ProjektaiSkaičiai nemeluoja – energinis monitoringas atskleidžia tikruosius šilumos energijos sutaupymus
2017 gegužės 08, Pirmadienis 15:05

Skaičiai nemeluoja – energinis monitoringas atskleidžia tikruosius šilumos energijos sutaupymus

Skaičiai nemeluoja – energinis monitoringas atskleidžia tikruosius šilumos energijos sutaupymus
  • Vytautas AUKŠTAITIS

Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą renovuojami daugiabučiai pagražėja ir yra taupoma šilumos energija. Kiekvienais metais Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atlieka atnaujintų daugiabučių namų faktinių duomenų auditą (monitoringą) – jo metu vertinami renovuoti namai, po kurių atnaujinimo yra praėjęs bent vienas šildymo sezonas. Įvertinus daugiau kaip 500 modernizuotų daugiabučių, faktiniai šilumos suvartojimo duomenys lenkia prognozuotus.

Monitoringas atliekamas kasmet

Šiais metais buvo vertinti 574 šalies daugiabučiai, atnaujinti 2015 metais. Energinio audito duomenys itin džiugina. Daugiau kaip pusė vertintų atnaujintų namų po renovacijos sutaupo nuo 50 iki 70 proc. šilumos energijos ir net 11 proc. namų sutaupymai siekė nuo 70 iki 87 proc. Naujai pastatytų arba renovuotų namų suvartojimas per mėnesį vienam kvadratiniam metrui sudaro apie 6–9 kilovatvalandes. Sovietinės statybos nerenovuotų namų 1 kv. m apšildyti suvartojama apie 20 kilovatvalandžių. Labai prastos būklės namai, kurių visuose miestuose yra itin daug, suvartoja 35–40, net 50 kilovatvalandžių. Paprastai tai pokario metais statyti nedideli namai šlaitiniais stogais, anksčiau šildyti malkinėmis krosnimis.
BETA direktorius Valius Serbenta paaiškino, kaip atliekamas monitoringas. Direktoriaus teigimu, ne tik žiūrima į skaitliuko rodmenis, bet ir perskaičiuojami duomenys, atliekama tam tikra korektūra, įvertinama žiema, nes būtų nelogiška vertinti šaltą ir šiltą žiemą tam pačiam pastatui tik skirtingais metais. „Yra moksliškai pagrįsta metodika ir mes ja naudojamės“, – sakė V. Serbenta. Anot BETA vadovo, monitoringas yra atliekamas kiekvienais metais ir reikalingas tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti renovacijos naudą ir sutaupymus. Pavertus viską sąskaitomis už šildymą, žmonės, gyvenantys renovuotuose namuose, vidutiniškai moka per pusę mažiau už gyvenančius nerenovuotuose namuose. Direktoriui pritarė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. „Gyventojai, kurie gyvena naujai pastatytuose ar modernizuotuose namuose, pagal mūsų turimus duomenis 2016–2017 m. šildymo sezono metu per mėnesį vidutiniškai mokėjo apie 15–20 Eur už buto šildymą. O nešiltintuose, nemodernizuotuose (sovietiniuose) senos statybos namuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, per mėnesį mokėjo apie 60–70 Eur“, – sakė V. Stasiūnas. Prezidento teigimu, žmonės, gyvenantys labai prastos būklės namuose, už šildymą mokėjo 100–120 ar net 140 Eur per mėnesį.

Mažinamas šiltnamio efektas ir tarša

Visas pasaulis yra susirūpinęs didėjančiu šiltnamio efektu ir oro tarša. Senų daugiabučių renovacija puikus pavyzdys, kaip galime prisidėti prie geresnio gyvenimo ir mažesnio aplinkos užterštumo. „Gauti duomenys akivaizdžiai patvirtina mokslinius tyrimus, kuriais remiantis didžiausias, t. y. beveik 50 proc., energijos taupymo potencialas slypi gyvenamajame šalies sektoriuje“, – sakė BETA direktorius. Direktoriaus teigimu, tik po jo seka paslaugų, gamybos bei transporto sektoriai, kuriuose energijos taupymo potencialas yra gerokai mažesnis. Tad naujausia faktinių energijos suvartojimo duomenų analizė tik dar kartą įrodo, jog kompleksinis daugiabučio energinio efektyvumo didinimas yra pagrindinis kelias, vedantis į gerokai mažesnį energijos vartojimą. „Faktinių energijos suvartojimų duomenų analizė labai aiškiai atskleidžia ne tik didžiulį energijos taupymo potencialą, glūdintį senuose mūsų šalies daugiabučiuose, bet ir kitus veiksnius, tokius kaip finansinės naštos gyventojams sumažėjimas, priklausomybės nuo dujų tiekėjų ar anglies dioksido mažinimas“, – įsitikinęs V. Serbenta.
Vis dėlto gali kilti klausimas, ar nenukentės nerenovuotų namų gyventojai? Ar sutaupius jiems nekils šilumos kainos? Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas ramino, kad čia nuogąstavimams nėra vietos. Sutaupymas bendrai ir šilumos atleidimo sumažinimas teoriškai turėtų didinti šilumos kilovatvalandės kainą, bet tuo pačiu metu tą sumažinamą šilumos kiekį kompensuoja naujai pasijungiantys vartotojai. Kiekvienais metais šilumos atleidimas ne mažėja, o didėja, nors ir yra atliekami sutaupymo projektai. „Iš 17 tūkst. daugiabučių 4 tūkst. yra sumažinę suvartojamos energijos kiekį, bet tą sumažinimą kompensuoja naujų vartotojų prisijungimas“, – sakė V. Stasiūnas. 

Daikin Šilumos siurbliai

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Renovacija keičia miestų ir miestelių veidus

    Lietuvoje renovacijos proceso lyderiai yra Druskininkai, Anykščiai ir Ignalina. Apsilankius šiuose miestuose jie atrodo gražiai – nauji namai,  pasivaikščiojimo takai, alpinariumai, gėlynai. Taip ir norisi praeivių paklausti, kada čia spėjo pastatyti naujus namus? Pasirodo, jie nebuvo pastatyti – jie tiesiog šiuolaikiškai renovuoti.

  • Daugiabučio renovacija gerina gyvenimo kokybę neįgaliesiems

    Senieji daugiabučiai buvo statomi neatsižvelgiant į negalią turinčių žmonių poreikius. Net ir ten, kur leisdavo galimybės, buvo padaromi laiptai, siauros durys, o liftai maži ir nepritaikyti ne tik neįgaliesiems, bet ir mažų vaikų vežimėliams. Renovuojant daugiabučius, puiki proga juos pritaikyti pasikeitusioms visuomenės normoms.

  • Daugiabučių renovacijos procese – kredito ir palūkanų kompensacija

    Beveik kiekviename Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančiame name yra sunkiau besiverčiančių gyventojų, turinčių teisę į piniginę socialinę paramą. Pagal gyventojų, turinčių teisę į būsto šildymo kompensaciją, tvarkos aprašą būstui renovuoti yra kompensuojamas kreditas ir palūkanų apmokėjimas.

  • Kokybiška renovacija – misija įmanoma

    Dar nuo sovietinių laikų daugelis prisimena stereotipinius pasakymus „statau namą kaip sau" arba „atlieku remontą kaip sau". Turima omenyje, kad naudojamos geros, kokybiškos medžiagos, pats savininkas arba meistrai visus statybos darbus atlieka sąžiningai ir tvarkingai. Ir bene svarbiausia, kad visos medžiagos ir darbai nuperkami už pačią geriausią kainą. Būtent taip yra ir su daugiabučių renovacija (modernizacija). Ji atliekama „kaip sau". Veikia statybos procesų kokybės ir kiekybės valdymo mechanizmas, kuris užtikrina kokybiškus darbus už mažiausią kainą.

  • Renovacijos lyderis Utenos regione – Ignalinos rajonas

    Visiems Lietuvos miestams ir rajonams yra sudarytos vienodos sąlygos atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius. Kaip teigė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai, iš esmės viskas priklauso nuo kiekvieno miesto atsakingos už renovaciją institucijos iniciatyvos ir, žinoma, pačių gyventojų. Utenos regionas niekuo nesiskiria nuo kitų Lietuvos regionų – miestuose renovacija vyksta sparčiais tempais ir pastolius bei plušančius darbininkus galima aptikti beveik kiekviename mikrorajone.

  • Daugelį renovacijos darbų galima atlikti ir žiemą

    Statybinės organizacijos, kuri praėjusiais metais atliko daugiabučių namų renovacijos darbus Ignalinoje ir Molėtuose, direktorius Alvydas Rudokas pastebėjo, kad renovacijos procesui dažnai pagalius į ratus kaišioja ankstesni ne itin sėkmingi renovacijos pavyzdžiai. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Statybininkai ir šių darbų prižiūrėtojai – VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovai – akcentavo, kad visų renovacijos darbų kokybė yra kruopščiai prižiūrima, o statybinių medžiagų technologijos bei medžiagų kokybė pažengusios taip toli, jog visus darbus galima atlikti kad ir esant speigui.

  • Renovacija: didžiulė įtaka Lietuvos ekonominiams procesams

    2004 metais Lietuvoje prasidėjęs daugiabučių namų modernizavimo projektas tęsiasi iki šiol. Nuo 2004 iki 2012 m. buvo renovuota apie 480 namų, nuo 2013 m. iki dabar jau renovuota per 1 220 namų, vien tik praėjusiais metais visiškai modernizuoti 574 namai. Tai – didžiulis šuolis vykdant daugiabučių namų atnaujinimo programą (toliau – Programa). Šiai Programai skatinti spalio mėnesio pradžioje Aplinkos ir Finansų ministerijos kartu su Europos investicijų banku įsteigė Rizikos pasidalijimo fondą (toliau – Fondas), kuris leis sėkmingai tęsti šalyje vykdomą renovaciją ir suteiks galimybę gyventojams lengvatinėmis sąlygomis šiam tikslui skolintis lėšų iš privačių bankų.

  • Utenos daugiabučių namų renovacija įsibėgėja

    Apie Aukštakalnio kvartalo renovaciją ir būtinybę renovuoti kvartale esančius daugiabučius jau ne kartą kalbėta ir rašyta. Džiugu pranešti, kad kvartalo renovacijos pradžios pirmieji šaukliai – Taikos g. daugiabučių Nr. 7, 9, 11 ir 17 gyventojai, pritarę namų renovacijai. Pritarė ir laimėjo: šiems namams beveik 26 proc. pigiau buvo nupirkti rangos darbai nei buvo numatyta investiciniuose planuose. Renovacijos sutartis su gyventojais pasirašyta ir įsigaliojo nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Projektą rengs UAB „Plėtros partneriai", pritarimas finansavimui iš AB Šiaulių banko gautas. Paruošti dokumentai pateikti Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) pritarimui. Kaip jau buvo rašyta, minėtų daugiabučių renovaciją vykdys UAB „Žilinskis ir KO". Sutarties terminas – 12 mėn. Tad Taikos gatvės daugiabučių namų Nr. 7, 9, 11 ir 17 renovacija turi būti baigta kitų metų rugpjūtį.

  • Švenčioniškiai daugiabučius renovuoja kvartalais

    Prieš pusę amžiaus pastatytų vienuolikos mažaaukščių daugiabučių kvartalas Švenčionių centre – atnaujintas. Ir tai yra vienas pirmųjų kvartalinės renovacijos Lietuvoje pavyzdys, kai daugiabučiai modernizuojami ne pavieniui, bet visi kartu, atliekant ir infrastruktūros remonto bei aplinkos tvarkymo darbus.

  • Renovacija – nauja gyvenimo kokybė

    Kuo šiltinimas akmens vata yra patrauklus renovuojantiems namą?

    Pastato modernizavimas, arba vadinamoji renovacija, yra puiki galimybė pagerinti gyvenamųjų patalpų mikroklimato sąlygas, sumažinti šildymo išlaidas ir taupiai naudoti gamtinius išteklius. Tai – vienkartinė investicija, kurios grąža galima naudotis visą pastato eksploatacijos laikotarpį.
    Iškart po modernizavimo pagerėja patalpų šiluminis komfortas, pastato išvaizda ir sumažėja išlaidos šildymui. Modernizuotų pastatų mikroklimatas ir investicijų grąža labai priklauso nuo pasirinktų bei įgyvendintų pastato apšiltinimo sprendimų ir energiją naudojančių inžinerinių sistemų.
    Nors šiltinimo medžiagos yra paslepiamos po apdaila, jų teikiama nauda lydi mus visą pastato gyvavimo laiką. Todėl renkantis izoliacines medžiagas pastato šiltinimo sprendinį reikėtų atkreipti dėmesį į šiltinimo medžiagų savybes ir charakteristikas.

Reklama

 

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2847
Vakar apsilankė:6721
Šią savaitę apsilankė:50819
Šį mėnesį apsilankė:153609
Viso (nuo 2015-02-16):6086457
Šiuo metu naršo:
120
2017-08-20