Rugpjūčio mėnesį vyravę sausi orai varė į neviltį grybautojus, grįždavusius iš miško tuščiomis rankomis. Ne visus grybų mėgėjus džiugina ir lietingesnis rugsėjo mėnuo. Pasivaikščioję po mišką vieni grįžta iš jo pilnais krepšiais, kiti – lieka it musę kandę. Praėjusią savaitę naujienų portaluose mirgėjo žinia apie moters Vyžuonų miške rastą laimikį – 140 baravykų. Tokia sėkmė vienus stebino, kitus – piktino, treti suskubo pasekti dar nespėjusiais ataušti grybautojos pėdsakais. Pro Vyžuonas tądien važiavęs radeikietis sakė matęs netoli miško nusidriekusias automobilių virtines, tačiau pats prie entuziastingų miško svečių neprisijungęs, nes žino vietą, kurioje grybų derlius toks gausus, kad kepurėtuosius sunku net suskaičiuoti.

Prieš 23 metus pradėjęs dirbti eiguliu radeikietis Liutauras Misiūnas Daugailių seniūnijoje savo rankomis sodino mišką, kuris šiandien jį džiugina įspūdingomis dovanomis. Portalo udiena.lt skaitytojas atskleidė, kad labiausiai mėgsta grybauti vienas, nes tik taip gali pabūti visiškoje ramybėje ir atsiriboti nuo kasdienių rūpesčių. Jei užsukęs į mišką grybų neranda, L. Misiūnas tikino nematantis prasmės jame ilgiau klaidžioti. „Kai grybų yra, visai prarandu laiko nuovoką ir namo patraukiu tik sulaukęs manęs pasigedusių namiškių skambučio”, – juokavo pašnekovas.

Pirmadienį savo socialinio tinklo „Facebook” paskyroje L. Misiūnas su draugais pasidalijo vos per tris valandas rasto neįtikėtino laimikio nuotrauka, po kuria puikavosi užrašas: „Pagrybavau. Tik 690 baravykų”. Paklaustas, kaip į tokias žinutes reaguoja draugai, pašnekovas neslėpė, kad jo sėkme džiaugiasi toli gražu ne visi. „Išgirstu įvairių nuomonių. Vieni sveikina, kiti – pavydi, treti gal net piktinasi, kad jiems grybų rasti nepavyksta. Vienas draugas pamatęs mano grybų nuotraukas juokavo, kad dabar visą naktį negalės užmigti”, – sakė radeikietis.

Daugiau nei du savo gyvenimo dešimtmečius eigulio darbui paskyręs L. Misiūnas teigė pasodinęs ne vieną mišką, tačiau gausiu grybų derliumi jį džiugina tik vienas, Daugailių seniūnijoje esantis trijų ha ploto miškas. „Svarbiausia yra azartas, o ne patys grybai. Savaime aišku, tokių kiekių nesuvalgysi. Taip ir dalinu – vienam kibirą, kitam – du”, – kalbėjo pašnekovas. Plieninį žirgą prisijaukinęs baikerių klubo „Ugnies ratas” narys L. Misiūnas nesutiko su teiginiu, kad grybavimas – didžiausias malonumas. Užkietėjusiam baikeriui motociklas – šventas reikalas, o grybų rinkimas tik trumpalaikis džiaugsmas.

Pastarosiomis dienomis po kelis šimtus grybų namo parnešančio radeikiečio žmona Zita Misiūnienė nė kiek neišgyvena dėl to, kad jai tenka juos doroti. „Labai džiaugiausi, kai vyras mano gimimo dienos proga grįžo iš miško su beveik 700 baravykų”, – šypsodamasi sakė moteris ir pridūrė, kad pati grybaujančiam vyrui kompaniją palaiko retai, nes turi mažai laisvo laiko. Kibirais grybų apdalijusi artimuosius, likusius Z. Misiūnienė verda, džiovina, šaldo ir marinuoja. „Vyras labiau mėgsta grybus rinkti, o ne valgyti”, – juokėsi portalo udiena.lt žurnalistės kalbinta moteris.

Liutauro Misiūno asmeninio archyvo nuotr.