Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) vadovai, taip pat Kontrolės, Informatikos ir statistikos skyrių specialistai dalyvavo VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje organizuotame pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) atstovų susitikime-konferencijoje, kur buvo aptartos šių įstaigų bendradarbiavimo problemos, specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros, priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų teikimas ir kt. Panevėžio TLK atstovai susitikimo dalyviams pristatė priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų analizės rezultatus, priminė apie slaugytojų teisę, gydytojui paskyrus, išrašyti pacientams daugumą medicinos pagalbos priemonių (MPP), įtrauktų į Kompensuojamųjų MPP sąrašą.
Gydymo įstaigų atstovų susitikimas ir kilusios diskusijos parodė, kad pirminio ir antrinio lygio medikams (šeimos gydytojams ir stacionaro specialistams) ne visada pavyksta susikalbėti. Ligoninės atstovų teigimu, šeimos gydytojai vis dar išrašo nekokybiškų siuntimų kolegoms, nepadaro visų konsultantams reikalingų tyrimų, atsiunčia į ligoninę pacientų, kuriems hospitalizacija nebūtina. Šeimos gydytojai skundėsi apmokėjimu už tyrimus, pastebėjo, kad neretai konsultantai nevertina jau padarytų tyrimų rezultatų ir siunčia pacientus juos kartoti.
Su ligoninės Konsultacijų poliklinikoje teikiamų specializuotų ambulatorinių paslaugų aktualijomis susirinkusiuosius supažindino poliklinikos vedėja Laima Sakalauskienė. Anot jos, nors gyventojų skaičius mažėja, apsilankymų Konsultacijų poliklinikoje skaičius auga, plečiasi pacientų geografija. Vedėja apgailestavo, kad iš neseniai atliktos analizės matyti, jog trečdaliui į konsultacijas siunčiamų pacientų šeimos gydytojo institucijoje neatliekami reikalingi laboratoriniai tyrimai, maždaug pusė pacientų atvyksta turėdami tik iš dalies atliktų tyrimų rezultatus. L. Sakalauskienė pageidavo, kad šeimos gydytojai ne tik rūpintųsi tyrimais, bet ir siuntimuose informuotų konsultantus apie pacientų gydymo dinamiką. Pacientus ji prašė nuolat informuoti apie tai, kad profilaktiniai patikrinimai, susiję su darbu, yra mokami.
Panevėžio TLK direktoriui J. Narbutui pasiteiravus, kiek viena išorinė konsultacija duoda vidinių konsultacijų poliklinikoje, pranešėja atsakė, jog vidutiniškai 3–4, bet pacientai be reikalo pas kitus konsultantus nesiuntinėjami.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė konferencijos dalyvius pakvietė diskusijai apie skubiosios pagalbos paslaugų ir pacientų hospitalizacijos problemas. Ji supažindino su vadovaujamo skyriaus personalo dienos sudėtimi, praėjusio mėnesio guldymų į ligoninę skaičiais, pabrėžė, kad skubioji pagalba skyriuje teikiama pagal jai numatytas apimtis, t. y. skubiausiai apžiūrimi sunkūs ligoniai, o kitiems tenka laukti atsižvelgiant į pacientų kategorijas pagal jų būklės sunkumą.
J. Vokietienė stebėjosi, kad į skyrių atvyksta labai daug tų pacientų, kurie turėtų kreiptis į poliklinikas, nes iš tikrųjų jiems reikalinga ne skubi, bet šeimos gydytojo pagalba.
Ligoninės direktoriaus patarėja Ramunė Paliokaitė informavo, kad buvo atlikta ligoninėje gulėjusių pacientų ligos istorijų analizė, kuri parodė, kad 25 proc. pacientų stacionare gulėjo be reikalo.
Ligoninės atstovės kvietė kolegas aiškinti pacientams, kas yra skubioji pagalba, gerai pasverti savo sprendimus dėl skubių konsultacijų, taip pat įžvelgė informacijos trūkumą apie ASPĮ darbo laiką ir teikiamas paslaugas.
Panevėžio TLK Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjas Raimundas Abramavičius supažindino medikus su priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių 2014–2015 m. duomenų analize, informavo, kokių paslaugų daugiausia suteikiama, kada priėmimo skyriuose sulaukiama daugiausia pacientų, koks yra buvęs didžiausias ir mažiausias krūvis skyriams per valandą.
Kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Zenonas Paulavičius aiškino, kada slaugytojai namuose lankomiems ligoniams gali išrašyti MPP ir priminė, kad receptus vaistams privalo rašyti patys gydytojai, nors žinoma atvejų, kai tai daro slaugytojos, o gydytojai tik pasirašo ir uždeda antspaudą.
Susitikime kalbėta apie elektroninio recepto išrašymo problemas, budinčio šeimos gydytojo kabineto steigimo poreikį ir kt.
Renginio dalyviai pritarė ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo siūlymui kitąmet daryti tokius susitikimus kartą per ketvirtį ir aktyviai teikti pasiūlymus sveikatos apsaugos politiką formuojančioms institucijoms dėl kylančių problemų.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos inf.