Birželio 27-28 dienomis Lietuvos šaulių sąjungos 90-mečio ąžuolyne vyko Šaulių sąjungos narių sąskrydis bei Šaulio dienos minėjimas. Dvi dienas trukusiame sąskrydyje visas laikas buvo išnaudotas turiningai: ne tik išvalytas ąžuolynas, bet ir šauniai papramogauta.

Šiame sąskrydyje renginio dalyvius sveikino Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas, Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Arūnas Sriubas, ilgametis Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas Juozas Širvinskas, LŠS išeivijoje vado pavaduotojas Linas Orentas.
Susirinkusiuosius į sąskrydį šaulius ir jų šeimų narius LŠS vadas plk. ltn. Liudas Gumbinas retoriškai klausė apie Šaulio dieną: ką ji šauliams reiškia? „Atsakymą matau ateinantį iš praeities. Ant marškinėlių regiu užrašus, kurie „atkeliavo” iš anų laikų: „Šaulys – tautos karys”. Taip, mes esame tautos kariai. Privalome ne vien dalyvauti renginiuose, bet ir gebėti valdyti ginklą”, – pabrėžė LŠS vadas J. Širvinskas, apibendrindamas tai, kad šis susitelkimas yra pagrindas ir jėga.
Susibūrę draugėn daugiau kaip 200 šaulių iš visos Lietuvos, išeivijos šaulių atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, jaunieji šauliai bei LŠS bičiuliai renginį pradėjo itin šauliškai – nuo darbų. Išvalę LŠS 90-mečio ąžuolyno pakrantę, nupjaustę ir surinkę sausuolius, sąskrydžio dalyviai pasistiprino šauliška koše ir bandė savo jėgas varžydamiesi didžiojo kvadrato, šauliškų kliūčių ruožo, šaudymo, smiginio rungtyse, dalyvavo šachmatų, šaškių turnyruose.
Šventę pagyvino Utenos baikerių klubo „Ugnies ratas” nariai. Motociklai sužavėjo nemažą dalį stovyklautojų, jų šeimininkams teko atsakyti į daugelį pateiktų klausimų ir kantriai pozuoti prieš fotoaparato objektyvą.
Tie, kurie negalėjo ar nenorėjo sportuoti, turėjo galimybę dalyvauti dvejose diskusijose: Almino Sinevičiaus moderuojamoje diskusijoje „Ar LŠS užima deramą vietą šalies gynybos sistemoje?” ir Emilio Astiko vedamoje diskusijoje jaunimui „Jaunojo šaulio autoportretas”.
Prieš savaitę per Lietuvą nuvilnijo kraujo donorystės akcija „Kartu už Gyvybę”, kurią aktyviai rėmė šauliai, tad sąskrydžio dalyviai turėjo galimybę tapti donorais – Santariškių klinikų kraujo centras surengė kraujo donorystės dieną.
Mėgstantys individualias veiklas rungėsi kareiviško bato ar kelmo metimo rungtyse, o negalintys gyventi be vandens – gavę po gabalėlį valo, plūdę ir kabliuką – gamino meškeres ir rungėsi žvejybos varžybose.
Vakare buvo susumuoti tarpiniai rungčių rezultatai ir apdovanoti aktyviausiai dalyvavusieji įvairiose veiklose. Tačiau šventė nesibaigė: prie stilizuoto ilgo stalo – balto audinio ant žemės – rinkosi sąskrydžio dalyviai, ragaudami iš savo kraštų atsivežtus valgius. Užkandžiaudami ir bendraudami aptarinėjo dienos įspūdžius, o sutemus sukosi šokio ritmu.
Išaušęs rytas pakvietė iš naujo pažvelgti į ąžuolyną, Čičirio ežerą, pasimankštinti. Po skanios pusryčių sriubos šauliai tvarkė palapinių miestelį, parko teritoriją ir rinkosi į aikštelę vėliavos nuleidimui ir sąskrydžio uždarymui. Vėliavą nuleidus namo niekas neskubėjo ir su malonumu pasuko link Stelmužės, Šlyninkos malūno, Zarasų apžvalgos rato ir kitų pakeliui esančių gamtos objektų.

udiena.lt inf.