Dvarininkų tikslas – atkurti Saldutiškio dvarą ir žmonių orumą I
ProjektaiDvarininkų tikslas – atkurti Saldutiškio dvarą ir žmonių orumą I
2015 birželio 09, Antradienis 15:34

Dvarininkų tikslas – atkurti Saldutiškio dvarą ir žmonių orumą I

Dvarininkų tikslas – atkurti Saldutiškio dvarą ir žmonių orumą I
  • Neringa JONAVIČIENĖ
  • 9 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Saldutiškio dvaras, minimas nuo 18 a. pab., vadintas Stul­giškių arba Šilgudiškio dvaru. Jo įkūrėju, lėmusiu Saldutiš­kio suklestėjimą, laikomas Antanas Jaloveckis, kurio sūnui Mečislovui po tėvo mirties pasitraukus į Lenkiją dvaras ėjo iš rankų į rankas: jame veikė saleziečių vienuolynas, karo ligoninė, stribų štabas, mokykla, bendrabutis... Kiekvienas naujas šeimininkas savaip keitė dvaro pastatą ir teritoriją, todėl dabartiniams jo šeimininkams – Arūno Svitojaus šei­mai – teko nelengva užduotis iš šykščių istorijos nuotrupų atkurti buvusio dvaro autentiką su kadaise sklandžiusia di­dinga dvasia ir turininga kultūrine veikla.

Įsigijo nuniokotą Rožių dvarą

Dvaro pastatas buvo ne kartą rekonstruotas, keistas jo erdvių išsidėstymas, o nepriklausomybės metais jis stovėjo apleistas ir nenaudojamas. 2005 metais dvarą įsigiję naujieji šeimininkai rado jį užkaltais langais, įlūžusiu stogu, paverstą šiukšlynu. „Pirmą kartą aš čia atvažiavau 2004 metais, kai tėvas tvarkė dvaro įsigijimo dokumentus, – prisiminė A. Svitojaus sūnus Gediminas Svitojus. – Vaizdas buvo prastas, iš pradžių net mąstėme suremontuoti dvarą dalimis, bet vėliau nusprendėme rekonstruoti jį visą." Saldutiškiečiai, pasak A. Svitojaus, buvo įpratę dvaro teritorija naudotis lyg viešu sąvartynu, todėl ir dabar jo sūnus kasdien surenka po porą glėbių šiukšlių ir tuščių butelių – kai kurie jų mena net sovietinius metus, kai istorinio paveldo objektai vertinami nebuvo. Saldutiškio dvaras tuomet tarnavo ir kaip valgykla, ir kaip bendrabutis. Dvaro erdvės buvo perstatytos – patalpos sumažintos, padalytos į mažesnius maisto ruošimo, indų plovimo kambarėlius. Nugriovus senuosius laiptus buvo pastatyti kiti, sovietinio stiliaus. Vietoje 60 buvo padaryta 80 patalpų. Visos gaubtų formų arkos buvo išlygintos ir užtinkuotos. „Nuo kelio pusės priešais dvaro pastatą buvo pastatyta mokykla, kad ta „gėda", kaip tuometinė valdžia traktavo dvarą, nesimatytų važiuojantiems komunistų partijos nariams, – baisėjosi A. Svitojus. – Buvo išplėštos aštuonių centimetrų pločio grindys, jos paliktos tik vienoje patalpoje, kur buvo laikomos malkos. Saldutiškiečiai pasakojo, kaip nešėsi tas lentas, naudojo jas statyboms." 1965 m. tuometinės valdžios nurodymu buvo nukapoti visi karnizai, „rozetės", visos detalės – kad neliktų jokio „buržuazijos" ženklo. Rūsiai buvo užkasti, todėl dabar naujieji dvarininkai triūsia juos atkasinėdami ir džiaugiasi radę vis senesnių dvaro istoriją menančių detalių. A. Svitojus aiškino, kad Saldutiškio dvaras, valdomas Jaloveckių, buvo vadinamas Rožių dvaru dėl išpuoselėtų rožynų, šalia kurių, įspūdžiui sustiprinti, buvo statomi veidrodžiai. Dabar po detalę atkuriant istorinius sienų piešinius, daug kur randamas rožės simbolis.

Atkasė istoriją

Lietuvai atgavus nepriklausomybę prasidėjo grobstymai – iš dvaro pastato žmonės tempė ką tik galėjo, todėl A. Svitojus nerado čia ne tik bent kiek vertingesnių kilnojamų daiktų, bet ir menkiausio dvare buvusių dvidešimt keturių pečių ženklo, tik keletą dekoro ir plytelių fragmentų. Tam tikras kontingentas saldutiškiečių nesidrovi Svitojams pasididžiuoti „žygdarbiais", pasakodami, kaip buvo padegę neprižiūrimą pastatą arba kaip daužydami ant stogo tupinčius balandžius įgriovė stogą...
Dvaro pastato sales bei interjero detales Svitojai atkuria pagal lenkišką, dar iki Pirmojo pasaulinio karo nubraižytą, planą, kuris labai skiriasi nuo ne kartą perstatyto dvaro patalpų išdėstymo. Net durų arkos buvo pakeistos, pavyzdžiui, viena jų perdaryta į langelį maistui paduoti, o ten, kur dabar jau atkurta siena, buvo padarytos durys. „Pradėję tvarkyti dvaro pastatą mes radome dar vieną istoriją – bent šimtu metų senesnę nei aprašo rašytiniai šaltiniai, – pasakojo A. Svitojus. – Radom, kad jau aštuonioliktame amžiuje dvaras priklausė Antanui Valiuliui, jo sūnui, taigi, bekapstinėdami radome dvaro istoriją dar prieš Jaloveckius."
Dvaro restauracija – sudėtingas procesas. Baldai, interjeras, dekoro fragmentai atkūriami iš detalių, archyvuose randamų fotografijų. Pasak jo šeimininkų, uteniškė restauratorė Lina Katinaitė, stengdamasi atkurti buvusias dvaro sienų spalvas ir dekoracijas sluoksnis po sluoksnio nuiminėdama dažus, suskaičiavo net aštuoniolika jų atspalvių. O atkasinėjant rūsius buvo rasti ne tik užslėpti langai, retos skliautuotos lubos ir kone keturių metrų storio sienos, bet ir požeminis urvas, kuriuo buvo patenkama į geležinkelio stotį. „Čia prieš 300 metų buvo senasis dvaras. Vėliau jį plėtė ne kartą, dvaro pastatas kilo į viršų, – aiškino A. Svitojus. – Šie rūsiai nėra nurodyti jokiuose dokumentuose." Šalia – ledainė, tarnavusi vietoje šiuolaikinio šaldytuvo. Atvežtus didžiulius ledo luitus senieji dvaro gyventojai sluoksniuodavo su pjuvenomis ir taip sukurdavo ypač šaltą patalpą, kurioje saugodavo maisto produktus. Rūsiuose buvo ir mėsinė, ir pieninė, kur buvo gaminami mėsos produktai, sūriai.

Autorės nuotr.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Konkurso nugalėtoju paskelbtas kaimyninio rajono dvaras

    Penktadienį turizmo parodos „Adventur“ metu „Litexpo“ parodų ir kongresų centre paskelbti EDEN „Patraukliausios Europos sveikatos turizmo vietovės 2019“ apdovanojimų nugalėtojai Lietuvoje. Europos Sąjungos šalyse vykdomame konkurse, kurio tema šiemet buvo sveikatos turizmas, mūsų šalies nugalėtoju išrinktas Ignalinos rajone esantis Paliesiaus dvaras su jo teritorijoje veikiančia fizinio krūvio terapijos klinika.

  • Kristina Kraujūnaitė-Daineko: „Visada yra planas B“

    Jau antrą dešimtmetį Danijoje gyvenantys Kristina ir Aleksejus Daineko nuolat grįžta į gimtuosius namus. Nors, kaip patys sakė, Lietuvoje jiems nebuvo suteikta galimybė atsiskleisti ir pasiekti tokias aukštumas kaip užsienio šalyje, nuoskaudos jau praeityje – į tėvynę pora sugrįžta su naujais sumanymais, kuriuos yra pasiryžusi įgyvendinti, net jei tektų sulaužyti ietis.

  • Spitrėnų dvarininkas iki šiol mena savo vaikystės vietas

    Spitrėnai – tarp miškų ir kalvų pasislėpęs Utenos seniūnijos kaimelis, 11 kilometrų nutolęs nuo Utenos ir esantis į pietryčius nuo Vaikutėnų. Jo šaknys siekia XVIII amžių, kai čia įsikūrė dvarelis, iš pradžių ėjęs iš rankų į rankas vis kitam savininkui, kol XIX amžiaus pabaigoje jį įsigijo Ksaveras Baleiša (1834–1899 m.). Nuo tada dvaras priklausė Baleišų giminei ir kaip kiekviename tokio tipo kaime būrė aplink save vietos bendruomenę. K. Baleišos anūkas Jonas Baleiša prisiminė savo vaikystę, praleistą Spitrėnų dvare, tėvus, aplink gyvenusius žmones ir Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios statybas. Vyras ne tik papasakojo ne vieną juokingą su bažnyčios statybomis, kaimu ir jo žmonėmis susijusią istoriją, bet ir pasidalijo savo nostalgiškais kūriniais apie gimtąjį kraštą.

  • Utenos dvaras dar turi slėpinių

    Apie Mariją Bilevičiūtę, tapusią maršalo motina

    Utenoje, K. Ladygos gatvėje, ten, kur prasideda Kuktiškių kelias, atokiau nuo gatvės stūkso buvęs raudonplytis dvaro rūmas, jame nuo 1926 m. įsikūrusi Utenos „Saulės" gimnazija. Pastačius naujus gimnazijos pastatus, senasis dvaro rūmas, kuriame mokėmės, liko dabar apleistame parke šiek tiek nuošaliau, pasenęs, bet orus ir išdidus su 150 metų praeitimi.

  • Jubiliejinė Saldutiškio kraštiečių šventė – su salvėmis

    Saldutiškio krašto žmonės, praėjusį savaitgalį susibūrę į jubiliejinę 20-ąją šventę, sportavo, stebėjo spektaklį, o po šv. Mišių Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje rinkosi į miestelio aikštę pagerbti vieni kitų, pasiklausyti ansamblių ir atlikėjų dainų, pasidžiaugti klebono Jurgio Kazlausko ir Saldutiškio seniūnijos seniūno Broniaus Šliogerio dovanotais fejerverkais.

  • Mamontovo koncerto Ilzenbergo dvaro ūkyje klausėsi ir karvės

    Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Rokiškio rajone esančiame Ilzenbergo dvare praūžė kultūrinis renginys, pritraukęs daugiau nei 2 tūkst. lankytojų iš visos šalies. Šventiškai nusiteikusių svečių rudeniškas oras neatgrasė: po gamtos supamas erdves lakstė vaikai, skambėjo juokas ir muzika, kvepėjo kepamas valgis. Iškilmingas rudens sutiktuves vainikavo Andriaus Mamontovo koncertas.

  • 500 m. menančiame dvare – išskirtinis A. Mamontovo koncertas

    Rugsėjo 3 d. Rokiškio rajone, prie sienos su Latvija įsikūrusiame Ilzenbergo dvare, išskirtinį koncertą surengs vienas žinomiausių šalies atlikėjų – Andrius Mamontovas. A. Mamontovo koncertas bus pirmasis tokio masto kultūrinis renginys regione: planuojama, kad šventėje dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių iš aplinkinių miestelių, miestų ir visos Lietuvos.

  • Saldutiškis laukia jubiliejinės šventės

    Praėjęs savaitgalis atokiau nuo Utenos esančiame Saldutiškyje buvo pilnas įvykių – Saldutiškio seniūnija kartu su Utenos kultūros centro Saldutiškio skyriaus darbuotojais ir Saldutiškio bendruomene surengė kraštiečių šventę, kurioje buvo visko: sporto renginių, parodų, teatro pasirodymų, naujos knygos pristatymas, šv. Mišios už Saldutiškio krašto žmones bažnyčioje, sveikinimų ir įvairių kolektyvų koncertų. Sekmadienį Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyko Atsimainymo atlaidai.

  • Ilzenbergo dvaro istoriją primins tarptautinis renginys Rumunijoje

    Jei nežinai savo praeities, tau nėra kelio ateitin. Šią mintį istorikas dr. Kęstutis Gecevičius išsiveža į tarptautinį renginį Rumunijoje, kurio temų herojė - Livija Dimšienė Majoresku, buvusi Ilzenbergo dvaro (Rokiškio r.) valdytoja. Apie šią itin žinomo Rumunijos visuomenės veikėjo, premjero Tito Livijaus Majoresku dukrą ir Ilzenbergo dvarą dr. K. Gecevičius istorinėmis žiniomis dalinsis su simpoziumo „Karo aukos: lenkų pabėgėliai ir grafienė Livija Dimšienė Majoresku", kuris rengiamas Campulungo mieste rugsėjo 1-3 dienomis totalitarizmo aukoms atminti.

  • Lopų dvaras Sirutėnuose

    Sirutėnų dvaras buvo tik už trijų kilometrų į šiaurę nuo Utenos. Jau 1774 m. jį valdė Tomašas Lappo. Lopai šį dvarą valdė ir 1784 m.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:9832
Vakar apsilankė:9860
Šią savaitę apsilankė:63856
Šį mėnesį apsilankė:342630
Viso (nuo 2015-02-16):13789696
Šiuo metu naršo:
226
2020-05-30
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!