teko mokytis dirbant. Mokykloje buvo ekonomikos pamokos, tačiau praktika ir teorija skyrėsi kaip žemė ir dangus. Nemokėjome nei planuoti darbų, nei įvertinti, kokių leidimų ir kada reikės, nei valdyti finansų srautų, nežinojome, kokia rizika kyla imantis verslo. Mokėmės iš klaidų“, – pasakojo uteniškis.
Jam padėjo tai, kad jis anksčiau buvo įsitraukęs į nevyriausybinės organizacijos veiklą, tad iš ten turėjo pažįstamų. Buvo lengviau bendrauti su savivaldybės atstovais, pagalbos sulaukta iš verslo informacijos centro. Patarimų, kaip pradėti verslą, galima kreiptis ir į verslumą skatinančią Ūkio ministerijai pavaldžią VšĮ „Versli Lietuva“. Čia nemokamos konsultacijos teikiamos telefonu, elektroniniu paštu arba gyvai. Konsultantai patars, kokią juridinę verslo formą pasirinkti pradedant konkretų verslą, paaiškins, kokių dokumentų reikia, kur kreiptis, padės ir konsultuos kuriant verslo planą, paaiškins apie mokestines prievoles ir kokios paramos galima tikėtis iš valstybės. Lietuvoje veikiantis VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantų tinklas sudaro galimybę pradedantiems ir jau vykdantiems veiklą verslininkams greitai gauti profesionalių ir plataus spektro verslo konsultacijų. Iš patyrusių ekspertų gavę individualių, tam tikros srities patarimų verslininkai gali greičiau priimti sprendimus, būtinus veikti konkurencinėje aplinkoje, greičiau ir efektyviau išspręsti kilusius sunkumus ir išvengti klaidų.
Ūkio ministerija įgyvendina ir finansines priemones, pagal kurias įmonės gali gauti paskolas verslo pradžiai ar plėtrai, kreiptis dėl garantijos už paskolas ir lizingo sandorius tuo atveju, kai trūksta nuosavo užstato, pasiūlyti investuoti į savo idėją rizikos kapitalo fondui.
Kryptingas verslas
K. Mociūnas sakė, kad jam svarbiausia ne pinigai, o kultūra, kurią kuria jo įmonė. „Paplitusi barų kultūra buvo ydinga, tad užsibrėžėme tikslą pakeisti požiūrį: nors ir nuostolingai, tačiau pradėjome dirbti ir darbo dienomis, skatinome žmones išeiti į miestą, bendrauti, susipažinti. Šį požiūrį Utenoje pavyko perteikti, todėl lankytojų srautu nesiskundžiame tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais“, – pasakojo vadovas.
„Paletės“ baras tapo savotišku pirmtaku, nes, įkvėpti jo sėkmės, verslininkai Utenoje atidarė daugiau panašių įmonių – nors vienos veikia sėkmingiau, kitos ne taip sėkmingai, laimi uteniškiai, kurie gali rinktis iš daugiau pramogų.
K. Mociūno vadovaujamoje įmonėje trečiadieniais vyksta protų mūšiai, o bent kartą per ketvirtį stengiamasi pakviesti įdomesnių atlikėjų ir praturtinti Utenos kultūrinį
gyvenimą.
Galvos skausmas dėl darbuotojų
Pasak vadovo, Utenoje sunku rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, tad jis renkasi juos ne pagal įgūdžius, o pagal požiūrį.
„Patirtis parodė, kad svarbiausia išsirinkti tinkamą požiūrį puoselėjančius darbuotojus: pamatyti, kaip vertina, ar supranta, kokia mūsų įmonės vizija. Jei požiūris sutampa, tuomet žinias mes perduodame patys“, – pasakojo jis.
Dažniausiai bare įdarbinami mokyklą baigę jaunuoliai, kurie daro metų pertrauką prieš pradėdami studijuoti. Su vyresniaisiais, kaip pripažino K. Mociūnas, dėl jų nepastovumo yra sunkiau.
Ūkio ministerija aktyviai prisideda spręsdama reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą, kuris aktualus regionuose veikiančioms įmonėms. Pavyzdžiui, nuolat veikia Europos Sąjungos investicijų priemonė „Kompetencijų „vaučeris“, pagal kurią įmonės gali apmokyti savo darbuotojus. Paramos kriterijus atitinkančiai įmonei išduodamas 4 500 eurų vertės „vaučeris“, kuris gali būti panaudotas per 1 metus. Ši priemonė ypač patogi labai mažoms įmonėms, o paramai gauti nereikia rengti sudėtingų projektų – įmonės turi tik užpildyti paraišką. Priemonę „Kompetencijų „vaučeris“ įgyvendina Ūkio ministerijai pavaldi įstaiga UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
Daugiau informacijos apie Ūkio ministerijos priemones verslui galima rasti tinklalapyje http://ukmin.lrv.lt/.
Autoriaus nuotr.
