Sporto traumos dažniausiai atsiranda dėl kelių priežasčių: netinkamo judesio, kontakto su varžovu, per didelio fizinio krūvio arba nepakankamo atsistatymo. Vienos traumos įvyksta staiga, pavyzdžiui, nesėkmingai nusileidus po šuolio ar susidūrus su kitu žaidėju. Kitos vystosi palaipsniui, kai ta pati kūno vieta ilgą laiką gauna didelį krūvį.
Futbole dažniau nukenčia kojos, nes žaidėjai daug bėga, staigiai keičia kryptį ir kovoja dėl kamuolio. Krepšinyje nemažas krūvis tenka keliams ir čiurnoms dėl šuolių, nusileidimų bei greitų krypties pakeitimų. Bėgimo sporto šakose problemų gali atsirasti dėl nuolat pasikartojančių judesių. Todėl traumų rizika priklauso ne tik nuo sportininko pasirengimo, bet ir nuo konkrečios sporto šakos.
Viena dažnų problemų yra bandymas per greitai padidinti treniruočių krūvį. Pavyzdžiui, jei po ilgesnės pertraukos sportininkas iš karto pradeda treniruotis tokiu intensyvumu, kokiu treniravosi anksčiau. Organizmas prie tokio krūvio gali būti dar nepasiruošęs. Dėl to treniruočių intensyvumas ir trukmė turėtų būti didinami palaipsniui.
Svarbi traumų prevencijos dalis yra tinkamas apšilimas. Prieš intensyvią treniruotę sportininkai atlieka pratimus, kurie paruošia kūną būsimiems judesiams. Taip pat svarbu stiprinti tas raumenų grupes, kurios konkrečioje sporto šakoje gauna didžiausią krūvį. Ne mažiau reikšminga taisyklinga judesių technika. Netinkamai atliekamas pratimas, šuolis ar nusileidimas gali padidinti nereikalingą apkrovą.
Poilsis taip pat yra treniruočių proceso dalis. Jeigu tarp intensyvių treniruočių organizmas nespėja atsigauti, gali mažėti judesių tikslumas ir didėti nuovargis. Todėl profesionaliame sporte stebimas treniruočių krūvis, sportininkų savijauta ir atsistatymas. Jei atsiranda neįprastas ar ilgiau išliekantis skausmas, jo ignoruoti nereikėtų.
Patyrus traumą svarbu neskubėti grįžti į pilną treniruočių režimą. Pirmiausia turi būti įvertintas pažeidimas, o tolesni veiksmai priklauso nuo traumos pobūdžio. Reabilitacijos metu palaipsniui atkuriama jėga, judesių amplitudė ir kontrolė. Tik po to grįžtama prie sudėtingesnių, konkrečiai sporto šakai būdingų veiksmų.
Visiškai pašalinti traumų rizikos neįmanoma, ypač kontaktinėse sporto šakose. Tačiau dalies problemų galima išvengti tinkamai planuojant krūvį, neignoruojant skausmo ir skiriant pakankamai laiko atsistatymui. Sportininkui svarbu ne tik daug treniruotis, bet ir žinoti, kada organizmui reikia sumažinti tempą.
