ProjektaiDaugailiai: žvilgsnis į krašto praeitį
2018 gegužės 30, Trečiadienis 08:23

Daugailiai: žvilgsnis į krašto praeitį

Daugailiai: žvilgsnis į krašto praeitį

Daugailių kraštas gali didžiuotis piliakalnių gausa: jų žinoma net 14. Visame Utenos rajone priskaičiuojami 59 pilies kalnai. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso Daugailių I piliakalnis su papėdės gyvenviete. Manoma, kad 1254 metais ant minėto piliakalnio buvo pastatyta svarbų vaidmenį ginant kraštą atlikusi Daugailių pilis, prieš 1685 metus iškilo pirmoji bažnyčia. Daugailiai iki šių dienų yra gyvas miestelis, kuriame gyvena keli šimtai žmonių. Deja, to paties negalima pasakyti apie visus Daugailių seniūnijos kaimus, kurie savo teritorijose turi piliakalnių. Kai kuriuose iš jų belikusios vos kelios trobos.

Pirmoji informacija apie Daugailių krašto archeologinius paminklus siekia XIX a. vidurį. Bene anksčiausiai paminėtas Šikšnių piliakalnis, kuris vėliau kuriam laikui buvo primirštas. F. Pokrovskio sudarytame Kauno gubernijos archeologijos žemėlapyje paminėtas Maneičių piliakalnis (Sudeikių vardu) bei nedidelė kalvelė prie Radeikių, kurioje būta daug akmenų, panaudotų tiesiant istorinį pašto kelią (traktą) Sankt Peterburgas–Varšuva, jungusį Sankt Peterburgą (Rusija) ir Varšuvą (Lenkija). Pats F. Pokrovskis spėjo ten buvus pilkapių vietą. Jis taip pat nurodė akmeninio kirvelio bei žmonių kaulų prie Giedrio ežero (vėliau paaiškėjo, jog tai kaimo kapinės) radimo vietas Ruklių vietovėje. Ruklių piliakalnis buvo žinomas Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui.

XX a. pradžioje pasirodė pirmoji informacija apie Daugailių piliakalnį. Lietuvos Respublikos laikais išspausdintos trumpos žinutės apie Daugailių, Antilgės (Juknėnų vardu), Gatelių piliakalnius. Iki pat XX a. vidurio dažniausiai minimi būtent Daugailių krašto piliakalniai. Vienintelė išimtis – didelį susidomėjimą sukėlę radiniai iš kapų Žadavainių apylinkėse.

Pirmoji archeologinė žvalgomoji ekspedicija, kurios metu Lietuvos istorijos instituto archeologai aplankė Daugailių kraštą, įvyko 1958 metais. 1970 metais Daugailiuose apsilankė net kelių įstaigų darbuotojai. Kai kurie paminklai buvo pakartotinai žvalgyti 1977 ir 1980 metais. Dar sykį krašto paminklai nuodugniai žvalgyti 1985 metais, kai buvo renkami nauji duomenys ir tikslinama ankstesnė informacija.

Archeologiniai kasinėjimai Daugailiuose vykdyti nedažnai. Archeologo Mykolo Michelberto vadovaujami tyrinėjimai Žadavainių apylinkėse 1966 metais ilgą laiką buvo vieninteliai profesionalų atlikti kasinėjimai. Archeologiniai tyrimai suintensyvėjo tik paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 1988 metais pradėti ir iki 1998 metų truko Utenos kraštotyros muziejaus darbuotojo Daliaus Riboko vadovaujami Ruklių senkapio kasinėjimai. Mažesne ar didesne apimtimi kasinėta piliakalnyje, kuris stūkso Daugailių miestelyje, Maneičių piliakalnio papėdėje ir spėjamame kapinyne, Noliškio dvarvietėje bei Bajoriškių senkapyje.

Antilgės piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Sylio ežero šiaurės vakariniame krante. Šlaitai statūs, 8–25 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 85x47 m dydžio, iškiliu viduriu. Joje rasta akmeninių kirvių su skyle kotui dalių, kaulinė yla, brūkšniuotosios, lygiosios ir grublėtosios keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. viduriu. 2017 metais Antilgės piliakalnį kasinėjo gausi archeologų komanda, kuri patvirtino, kad I–II amžiuje ant šalia ežero stūksančio piliakalnio stovėjo pastatai, o šlaitai buvo nukasti, suformuoti grioviai, apsaugantys nuo priešiškai nusiteikusių bendruomenių, laukinių žvėrių ir kartu apsaugantys naminius gyvulius, kurie būdavo laikomi piliakalnio aikštelėje. Aptiktos stulpavietės prie suformuotų griovių ir pylimų įrodo, kad piliakalnį juosė kelių eilių įtvirtinimai. Čia gyveno tos pačios kultūros žmonės, sudarę nedidelę – apie 60 žmonių – bendruomenę.

Bajoriškių piliakalnis įrengtas kalvoje, Liminėlio ežero šiaurės rytiniame krante. Šlaitai nuo ežero pusės statūs, apie 21 m aukščio. Iš šiaurės pusės šlaitai siekia vos kelis metrus. Aikštelė pailga, 45x15 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pradžia.

Brinkliškių piliakalnis įrengtas prie Brinkliškio ežerėlį su Ilgio ežeru jungiančio upelio, atskiros kalvos aukščiausioje dalyje. Aikštelė ovali, 28x14 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 4–6 m aukščio. Pietiniame šlaite, 1 m žemiau aikštelės, yra 20 m ilgio ir 10 m pločio terasa. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pradžia.

Daugailių I piliakalnis su papėdės gyvenviete Daugailių miestelio šiaurės rytiniame pakraštyje įrengtas atskiroje kalvoje. Šlaitai statūs, 10–12 m aukščio.  Pietrytiniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės, yra 21 m ilgio ir 10 m pločio terasa. Aikštelė ovali, pailga, 46x30 m dydžio. Aikštelė apardyta joje prieš 1685 metus pastačius bažnyčią, kuri stovėjo iki 1766 metų. Šiaurės vakarinėje ir rytinėje pašlaitėse yra papėdės gyvenvietė, užimanti maždaug 0,3 ha plotą. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pradžia.

Daugailių II piliakalnis. 1,2 km į pietus nuo Daugailių I piliakalnio yra II piliakalnis. Jis įrengtas kalvoje, aukštumos krašte. Šlaitai statūs, iki 18 m aukščio. Aikštelė ovali, 50x35 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pradžia.

Garnių I piliakalnis su papėdės gyvenviete. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, prie Kriaukės upelio. Šlaitai statūs, maždaug 17 m aukščio. Aikštelė 45x42 m dydžio. Ji greičiausiai buvo apjuosta dviem grioviais ir pylimais tarp jų, tik iš šių nieko nelikę. Pietvakariniame aikštelės gale išlikęs 0,5 m aukščio ir 8 m pločio pylimas, šiaurės rytiniame gale – 1,5 m aukščio ir 10 m pločio pylimas. Šlaitų viršutinė dalis išlyginta. Šiaurės rytiniame ir vakariniame šlaituose, 3–7 m žemiau aikštelės, yra kelios maždaug 15 m pločio terasos. Piliakalnio pietiniame šlaite rasta brūkšniuotosios keramikos. Minėtos keramikos rasta ir papėdės gyvenvietėje, užimančioje maždaug 1 ha plotą. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr. 2017 metų vasarą Garnių I piliakalnį tyrinėjo grupelė archeologų, laikraščiui „Utenos diena" teigusių, kad mūsų kraštas pasižymi turtinga praeitimi. Puikiu kraštovaizdžiu pasižyminčios Garnių apylinkės – tylios ir ramios. Aplinkui nėra nė gyvos dvasios, tad sunku įsivaizduoti, jog kadaise čia netrūko veiksmo. Gerokai nuo kelio, iš Daugailių vedančio į Juknėnus, nutolęs Garnių I piliakalnis apsuptas nešienaujamų pievų, išsikerojusių krūmokšnių. Šalia tyvuliuoja bebrų užtvenktas upelis, pavirtęs į pelkę. Čia gausu laukinės faunos.

Garnių II (arba Garnių dvaro) piliakalnis su papėdės gyvenviete yra 2 km į pietvakarius nuo Garnių I piliakalnio. Piliakalnis įrengtas kalvos aukštesniame šiaurės vakariniame gale, netoli Kriaukės upelio ištakų. Šlaitai 4–17 m aukščio. Aikštelė 35x19 m dydžio. Vakariniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės, yra 2 m pločio terasa. Piliakalnio pietinėje, šiaurinėje ir rytinėse papėdėse, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygiosios keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr.

Gatelių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Ilgės upelio dešiniajame krante. Piliakalnio aikštelė 25x17 m dydžio, o jos rytiniame krašte iškastas 5 m pločio ir 1 m gylio griovys. Šlaitai gana statūs, maždaug 10 m aukščio. Rytiniame šlaite, keli metrai žemiau aikštelės, yra 33x18 m dydžio terasa. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr. pradžia.

Kubilių piliakalnis įrengtas didelėje kalvoje, bevardžio upelio krante. Aikštelė 120x87 m dydžio. Vieni šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, kiti nuolaidūs, vos kelių metrų aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr. pradžia.

Maneičių piliakalnis dar žinomas Sudeikių vardu. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 150 m nuo Alaušo rytinio kranto. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė 30x18 m dydžio, pailga. Joje rasta brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos. Piliakalnis buvo įtvirtintas. Stipriausiai įtvirtinta pietinė piliakalnio dalis, kur tebėra matoma konstrukcijų sistema: trys 0,3–0,4 aukščio ir 5–7,5 m pločio pylimai, trys 4,5–6 m pločio ir 0,2 m gylio grioviai, 9 m pločio terasa. Iš sausumos pusės, rytinėje piliakalnio dalyje, minimas pylimų apsaugotas įvažiavimas į piliakalnio aikštelę. Aplink piliakalnį buvusi 7 ha dydžio papėdės gyvenvietė, kurioje 1996 metais tyrinėjimų metu rasta židinių, lipdytosios keramikos, molio tinklo. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr.–II tūkst. po Kr. pradžia.

Noliškio piliakalnis įrengtas netoli Taurokšnės upelio, atskiroje kalvoje stačiais 6–10 m šlaitais. Piliakalnio viršuje yra 100x46 m dydžio aikštelė. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr.

Nuodėgulių piliakalnis, dar vadinamas Gikiškio kalnu, įrengtas kalvoje Vinkšninės pelkės vakariniame pakraštyje. Aikštelė nedidelė, 20x10 m dydžio. Šlaitai iki 12 m aukščio. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 10x10 m terasa. Šiaurės vakarinėje papėdėje 0,3 ha plote aptikta kultūrinio sluoksnio pėdsakų – rasti keli akmeniniai kirviai, titnaginis gremžtukas, lygiosios keramikos. Piliakalnis ankstyvas, datuojamas I tūkst. pr. Kr.

Ruklių piliakalnis (Kliedakalnis) įrengtas atskiroje kalvoje su 25x16 m dydžio aikštele jos viršuje ir 15 m aukščio stačiais šlaitais. Pietrytiniame šlaite, keli metrai žemiau aikštelės, yra trikampė 16x16 m dydžio terasa. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje yra 0,5 ha dydžio papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygiosios keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pradžia.

Šikšnių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, kurios viršuje yra apvali 55 m skersmens aikštelė. Šlaitai vidutinio statumo, 20 m aukščio. Pietiniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės krašto, įrengta 22 m pločio terasa. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr. pradžia.

Piliakalniai buvo įrengti vadinamosios Brūkšniuotosios keramikos kultūros, gyvavusios II tūkst. pr. Kr. pabaigoje–I tūkst. po Kr. pradžioje, laikais.

Pagal Dr. Andros Simniškytės publikaciją
„Istorinė krašto apžvalga“
parengė Deimantė KAZOKAITĖ

Tęsinys – kituose laikraščio numeriuose

Paveikslėlių galerija

  • Click to enlarge image daugailiai.jpg
  • Click to enlarge image garniai.jpg
  • Click to enlarge image ikniai.jpg
  • Click to enlarge image maneiciai.jpg
  •  

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Piliakalnis prie Alaušo: atmintyje išlikę prisiminimai

    Birželio mėnesį išleistame laikraštyje „Utenos diena“ skaitytojams priminėme, kad Maneičių piliakalnio likimas liūdina vietos gyventojus, kurie vis rečiau iki jo nueina. O ir tų einančių, arba, kaip vietiniai vadina, senbuvių, beveik nebeliko. Link piliakalnio vedantis takelis užžėlė medžiais ir didelėmis žolėmis, čia nebeužsuka turistai. Surasti pilies kalną – tikras iššūkis. Prieš 60 metų (žr. nuotr.) piliakalnis buvo puikiai matomas, žinomas ir lankomas. Jūsų dėmesiui – šiuo metu Vilniuje gyvenančios garbaus amžiaus skaitytojos Albinos Raškevičiūtės prisiminimai apie gimtą kraštą ir vaikystės piliakalnį.

  • Archeologai atvėrė istorinius Garnių I piliakalnio klodus

    Praėjusiais metais prieš Jonines savo darbus užbaigę archeologai kurį laiką visą dėmesį buvo sutelkę į Daugailių seniūnijoje esantį Garnių I piliakalnį, dar 2016-aisiais  užminusį ne vieną mįslę. Grupelė archeologų šiandien jau gali drąsiai teigti, kad mūsų kraštas pasižymi turtinga praeitimi.

  • Rajono valdžia laukia Europos dievų malonės

    Visi turi sakralias vietas: vieni – savo gimtinę, kiti tėvynę, treti seniai prisirišę prie vienos ar kitos vietos ir turi savo užutėkį. Gal ne visi, bet mes mylime Uteną, savo miestą, kuriame gyvename, kuriuo džiaugiamės, žinome pasiekimus ir valdžios nuveiktus darbus. Jei valdžia nemylėtų savo miesto, mes ją bandytume nušvilpti, o atėjus rinkimams tartume jai savo verdiktą. Tačiau šį kartą – ne apie politiką, bet apie valdžios pamirštą mūsų miesto istoriją. O ji – labai sena.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos“ Nr. 026)

    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai? Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais“, „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė, Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

  • Narkūnų piliakalniai – Utenos praeitis ir dabartis

    Tęsinys. Pradžia Nr. 22

    Narkūnų piliakalniai žinomi tikriausiai kiekvienam uteniškiui, nes jie siejami su Utenos miesto įkūrimu ir legendiniu kunigaikščiu Uteniu. Manoma, jog Utenos miestas buvo pirmiausia įkurtas būtent toje vietoje ir tik vėliau, XV a., priešams sudeginus ir sunaikinus pilį bei gyvenvietę, ji persikėlė į netoliese esantį slėnį, dabartinio miesto vietą. Narkūnų piliakalniai – ne tik istorikų bei archeologų tyrinėjimų objektas, liaudyje apie juos sklando daugybė legendų ir padavimų, piliakalnius apdainuoja poetai ir rašytojai, jie vaizduojami paveiksluose, karpiniuose. Galiausiai šalia piliakalnių gyvena paprasti žmonės, kurių likimai toliau glaudžiai siejasi su šia istorine vieta ir tuo netiesiogiai pratęsia pirmųjų piliakalnių gyventojų darbus, godas ir svajones...

  • Šeimyniškių piliakalnis dar tebesaugo tolimos praeities paslaptis

    Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Šeimyniškių piliakalnis su papiliu ir gyvenviete – įsitaisęs Užpalių seniūnijai priklausančiame Šeimyniškių kaime. Tai – vienas didžiausių Lietuvos piliakalnių, ant kurio stovėjo Užpalių pilis. Žvarbią kalendorinio pavasario dieną galingų medžių apsuptu ir miško žvėrių išmintu taku žingsniuojant link pilies kalno apėmė jausmas it patekus į mistinę vietovę.

  • Vaikutėnų piliakalnis mena čia vykdavusių švenčių šurmulį

    Važiuodami keliu Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir už Vaikutėnų (Utenos sen.) pasukę į kairę šiaurėn link Sudeikių bei padardėję žvyrkeliu 250 m, kairėje pusėje išvystumėte Vaikutėnų piliakalnį. Šiandien ant pilies kalno tylu ir ramu, o kadaise, vietinių gyventojų teigimu, žiemą čia sukiodavosi pulkas vaikų, kuriems didžiausia pramoga būdavo čiuožimas rogutėmis. Vasarą irgi netrūkdavo veiksmo – per šventes pėsti ar ratuoti ant piliakalnio traukdavo Vaikutėnų bei aplinkinių kaimų žmonės. Čia skambėdavo muzika, degdavo laužai, veikdavo lauko prekyba. Trumpam pamiršę rūpesčius žmonės linksmindavosi, šokdavo, džiaugdavosi bendryste.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1352
Vakar apsilankė:3055
Šią savaitę apsilankė:1352
Šį mėnesį apsilankė:94173
Viso (nuo 2015-02-16):9027117
Šiuo metu naršo:
52
2018-09-24
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!