Utenoje, Pramonės rajone, pagaliau duris atvėrė krematoriumas. Modernumu išsiskiriantį pastatą su italų gamybos kremacijos įranga buvo planuota atidaryti dar pavasarį, tačiau dėl tam tikrų biurokratinių nesklandumų atidarymo teko palaukti iki rudens.

Krematoriumo atidaryme meras nedalyvavo

Po dvejus metus trukusių statybos, patalpų įrengimo darbų krematoriumas veiklą pradėjo rugsėjo 1 dieną, o oficialia jo atidarymo data buvo pasirinkta spalio16 diena.

Į atidarymą buvo pakviesta Utenos rajono valdžia, laidojimo paslaugas teikiančių įmonių, žiniasklaidos atstovai bei kiti svečiai. Pašventinti krematoriumo atvyko Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas kunigas dekanas Remigijus Kavaliauskas, atidarymo paminėjime dalyvavo Vilniaus ritualinių paslaugų namų „Nutrūkusi styga“ vadovė Gražina Tumosienė, Utenoje laidojimo paslaugas teikiančios UAB „Luvi“ vadovas Regimantas Tamošiūnas, buvusi Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė, krematoriumo pastatą projektavęs uteniškis architektas Tomas Kupriūnas, UAB „GreenFlow Energy“ vadovas Gintautas Gailius, kuris rūpinosi automatizuotų sistemų diegimu, laidojimo paslaugų verslą plėtojančio UAB „Amenus“ vadovo Žilvino Tumosos šeimos nariai, bičiuliai, darbuotojai ir verslo partneriai. Nesulaukiant numatytu laiku į renginį atvykstančio Utenos rajono savivaldybės mero, nors ir pavėlavęs, visgi atskubėjo vicemeras Rimantas Dijokas.

Susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis

Palaikų kremavimo paslaugų populiarėjimą šalyje lemia milžiniška kapinių teritorijų plėtra, besikeičiantis visuomenės požiūris į mirusiųjų laidojimo tradicijas. Tumosų šeima 30 metų vysto laidojimo paslaugų verslą Vilniuje. Utenoje statyti krematoriumą nusprendė dėl augančio šių paslaugų poreikio. Deja, verslininkams teko susidurti su ESO atliekamų darbų, dujotiekio įrengimo trikdžiais, todėl krematoriumas veiklą pradėjo gerokai vėliau, nei buvo planuota. Dėl užsitęsusių biurokratinių procesų verslininkams teko mokėti baudas dėl laiku nepradėtų vykdyti įsipareigojimų. Kaip „Utenos dienai“ komentavo UAB „Amenus“ krematoriumo vadovas Ž. Tumosa, per pusantro mėnesio, kiek tęsiasi veikla, kremacijos paslauga suteikta 47 kartus. Daugiausia paslaugas perka klientai iš Vilniaus, taip pat aplinkinių rajonų.

Pašnekovas apgailestavo, kad vietos gyventojai sunkiai patikėjo idėja statyti krematoriumą jų kaimynystėje ir gerais verslininkų ketinimais. Jie manė, kad šis objektas taps dar viena kliūtimi, apsunkinančia jų gyvenimą.

„Eksploatuojant automobilius Lietuvoje leidžiama didesnė tarša, nei yra leidžiama kremacijos įrangai. Jeigu krematoriumo įranga nebūtų atitikusi aplinkosaugos ir begalės kitų reikalavimų, mes net nebūtume galėję pradėti vykdyti šios veiklos“, – teigė Ž. Tumosa.

Vienas iš moderniausių Europoje

Krematoriumo statinys priskiriamas A++ energinio naudingumo klasei, jį statant išlaikyti reikiami ir netgi gerokai didesni atstumai, nei yra būtina, nuo gyvenamosios zonos, atliekamus kremacijos procesus prižiūri Italijoje veikianti įmonė „Vezzani Forni“, iš kurios ir buvo pirkta įranga palaikams kremuoti. Šios įmonės atstovų vertinimu, Utenoje duris atvėręs krematoriumas yra vienas iš moderniausių krematoriumų Europoje.

Krematoriume dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių mokymai vyko minėtoje Italijos kompanijoje.

„Mes keliame aukštus reikalavimus, nes teikiame paslaugą, kurios žmogui gyvenime prireikia tik vieną kartą. Mums svarbu, kad atsisveikinimas su mirusiaisiais būtų orus, pagarbus. Todėl ieškome darbuotojų, kurie gebės komunikuoti bent trimis kalbomis, turės aukštas kompetencijas ir galės dirbti su kremavimo įranga. Dirbant tokių paslaugų srityje būtina turėti ir psichologinių žinių, juk dirbama su klientais, kurie išgyvena skaudžiausią gyvenime laikotarpį – atsisveikinimą su artimaisiais“, – sakė Ž. Tumosa.

Krematoriume įrengtos dvi atsisveikinimo salės, poilsio zona, kurioje esančiame ekrane bus galima stebėti transliuojamus gamtos vaizdus, nuteikiančius raminamai, gerinančius emocinę būklę.

Krematoriume taip pat įrengta vėsinimo patalpa, darbuotojų persirengimo kambariai, sanitariniai mazgai ir kt.

Ž. Tumosos teigimu, krematoriumo projekto su reikiamos įrangos komplektacija vertė siekia beveik 3 mln. eurų. Šiam projektui įgyvendinti buvo pasitelktos verslo lėšos bei pasinaudota banko paskolomis. Kada ši investicija atsipirks, verslininkas neskaičiuoja.

„Mums pakanka žinoti, kad kremacijos paslaugos yra reikalingos ir ilgainiui jų poreikis tik augs. Šiuo metu kremacijos paslauga pas mus kainuoja 333 eurus (su PVM). Mes taip pat be papildomų mokesčių suteikiame galimybę klientams naudotis ir atsisveikinimo salėmis tiek prieš kremaciją, tiek po kremacijos“, – komentavo UAB „Amenus“ vadovas.

Kremacijos procesas valdomas automatizuotai, tokiu būdu išvengiama galimų žmogiškųjų klaidų. Visą darbo procesą galima kontroliuoti nuotoliniu būdu. Kremacijos įrenginio automatinės funkcijos leidžia atskirti kremuotų palaikų pelenus nuo pašalinių kietųjų dalelių, metalinių, medinių elementų, likusių nuo sudegusio karsto ir pan., kurie į urną nepatenka.

Pastebėjimai apie krematoriumo naudą

Krematoriumo patalpas šventinęs kunigas R. Kavaliauskas teigė, kad bažnyčia neskatina mirusiųjų kūnų kremacijos, tačiau keičiantis laikmečiui ir suvokiant sparčiai augantį kapinių teritorijų mastą, šią formą toleruoja.

Ž. Tumosa atidarymo metu dėkojo realiais darbais ar palaikymu prisidėjusiems prie krematoriumo projektavimo, statybos, įrengimo darbų.

„Manau, kad krematoriumo veikla bus naudinga tiek Utenos, tiek visos Aukštaitijos žmonėms. Stengsimės padėti visiems, išgyvenantiems netektį, 24 valandas per parą“, – kalbėjo verslininkas.

Utenos rajono savivaldybės vicemeras R. Dijokas džiaugėsi, kad Utenoje atsiras darbo vietų, kremacijos paslaugos regiono gyventojams bus greičiau pasiekiamos nei iki šiol, mat kremuoti palaikų tekdavo vykti į kitus Lietuvos ar kaimyninių valstybių miestus.

Statinį projektavęs architektas T. Kupriūnas išreiškė pastebėjimą apie neeilinį užsakymą ir užsakovų keliamus aukštus kokybės reikalavimus, užsibrėžto tikslo siekimą bei drąsą skleisti kokybišką ir naują kultūrą oriai ir garbingai išlydint mirusiuosius į paskutinę kelionę.

Ž. Tumosos teigimu, mirusiųjų palaikų kremavimas mūsų šalyje vis labiau populiarėja. Todėl dar vieno krematoriumo atsiradimas neabejotinai sumažins laukiančiųjų gauti šią paslaugą eiles. O augant poreikiui ateityje, neseniai duris atvėrusiame krematoriume Utenoje planuojama įrengti ir antrą kremacijos įrenginį.

Verslininkas pasidalijo įžvalgomis ir apie krematoriumo teikiamą energetinę naudą.

„Vykdant kremacijos procesą, mūsų krematoriume pagaminama apie 900 kW perteklinės energijos, kurią mes mielai sutiktume atiduoti miesto reikmėms. Didelės išsivysčiusios šalys perteklinę energiją naudoja gatvėms apšviesti, kelių dangai šildyti ir pan. Deja, Lietuvoje dėl vis dar konservatyvus požiūrio perteklinė energija eikvojama veltui“, – pastebėjimais dalijosi Ž. Tumosa.

Autorės nuotr.