A. Katinas: „Stengiamės vienadienių projektų nekurti“
SportasA. Katinas: „Stengiamės vienadienių projektų nekurti“
2018 sausio 03, Trečiadienis 10:53

A. Katinas: „Stengiamės vienadienių projektų nekurti“

A. Katinas: „Stengiamės vienadienių projektų nekurti“

„Investuodami Utenoje, jaučiame pareigą statyti ir kurti visam regionui“, – sakė Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Utena gali pasigirti senomis sporto tradicijomis. Čia gimė ir savo sportinės karjeros pirmuosius žingsnius žengė tokios Lietuvos sporto žvaigždės kaip dviratininkė Simona Krupeckaitė, susižėrusi daugybę apdovanojimų pasaulyje ir Europoje, Jonas Valančiūnas, šiandien rungtyniaujantis stipriausioje krepšinio lygoje NBA, daug kitų žinomų atletų.

Miestas pagrįstai gali didžiuotis ir savo krepšinio komanda – praėjusį sezoną Utenos „Juventus“ LKL čempionate kabinosi į atlapus ir pajėgiausiems Lietuvos klubams, o sezoną baigė būdamas penktoje vietoje, kaip ir du sezonus prieš tai. Aukščiausias klubo laimėjimas – 2015 metais iškovotas bronzos medalis arba trečioji vieta LKL.

Dar geriau sekėsi Utenos moterų krepšinio komandai „Utena“, kuri, rungtyniaudama LMKL, dvejus metus neturėjo sau lygių. Tačiau, pasiekusi zenitą ir nenugalėta, ji po trejų gyvavimo metų buvo ištrinta iš LMKL žemėlapio.

Prieš ketverius metus Utenoje atgimė futbolo komanda „Utenis", kurios ištakų reikėtų ieškoti dar prieškario Lietuvoje. Į savo rankas su savivaldybės palaiminimu „Utenis", įkurdamas futbolo akademiją, perėmė ir jaunųjų futbolininkų ugdymą.

2015 m. sezoną debiutavęs aukščiausioje A lygoje, Utenos klubas finišą pasiekė būdamas šeštas. Kaip ir 2017-ųjų sezoną, kuris visiems netikėtai tapo ir paskutiniuoju „Utenio" sezonu A lygoje. Šiemet miesto komanda žengs žingsnį atgal ir savo pajėgumą įrodinės pirmojoje lygoje.

Ar pasiteisino tai, kad jaunųjų futbolininkų ugdymą Utenos sporto centras perdavė futbolo klubui „Utenis" ir ten sukurtai futbolo akademijai? – paklausėme Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino.
Mes ne tik veiklą, trenerius, finansus, bet kartu ir savo turtą perdavėme. Ir įpareigojome vykdyti kitas projektines veiklas: pramogas, koncertus, įvairius sportinius renginius. Jie tapo šeimininkais, kol kas trumpam – metams, o jeigu klubas pateisins viltis, tai pratęsime bendradarbiavimo sutartį kad ir dešimčiai metų.

Per vienus metus sportinių rezultatų nepamatysi, bet žinau, kad patekti į akademiją gana sudėtinga – norinčiųjų labai daug, čia sportuojančių vaikų skaičius artėja prie pustrečio šimto. Taigi mes manome, kad tai pasiteisino. Uždirbti ar sutaupyti perduodama turtą savivaldybė nesiruošia. Bet mes atsižvelgiame į pasaulinę praktiką, vaikų tėvų pageidavimus. Biudžetininką arba valstybės tarnautoją saisto daugybė įstatymų, įsakymų ir pan., o nevyriausybininkas, kuris imasi iniciatyvos, visai kitaip dirba. Žiūrėdami į statistiką ir uteniškių nuomonę, esame patenkinti ir iš akademijos tikimės labai daug.

Stadioną perdavėte „Uteniui", o kokie tolesni infrastruktūros plėtros planai?
Rengiame techninį projektą aikštei su dirbtine danga prie Krašuonos progimnazijos. Mūsų vizija tokia: stadioną norėtume panaudoti mokyklos reikmėms, dviejų mikrorajonų bendruomenei ir futbolui. Visiems iš karto. Mes neįrenginėjame jokių aikštelių prie kiekvieno gyvenamojo namo, bet steigiame jas kvartalų principu. Ir dauguma miestų kvartalų jas turi. Numatytoje vietoje aikštė reikalinga ir miestiečių bendruomenei, ir mokyklai, ir futbolui. Pradiniai tikslai buvo pradėti įgyvendinti projektą 2018 metais. Federacija yra pažadėjusi tai aikštei skirti dirbtinę dangą. Jeigu sporto šaka turi istoriją, tradicijas, yra poreikis, mes stengiamės sukurti jai būtiną infrastruktūrą.

Daug ką nustebino „Utenio" pasitraukimas iš A lygos. Toks žingsnis – didelis smūgis futbolui Utenoje ir „Utenio" akademijai?
Matydamas situaciją, Lietuvos futbolo būklę, aš buvau tas žmogus, kuris pasisakė prieš „Utenio" žaidimą A lygoje. Mūsų žmonės buvo ambicingi, jie bandė dalyvauti ir pakreipti futbolą šiuolaikiška linkme. Bet 27 tūkst. gyventojų miestas, Utena, nesukurs stebuklų nei Lietuvos krepšinio, nei futbolo šakose. Todėl aš buvau vienas tų žmonių, kurie sakė: žaiskite pirmojoje lygoje ir nekiškite nosies ten, kur nereikia. Taip ir išėjo.

Apie žalą. Mes nesame tas miestas, kuris vienais metais kuria komandą, kitais – naikina. Tai nesolidu. Stengiamės vienadienių projektų nekurti, bet šiandien reikia sutikti, kad nei Utena, nei kas kitas artimiausiais metais Lietuvos futbolo nepakeis. Antra, nuo „Utenio" sezono metu nusigręžė kai kurie rėmėjai, tikėjęsi, kad futbolas Utenoje augs, pasieks rezultatų ir kaip rėmėjai jie turės naudos. Taigi teks prisidėti savivaldai, nes, mano žiniomis, tam tikrų nuostolių patirta. Įvaizdžio prasme nukentėjome. Skaičiau visokių straipsnių, bet niekas nekalba apie tikrąsias priežastis. O mes labai norime investuoti į jaunųjų futbolininkų ugdymą akademijoje nuo mažų dienų, auginti juos Utenai, Lietuvai. Tai mūsų prioritetas. Ir, be abejo, turėti komandą. Kitą sezoną „Utenis" rungtyniaus pirmojoje lygoje, dar po kelerių metų – gal vėl aukščiausioje. Bet dabar „Utenis" traukiasi iš aukščiausios lygos, nes nemato prasmės joje dalyvauti, klubas linkęs investuoti į vaikų futbolą.

Bet ambicijų sugrįžti neatsisakote?
Ne, jeigu jau planuojame infrastruktūrą. Renovavome stadioną ne šiaip sau. Utenos savivaldybė diskutavo su bendruomene, nevyriausybininkais ir tik tada ryžosi rekonstrukcijai. Aklai nieko nedarėme. Bet nemanau, kad čia mirties ir gyvenimo klausimas, kurioje lygoje žaisti. Galų gale tai sportas – sprendimas gali nepriklausyti nuo valdybos, iškris klubas – ir viskas.

Utena, kurdama stiprią futbolo akademiją, siekia tapti regiono centru?
Vizija yra tokia: centrų misija – sukurti infrastruktūrą, nesvarbu, sporto ar kitos srities, kurie mūsų tuštėjančiame krašte sustabdytų ignalinietį, traukiantį į Vilnių ar Londoną. Toks būtų jų tikslas. Centrų daugiau niekas nepastatys nuo Panevėžio iki Zarasų ir, kai mes investuojame į infrastruktūrą, tai jaučiamės būdami regiono centras, kad ir nedidelis. Jaučiame pareigą statyti ir kurti visam regionui. Kaip jūs manote, kodėl vieną po kito prekybos centrus Utenoje stato? Uteniškiams? Ne, juos stato, kad Ignalinos, Zarasų ar Latvijos gyventojas nevažiuotų į Vilnių, stato čia, prie pagrindinio kelio. Taigi čia atsakymas tas pats.

Tuštėjančioje Lietuvoje, senstančiuose miesteliuose tie regionų centrai turėtų būti tam tikri amortizatoriai, be to, juose turi būti tokia infrastruktūra, kokios negali sau leisti rajono centras. Ir regiono centras turi prisiimti atsakomybę už profesionalų sportą. Jau dabar vaikai atvažiuoja į akademiją ir iš kitų rajonų.

Utenos „Utenio" ir laikraščio „Utenos diena" inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Gimtadienį švenčianti Utena nežada konkuruoti su rojumi

    Utena švenčia 758-ąjį gimtadienį – vieną įspūdin­giausių, nuotaikingiausių ir įsimintiniausių švenčių, sukviečiančių draugėn ne tik uteniškius, bet ir aplin­kinių miestų gyventojus bei po Lietuvą išsibarsčiu­sius kraštiečius. Kokia ji šiemet bus, kokiomis nuo­taikomis ją pasitinkame, klausėme Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino.

  • UTENOS MISIJA – REGIONINIS TRAUKOS CENTRAS

    Gerb. mere, baigiasi Jūsų ketvirtoji kadencija. Kaip jaučiatės kandidatuodamas penktą kartą?

    Jaučiuosi tvirtai. Ne, ne todėl, kad būčiau užtikrintas, jog laimėsiu tiesioginius mero rinkimus, – tai žmonių apsisprendimo reikalas. Tvirtybės man suteikia mano, kaip savivaldybės mero, 16 metų patirtis, leidžianti ne tik pasverti nuveiktus darbus, bet ir pastebėti spragas, plyšius, kuriuos artimiausiu metu reikėtų užkamšyti ir užlopyti.

    Kaip tai atsispindi Jūsų, kaip kandidato į savivaldybės merus, rinkimų programoje?

    Pirmiausia aš akcentuoju Utenos, kaip regiono centro, misiją. Ta misija – tapti regioniniu traukos centru visomis prasmėmis – ir pramonės, ir verslo, ir sveikatos, ir švietimo, ir kultūros, ir sporto, ir turizmo, prioritetine tvarka stiprinant pramonės, verslo plėtros, investicijų pritraukimo ir paramos jaunai šeimai politiką. Žodį ,,stiprinti" vartoju todėl, kad daugybė „namų darbų" minėtose srityse jau atlikta: prieš keletą metų patvirtinti miesto ir rajono teritorijų bendrieji planai, kuriuose numatytos pramonės plėtros ir komercinės zonos; inventorizuoti visi žemės sklypai, tinkantys investicijoms pritraukti, ir jiems parengti arba rengiami investiciniai paketai; savivaldybės taryba yra patvirtinusi vienas solidžiausių ir dosniausių šalyje Investicijų į gamybos ir kitos paskirties objektus skatinimo taisykles bei Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų rėmimo programą; pradėtos Pramonės parko steigimo procedūros.
    Be to, šios kadencijos taryba 2018 m. patvirtino Nedarbo, emigracijos mažinimo Utenos rajone programą ir Šeimos stiprinimo aprašą, kuriame numatyta iš savivaldybės biudžeto finansiškai remti jaunas šeimas, įsigyjančias arba nuomojančias būstą Utenoje.

    Problemų užtenka ir savam kieme – kam dar užsikrauti ant pečių ir viso Rytų Aukštaitijos regiono bėdas?

    Tai pasenęs požiūris: kiekviename rajono centre ar miestelyje neįsteigsime Pramonės parkų, nepristatysime gamyklų, nesukursime modernios ir šiuolaikiškos sporto infrastruktūros, neišlaikysime didelių, pustuščių ligoninių ir pan. Vadinasi, iš regiono pakraščių ir toliau į didmiesčius bei užjūrius bėgs jaunos šeimos. O kodėl jų nesustabdžius Utenoje? Juk iš to daugiausia laimėtų Utena – čia vietos verslui ir investuotojams netrūktų darbo jėgos, čia būtų pilnos mokyklos, augančiam miestui reikėtų vis daugiau ne tik viešųjų, bet ir verslo paslaugų. Be to, stiprus, tvirtai ant kojų stovintis regiono centras suteiktų plačių galimybių ir mūsų rajono žmonėms – jiems nebereikėtų ieškoti laimės svetur.

    Kaimai, miesteliai tuštėja ir Utenos žemėje. Ar yra būdų pristabdyti šią tendenciją?

    Darbo vietų kaimuose ir miesteliuose dirbtinai neprikursime. Šiuo požiūriu vienintelė išeitis – skatinti vietos bendruomenes, nevyriausybines organizacijas teikti viešąsias socialines, kultūros ir kitas paslaugas, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Gražių pavyzdžių jau turime – reikia ir toliau judėti šia kryptimi.
    Be to, kaimai ir miesteliai tuštėja ir dėl kitos priežasties – ten gyvenantys žmonės negauna kokybiškų socialinių, kultūros, švietimo paslaugų, o ir teikiamos paslaugos tarp kaimiškų seniūnijų yra pasiskirsčiusios netolygiai. Štai kodėl aš savo rinkimų programoje siūlau ne tik plėsti dienos centrų, jaunimo erdvių tinklą kaimiškose vietovės, bet ir patvirtinti savivaldybės taryboje socialinių, kultūros, sveikatos paslaugų prieinamumo bei kokybės standartus. Kaip sakoma, prieš viešąsias paslaugaus visi turi būti lygūs, nepriklausomai nuo to, kur – Kuktiškėse, Daugailiuose ar Saldutiškyje – gyvena.

    Pastaraisiais metais dėl mažų atlyginimų šalyje piketavo kultūros darbuotojai, medikai, streikavo mokytojai. Kaip prie šios problemos sprendimo galėtų prisidėti savivaldybė?

    Atlyginimų mokytojams dydis – tikrai ne savivaldos kompetencija. Antra vertus, mokytojai – didžiausia ir svarbiausia mūsų inteligentijos bendruomenė, todėl savivaldybė neturėtų nusišalintinuo jų problemų sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, savo programoje siūlau artimiausiu metu iš kompetentingų asmenų sudaryti nuolatinę komisiją ar darbo grupę, kuri teiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos ir ugdymo turinio tobulinimo.
    Esu įsitikinęs, kad ir kitų savivaldybės biudžetinių įstaigų – socialinių, sveikatos, kultūros – darbuotojai jaustųsi saugesni, jei jiems atlyginimai būtų keliami ne pagal principą – kas ir kada juos prisimins, o remiantis ilgalaike atlyginimų didinimo strategija. Toks siekis taip pat rado vietos mano rinkimų programoje.

    Niekas nesiginčija, kad reikia kelti atlyginimus biudžetininkams. Tik iš kur gauti šiam tikslui lėšų?

    Juokaujama, kad pinigai auga ant medžių tik tiems, kurie yra opozicijoje. O jei rimtai – tai dalį savivaldybės biudžeto lėšų būtų galima atlaisvinti sparčiau atsisakant nereikalingo savivaldos funkcijoms nekilnojamojo turto, racionalizuojant biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklą, patikint kai kurias viešąsias paslaugas teikti verslui bei bendruomenėms.

    Jus, kaip LSDP kandidatą į savivaldybės merus, remia dar trijų politinių jėgų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Lietuvos laisvės sąjungos, partijos „Tvarka ir teisingumas" – Utenos rajono skyriai. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

    Situacija Utenoje iš tiesų yra unikali visos šalies mastu – trys rimtų politinių jėgų rajono skyriai neiškėlė savo kandidatų į rajono merus, bet parėmė socialdemokratų kandidatą į merus. Aišku, kaip ir reikėjo tikėtis, feisbukuose, redaktorių skiltyse pasipylė gandai, spėlionės – ir kiekvienas tai darė pagal savo sugedimo laipsnį. Visiems ir viskas būtų normalu, jei, artėjant rinkimams, buvę ilgamečiai politiniai partneriai drabstytųsi purvais ir kaišiotųsi špygomis. Priešingas atvejis – įtartinas, suokalbiškas ir pan. Aš taip nemanau: esu įsitikinęs, kad kova dėl valdžios postų negali būti savitikslė – valdžia pirmiausia reikalinga tam, kad įgyvendintum savo idėjas, programas, atitinkančias rajono žmonių problemas ir lūkesčius. Džiugu, kad pas mus dar yra politikų ir politinių jėgų, kurios tai supranta.

    Pasitikėjimas vieni kitais yra politinės brandos ir kultūros požymis. Visgi, kaip Jūs žadate atsilyginti už tą Jums parodytą pasitikėjimą?

    Aišku, už tą pasitikėjimą, jei būsiu išrinktas, man teks atidirbti – turėsiu įgyvendinti visų keturių paminėtų partijų rinkimų programas. Bet man tai nekelia galvos skausmo, kadangi tose partijų skyrių programose yra daugybė gražių ir rajono žmonėms svarbių darbų, kuriems pritariu ir aš.

    Lietuvoje kaip grybų po lietaus pridygo rinkimų komitetų. Vienas susibūrė ir Utenoje. Kas tai per dariniai?

    Lietuva išrado naują demokratijos plėtros modelį – pakeisti partijas rinkimų komitetais. Į tuos komitetus buriasi pabėgėliai iš įvairių politinių jėgų. Pagrindinė rinkimų komitetų kūrimosi priežastis – partijos nepopuliarios, be to, vienoje rinkimų apygardoje jos gali iškelti tik po vieną kandidatą į merus. O norinčių kandidatuoti į merus labai daug. Tai padaryti šiandien labai paprasta: prisikalbini vieną kitą dešimtį buvusių socialdemokratų, liberalų, konservatorių, dar vieną kitą bedarbį, giminę, surenki juokingai mažą skaičių gyventojų parašų – štai ir yra rinkimų komitetas Ką čia bepridursi... Galiu tik su ironija pastebėti, kad kiekvienas Utenos daugiabutis galėjo suburti savo rinkimų komitetą – tokiu atveju turėtume per tris šimtus kandidatų į rajono savivaldybės merus.

    Rinkimų kampanija be nusišnekėjimų – ne rinkimų kampaniją. Ar su tuo sutinkate?

    Nusišnekėjimų reitingų viršūnėje yra du teiginiai: vienas iš jų – esą, rajono savivaldybė praskolinta, antras – Utenos pastaraisiais metais nepasiekia privačios bei užsienio investicijos, čia neinvestuojama į naujų darbo vietų kūrimą.

    Galiu patikinti rajono žmones, kad savivaldybė neviršija jai įstatymų leidžiamų skolinimosi limitų. Taip, esame skolingi per 8 mln. Eur, tačiau pasakius „a" reikėtų pasakyti ir „b": nebūtų tos skolos –neturėtume Utenoje daugiafunkcio sporto centro, modernios bibliotekos, šiuolaikiško stadiono, renovuotų gimnazijų ir dar daugelio kitų dalykų.
    Nebevarginsiu kalbomis apie į Uteną pritrauktas investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą – jau pasirodė atskira knygele išleista Utenos rajono savivaldybės 2018 m. veiklos ataskaita, kurioje pateikiami skaičiai bei faktai, rodantys, kad ir pagal šias sritis esame geriausiųjų savivaldybių dvidešimtuke.

    Šių metų pradžioje Panevėžio apygardos teismas pripažino Jus kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba siekiant asmeninės neturtinės žalos. Gal tokiu atveju Jūs nebegalite kandidatuoti į savivaldybės merus?

    Teismo nutartis nėra įsigaliojusi, kadangi aš padaviau apeliaciją. Šiandien, nepažeisdamas įstatymų, aš galiu kandidatuoti ir kandidatuoju į savivaldybės merus.
    Kviečiu nekreipti dėmesio į mano politinių konkurentų skleidžiamus gandus. Kartu nuoširdžiai prisipažįstu, kad gimtojo krašto žmonių palaikymas per šiuos rinkimus man, kaip žmogui, bandančiam apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, būtų labai svarbus.

    Ačiū už pokalbį.

    Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų kampanijos sąskaitos Užsk. Nr. U05/0208

           

                         

  • Merui Alvydui Katinui – Teismo nuosprendis

    Sausio 4 dieną Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino ir buvusios Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei valdymo tvarkai.

  • Teisiamas Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas – be algos, bet pokštauja

    Prokurorų kaltinimai Utenos rajono savivaldybės merui ir poetui Alvydui Katinui primena literatūros kūrinius, kuriuos sunku suprasti. Iki paskutinio puslapio jo bylą perskaitę teisėjai ruošiasi ją atversti iš naujo.

  • Mero byloje – vėl nežinomybė

    Kaip „Utenos dienai“ pranešė Panevėžio apygardos teismo Teismo pirmininko tarnybos teismo pirmininko padėjėja (ryšiams su visuomene ir žiniasklaida) Jolita Gudelienė, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, kuris nagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kaltinimus Utenos rajono savivaldybės merui Alvydui Katinui ir buvusiai tuometinio Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei, kurie susiję su bendrovės „Utenos melioracija“ atliktu privataus gyvenamojo namo remontu, Prezidentės dekretu šią savaitę atleistas (išėjo į pensiją) iš teisėjo pareigų.

  • A. Skarbalius įvertino „Utenio“ darbą

    Futbolo klubo „Utenos Utenis“ konsultantas sporto klausimais Aurelijus Skarbalius susitiko su visais klubo treneriais, atliko analizę ir įvertinimą.

  • Futbolo klube – permainos

    Kovo 30 dieną vykusiame visuotiniame futbolo klubo „Utenos Utenis“ dalininkų susirinkime pritarta naujos sudėties klubo valdybai ir naujo klubo direktoriaus skyrimui.

  • Fiestoje – linksmybės ir palydėtuvės

    Kovo 24 dieną, šeštadienį, Utenio stadione vyks antroji „Utenio“ futbolo fiesta, kurioje ir vėl netrūks smagių veiklų, įdomių atrakcijų ir pakilių emocijų.

  • Aiškėja „Utenio“ komandos dėlionė

    Artėjant naujo LFF I lygos sezono startui „Utenio“ vyriausiasis treneris Egidijus Varnas pristatė savo komandą. Pasitinkant sezoną futbolo klubo „Utenos Utenis“ valdyba komandai iškėlė tikslą būti tarp šešių pajėgiausių Pirmos lygos komandų. Šį tikslą įgyvendindamas klubas sieks, kad „Utenyje“ būtų suteikta galimybė atsiskleisti jauniems Lietuvos futbolininkams, turintiems noro ir potencialo žaisti bei tobulėti.

  • „Utenio“ gretose – Mantas Savėnas

    Futbolo klubas „Utenos Utenis“ pasirašė sutartį iki sezono pabaigos su Mantu Savėnu, jis talkins „Utenio“ treneriui Egidijui Varnui.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1227
Vakar apsilankė:8842
Šią savaitę apsilankė:10069
Šį mėnesį apsilankė:183914
Viso (nuo 2015-02-16):11401761
Šiuo metu naršo:
63
2019-10-22
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!