1. Klausą reikia tikrintis profilaktiškai
Apsisaugoti nuo daugelio su amžiumi atsirandančių sveikatos problemų padeda profilaktiniai tyrimai. Visi suprantame, kad anksti pastebėtą problemą suvaldyti paprasčiau.
Norint laiku pastebėti klausos pokyčius, vyresniame amžiuje verta reguliariai tikrintis klausą. Sulaukusiems 60 metų žmonėms specialistai rekomenduoja pasitikrinti klausą kartą per metus. Laiku pastebėjus pokyčius ir pritaikius tinkamas klausos reabilitacijos priemones galima sumažinti klausos nusilpimo poveikį kasdieniam gyvenimui ir bendravimui.
Dėl klausos patikrinimo galima kreiptis į gydytoją otorinolaringologą arba klausos protezavimo specialistą.
2. Klausa – ne tik girdėjimas
Galimybė girdėti leidžia mums bendrauti, kurti ryšį su žmonėmis ir aplinka, jaustis bendruomenės dalimi, drąsiai kalbėtis su gydytoju ar vaistininku, nebijant praleisti svarbių detalių.
Tačiau klausos pokyčius svarbu stebėti ne tik dėl paties girdėjimo. Ausys yra susijusios ne tik su klausa, bet ir su pusiausvyra. Todėl atsiradus klausos sutrikimų gali būti pastebimi dažnesni suklupimai, galvos skausmai ar svaigimas.
Silpniau girdintys žmonės taip pat turi įdėti gerokai daugiau pastangų, kad išgirstų ir teisingai suprastų, kas jiems sakoma. Nuolatinis įtemptas klausymasis vargina.
3. Klausos nusilpimą galima atpažinti
„Pritildyk televizorių.“ „Tu vis sakai „ką“. „Kodėl garsiai kalbi?“. Ar šie komentarai jums girdėti?
Jeigu artimieji ne kartą priekaištavo dėl televizoriaus garso ar užsiminė, kad jų negirdite, tai gali būti vienas pirmųjų ženklų, kad verta atkreipti dėmesį į savo klausą.
Ūžesys ar spengimas ausyse taip pat gali būti susiję su klausos sutrikimu. Tyrimai rodo, kad net 90 procentų žmonių, kurie patiria ūžesį, spengimą ausyse, turi klausos sutrikimą.
4. Galima gauti kompensaciją klausos aparatams
Su amžiumi atsiradusį klausos praradimą galima kompensuoti klausos aparatais. Jie pritaikomi pagal individualius žmogaus klausos duomenis, poreikius ir motorinius gebėjimus.
Rinkos ir socialinių tyrimų bendrovės RAIT atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė klausos aparatų nenešiojančių žmonių (51 proc.) nežino, kad klausos aparatams galima gauti kompensaciją.
Klausos nusilpimui pasiekus tam tikrą lygį, Valstybinė ligonių kasa gali skirti kompensaciją, kuria pasinaudojus galima gauti 100 proc. kompensuojamuosius klausos aparatus arba kompensacijai skirtą sumą panaudoti įsigyjant pažangesnius aparatus.
Tačiau norint gauti kompensaciją klausos aparatui, pasakyti „prastai girdžiu“ nepakanka. Būtina atlikti klausos tyrimus, kurie padeda nustatyti klausos sutrikimo pobūdį ir laipsnį.
Klausos centras „Audiomedika“ rekomenduoja rūpintis gyvenimo kokybe bei nedelsti pasitikrinti klausos.







