Technologijos keičiasi, tikslai išlieka
„Norint suprasti šiandienos dezinformacijos veikimo principus, būtina pažvelgti į istoriją“, – teigė N. Maliukevičius. Pasak jo, nors keičiasi technologijos, informacijos sklaidos kanalai ir priemonės, pagrindiniai autoritarinių valstybių veikimo principai išlieka panašūs. Sovietų Sąjunga, o dabar Rusija naudojo ir naudoja įvairias priemones, kuriomis siekiama paveikti kitų valstybių visuomenę, formuoti sau palankią nuomonę, kelti nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir silpninti demokratinių valstybių tarpusavio ryšius. Anksčiau pagrindiniai informacijos sklaidos kanalai buvo spauda, radijas ir televizija. Šiandien prie jų prisidėjo socialiniai tinklai, skaitmeninės platformos ir dirbtinis intelektas. Kitaip sakant, tai senas rusiškas vynas naujuose buteliuose – seni KGB metodai, tačiau jau naujuose informacijos kanaluose. Tačiau, kaip pabrėžė lektorius, nereikėtų visos problemos susiaurinti vien iki naujųjų technologijų. Istorinė patirtis padeda suprasti, kokiu principu veikia priešiškos valstybės ir kaip jos prisitaiko prie naujų aplinkybių.
Mokymų metu aptartos ir Lietuvos žvalgybos institucijų kasmetinėse grėsmių vertinimo ataskaitose įvardijamos rizikos. Pasak N. Maliukevičiaus, šalia Rusijos karinės galios didėjimo vis svarbesnę vietą užima nekonvencinės, arba hibridinės, priemonės. Tai informacinės manipuliacijos, kibernetinės atakos, ekonominis spaudimas, slaptos politinės operacijos ir net fiziniai išpuoliai prieš infrastruktūrą. Lektorius atkreipė dėmesį į tai, kad informacinės ir fizinės operacijos dažnai papildo viena kitą. Pavyzdžiui, įvykdžius tam tikrą provokaciją, padegimą ar nupiešus provokuojančius grafičius, vėliau informacinėje erdvėje bandoma sukurti tam tikrą įvykio interpretaciją, kurstyti nepasitikėjimą ar priešiškumą. Pasak jo, šių operacijų taikiniais tampa ir Lietuvoje bei Baltijos valstybėse dislokuoti NATO kariai. Siekiama kurti jiems nepalankią aplinką, didinti visuomenės nepasitikėjimą sąjungininkais ir silpninti paramą saugumo bei gynybos sprendimams.
Sovietinė patirtis – ir šiandienos informacinėse atakose
Vienas įdomiausių mokymų pavyzdžių – sovietų KGB vykdyta operacija „Infektion“, dar žinoma kaip „Denver“. Jos tikslas buvo paskleisti melagingą informaciją esą AIDS virusas sukurtas JAV karinėje laboratorijoje kaip biologinis ginklas. Šiai istorijai skleisti buvo pasirinktas Indijoje leistas anglakalbis žurnalas „Patriot“. Jame 1983 metais pasirodė publikacija apie tariamus JAV eksperimentus, sukėlusius naują pavojingą ligą. Vėliau šią informaciją perėmė kiti leidiniai, ji buvo kartojama sovietinėje informacinėje erdvėje, o į jos sklaidą įsitraukė ir tariami mokslininkai, leidę pseudomokslines publikacijas bei knygas. Taip melaginga istorija palaipsniui buvo įvedama į tarptautinę viešąją erdvę. „Šį procesą galima paaiškinti trimis etapais: melagingos žinutės įterpimu, jos sklaida ir galiausiai integravimu į platesnę viešąją diskusiją“, – pažymėjo lektorius. Pasak jo, šis pavyzdys svarbus ir šiandien, nes panašūs principai naudojami socialiniuose tinkluose. Skirtumas tas, kad anksčiau tokiai operacijai reikėdavo gerokai daugiau laiko, pasirengimo, leidinių ir tariamų autoritetų. Dabar emocingas, visuomenę supriešinti galintis turinys gali būti sukurtas ir paskleistas gerokai greičiau.
Lektorius pateikė ir šiuolaikinių informacinių kanalų pavyzdžių. Vienas jų – portalas „The Baltic Word“, kuriame, pasak jo, buvo skelbiamos provokuojančios publikacijos apie NATO karius, tariamus nusikaltimus ir korupciją. Tokios žinutės pirmiausia kuriamos taip, kad sukeltų stiprią emocinę reakciją ir paskatintų žmones jomis dalytis.
Greitis – didžiausias šių dienų iššūkis
„Šiandien viena didžiausių problemų yra informacijos sklaidos greitis“, – pabrėžė N. Maliukevičius. Anksčiau melagingos istorijos būdavo kruopščiai planuojamos, ilgai platinamos ir palaipsniui įtraukiamos į viešąją diskusiją. Dabar socialiniai tinklai leidžia emocingoms žinutėms pasiekti didelę auditoriją per labai trumpą laiką. Todėl institucijos, žiniasklaida ir ekspertai dažnai atsiduria besivejančiųjų pozicijoje – kol patikrinama informacija, išsiaiškinamos aplinkybės ir pateikiamas paaiškinimas, melaginga žinutė jau būna pasiekusi tūkstančius žmonių. Lektoriaus nuomone, vien pavienių reakcijų į dezinformacijos atakas nepakanka. Reikalingas strateginis požiūris, politinė valia ir nuoseklus pasirengimas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad socialiniai tinklai gali būti naudojami ne tik melagingai informacijai skleisti, bet ir žmonėms verbuoti vykdyti įvairias provokacijas ar fizinius išpuolius. Žmonėms už nedidelius pinigus siūloma atlikti konkrečias užduotis.
Pasirengimas prasideda nuo kiekvieno mūsų
Mokymų metu kalbėta ne tik apie valstybės institucijų veiksmus, bet ir apie kiekvieno žmogaus pasirengimą galimoms krizėms. Pasak N. Maliukevičiaus, nerimą mažina ne problemų ignoravimas, o išankstinis pasirengimas. Jis priminė, kad vyresnioji karta dar prisimena sovietmečio civilinės saugos pamokas, tačiau šiandien pratybos ir pasirengimas galimoms krizėms įgauna kitą prasmę. Svarbu iš anksto apgalvoti, kaip elgtumėmės sutrikus įprastam gyvenimui, kilus informacinei atakai ar kitai grėsmei.
Paprastas principas – turėti savo elgesio algoritmą ir žinoti, kur ieškoti patikimos informacijos. Tai galioja ir susidūrus su įtartina žinute socialiniuose tinkluose: neskubėti dalytis, patikrinti šaltinį, ieškoti informacijos kituose patikimuose kanaluose.
„Galiausiai visuomenės atsparumas prasideda nuo gebėjimo kritiškai vertinti tai, ką matome ir girdime. Dezinformacija nėra vien technologinė problema. Tai ir mūsų gebėjimo mąstyti, abejoti, tikrinti bei nepasiduoti emocijoms išbandymas“, – sakė N. Maliukevičius.
Galiausiai visuomenės atsparumas prasideda nuo gebėjimo kritiškai vertinti tai, ką matome ir girdime. Dezinformacija nėra vien technologinė problema. Tai ir mūsų gebėjimo mąstyti, abejoti, tikrinti bei nepasiduoti emocijoms išbandymas.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
