Utenos, Latgalos ir Polocko muziejininkai jau skina projekto vaisius

Neseniai „Utenos dienoje” (Nr. 97) spausdintame straipsnyje „Muziejų vartai: mokymasis, patirtis ir pritaikymo galimybės” buvo aprašytas projektas „Muziejų vartai”, kurį, gavę Europos Sąjungos paramą, vykdė Utenos kraštotyros muziejaus darbuotojai, pasitelkę partnerius iš Latvijos Latgalos regiono ir kaimyninės Baltarusijos Polocko muziejininkus. Gruodžio mėnesio viduryje prieš Utenos kultūros centre vykusį ir Utenos kraštotyros muziejaus inicijuotą teatralizuotą koncertą „Kutavičius / Donelaitis / Metai” suvažiavę visi partneriai surengė spaudos konferenciją.

Spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zita Ringelevičienė, buvo kalbama apie nuo 2013 metų gruodžio iki šių metų rugsėjo mėnesio vykdytą projektą „Muziejų vartai”. Kaip tvirtino viena iš šio projekto iniciatorių Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Lilija Jovarienė, projekto dalyviai Utenos muziejininkai, Baltarusijos Polocko miesto ir Latvijos Latgalos regiono muziejų darbuotojai visą projekto vykdymo laikotarpį gyveno intensyviai. Jie ne tik dalyvavo trijuose muziejų personalo mokymuose Utenoje, Daugpilyje ir Polocke, bet ir buvo išvykę susipažinti su Roma, kurioje, anot direktorės, – muziejus po atviru dangumi. Romoje aplankė Kapitolijų ir Insbruko Svarovskio kristalų muziejų. Kelionės tikslas – susipažinti su šių muziejų ekspozicijomis, įvertinti jų patirtį bei pritaikymo galimybes mūsų mieste, gauti praktinių kultūrinės rinkodaros žinių. Direktorės teigimu, pritaikyti yra ką. Šiuo metu Utenos kraštotyros muziejuje iš šio projekto lėšų jau rengiama nauja, moderni ekspozicija, kuri lankytojus pakvies jau kitąmet. „Bus stilizuotas namas, ant kurio sienų tam tikrais periodais išsidėstys įvairi istorinė medžiaga, juk tokios ekspozicijos Utenos kraštotyros muziejuje nebuvo 10 metų”, – spaudos konferencijoje tvirtino direktorė.
Pasak direktorės, miestas visuomet turi du neatskiriamus dėmenis – urbanistinį vaizdą (pastatus, gatves, parkus, paminklus, savo struktūrą) ir gyventojus (šventes, darbus, mokslus, valdymą, tradicijas, ir pan.). Pirmasis dėmuo matomas iš karto, atpažįstamas, nupasakojamas, o štai antrasis pajuntamas tik mieste praleidus daugiau laiko.
Utenos kraštotyros muziejuje naujoji ekspozicija bus labai aiškiai dalijama į dvi dalis, atitinkančias šiuos miesto dėmenis. Erdvėje įkomponuotas namas-statinys, kuriame pasakojama miesto urbanistinė plėtra skirtingais laikotarpiais, o iš jo pakliūnama į miesto gyvenimo atspindžius.
Anot Utenos muziejininkų, ši idėja leidžia gausią informaciją sugrupuoti ir išskaidyti – lankytojui lengviau orientuotis ir suvokti pateikiamą medžiagą. Šios dvi dalys skiriasi ir vizualiai: pirmoji pateikiama schematiškai kaip laiko skalė su išryškintomis datomis ir ribomis, o antroji – emocionaliai per nuotraukas, daiktus, išlikusius dokumentus. Patalpos viduryje suprojektuotas stalas su kompiuteriu ir liečiamuoju ekranu, kur lankytojai, liesdami atskiras miesto vietas, galės matyti jų vaizdą skirtingu laikotarpiu, gauti išsamesnės informacijos.
Įvairiuose susitikimuose buvo svarstoma, kaip galima padidinti muziejų konkurencines galimybes, pristatyti kultūrinio turizmo produktus, kokios yra informacinių ir komunikacinių XXI a. technologijų panaudojimo galimybės kultūriniame turizme, kokiais būdais įprastą mąstymą paversti kūrybišku ir tai panaudoti muziejų darbe bei kokius gebėjimus turi turėti ekskursijos vadovas muziejuje.
Latvijos atstovė Iveta Dubrovka atkreipė dėmesį, jog muziejų darbuotojai mažai mokosi, mažai mato ir, jei ne šis projektas, kurio metu aplankyta net 19 muziejų, iki šios dienos nebūtų turėję tiek daug patirties. Anot jos, Latgalijoje ketinama įkurti dar vieną muziejų, tikrą turistų traukos centrą su egzotišku „Šmakovkos” pavadinimu. „Kol kas tai tik vizija, bet artimiausiu metu turėtume pradėti darbus ir įgyvendinti projektą, kaip įgyvendintas ir sukurtas 820 kilometrų turistinis maršrutas po visas tris šalis”, – įspūdžiais dalijosi Latvijos atstovė.
Kalbėdamas apie šio projekto naudą Baltarusijos muziejininkų atstovas Igoris Zagrekov akcentavo, jog jų muziejininkams didelį įspūdį paliko ne tik Romos Kapitolijus, bet ir Svarovskio kristalų muziejus. Pasak jo, pasisėmus patirties, įgautos žinios jau pritaikomos Polocko muziejuje – bus ruošiami bukletai, maršrutai, žemėlapiai.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs šio grandiozinio spektaklio režisierius uteniškis Gediminas Šeduikis pabrėžė evangelikų liuteronų kunigo Kristijono Donelaičio „Metų” epiškumą, kuris transformuojasi kultinio lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzikoje. Anot jo, šiame unikaliame kūrinyje ne tik persipina sodri K. Donelaičio kalba, bet ir per muziką alsuoja metų laikų garsai ir net jausmai. Kūrinyje girdėjosi ir jautėsi pavasario dvelksmas, atbundančios gamtos dermė, vasaros darbų aidai (galandami dalgiai, šilto vakaro linksmybės su pokštais), rudens ritmai, žiemos susikaupimas su skambančiais bažnyčios varpais. Kaip sakė režisierius, kūrinyje aiškiai girdimi K. Donelaičio istorinio kaimo gyvenimo motyvai, įdomiai kontrastuojantys su B. Kutavičiaus savitu – baltišku religiniu – pajautimu.
„Aš prie šio kūrinio pridėjau dar vieną momentą, juk jis puikiai tinka ir teatro scenai, todėl šalia vaizdingo šiuolaikinio šokio, simfoninio orkestro, choro, bus daug ir teatro elementų”, – prieš teatralizuotą koncertą susirinkusiems žurnalistams ir svečiams aiškino režisierius G. Šeduikis, pridurdamas, jog minimalistinis scenovaizdis, šviesų dizainas, stilizuoti baltiški kostiumai darniai susitapatins su muzika ir istorijos dramaturgija.

 

 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas