2017 gegužės 11, Ketvirtadienis 13:42

Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste
  • Lina NARČIENĖ
  • 23 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

Kaip medžio drožyba atkeliavo į jūsų gyvenimą? – paklausėme auksinių rankų meistro, paukščius, gyvūnus ir medžių rūšis pažįstančio gamtininko bei nagingo medžio drožėjo Zenono Striškos.

Jau seniai, iš vaikystės. Vėliau klystkeliai nuvedė į kitą sritį. Norėjau stoti į Stepo Žuko dailės technikumą ir svajojau įgyti specialybę, susijusią su meniniu medžio apdirbimu. Tačiau nemokėjau piešti, o pagrindinis egzaminas – dailė. Šį sumanymą teko užmiršti, o piešti taip ir neišmokau iki šiol.
Nuo mažų dienų turėjau liguistą potraukį gaminti ir į medžius kelti inkilus. Galbūt dėl to, kad tėvai to mokė ir rodė pavyzdį. Vaikystėje ypač sunku būdavo rasti gerų lentgalių, kurių niekas neduodavo pjaustyti ir gadinti. Mano senelis buvo nagingas inkilų meistras, o darbų mokytojas, buvęs liaudies meistras, taip pat mane išmokė. Tai buvo išties įdomu. Pirmieji inkilai gimdavo iš medžio kaladžių. Išskaptuodavau ją, padarydavau landą ir ant dugno prikaldavau lentelę. O vėliau savo inkilus ištobulinau.

Jūs esate sertifikuotas tautinio paveldo produkto – uoksinių inkilų – gamintojas. Papasakokite apie šiuos inkilus?

Uoksinių inkilų gamyba – tai ne pragyvenimo šaltinis, o liga. Visuomet ieškau tuščiavidurio medžio, geriausia liepos, tačiau tinka ir šermukšniai, juodalksniai, baltalksniai, obelys... Šiais laikais labai paprasta: turint stakles ir stambų grąžtą, galima išgręžti didelę skylę, mažą landą paukščiukui, uždėti dugną ir inkilas jau paruoštas kabinti. O anksčiau žmonės to neturėjo ir jie gamindavo inkilus ne sparnuočiams, o bitėms. Paimdavo tręšti pradėjusią medžio kaladę, tačiau dugną prikaldavo lentele, kuri po kelių metų nupūdavo ir nukrisdavo. Aš juos gaminu kiek kitaip: inkilo apačioje pritvirtinu ne lentelę, o ją paprasčiausiai įleidžiu į vidų.
Šie inkilai yra ilgaamžiai ir patvarūs. Kai medis nuvirsta ir pradeda pūti, tai pūva iš išorės, o jei medis sirgdamas auga, tręšta iš vidaus, todėl sulėtėja augimas. Toks procesas skatina rievių plonėjimą, o tokios rievės medžiui teikia kietumo.
Antalieptiškiai jau seniai žino, kad man reikia išskirtinių – tuščiavidurių – medžių, todėl jei randa tokių, visuomet geranoriškai man pasiūlo.

Ar suskaičiavote, kiek iškėlėte inkilų? Kokie paukščiai gyvena jūsų kieme?

Niekada neskaičiavau. Mano nuomone, aš daugiau pagaminau nei iškėliau. Labai vertinu smulkius paukščiukus, todėl mano kieme tikra jų karalystė: žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė, kregždės. Nors ne mano sode gyvena, tačiau vis tik daugiausia bėdos pridaro geniai.
Nesu nusiteikęs prieš didesnius paukščius, tačiau norėčiau nuvainikuoti varnėnus. Visi kelia inkilus varnėnams. Kodėl? Jie pavasarį atskrenda, dvi savaites pašvilpauja prie inkilo, o maisto vaikams ieško ne soduose, o ganyklose. Išsiritę ir sustiprėję varnėniukai pradeda skraidyti ir siaubti vyšnias, trešnes. Tai tokia iš jų ir nauda. O štai paprastas žvirbliukas šalia namų gyvena ir žiemą, ir vasarą. Šie smulkieji sparnuočiai nuolat laipioja ir vabalus renka nuo įvairiausių medelių.
Dar mažas būdamas žinojau, kad paukščiukų ir kiaušinių lizdelyje liesti nevalia. Mane išauklėjo taip: radai, pamatei ir nuėjai. Dabar stebiuosi ornitologais, kurie ne tik lenda į lizdus, bet ir matuoja kiaušinėlius. Visa tai vertinu ypač kritiškai.

Be uoksinių inkilų jūs gaminate daugybę ir kitų rūšių paukščiams skirtų namukų?

Gaminu standartinius inkiliukus iš lentų, tačiau jie visi su patobulinimais. Esu pamėgęs daryti inkilus su specialia apsauga nuo kiaunių ar genių. Pastarieji paukščiai platina inkilų landas ir sulesa paukščių kiaušinėlius ar jau išsiritusius jauniklius. Tam, kad tai neįvyktų, aš padarau ąžuolinę apsaugą. Turiu ir eksperimentinių inkilų su „gonkeliais", t. y. su įėjimu pro šoną. Žodžiu, į tokį namuką neįlįs nė vienas neprašytas svečias. Su sūnumi pakabinome šiuos inkiliukus ir juose apsigyveno žvirbliai.
Pilkoji musinukė mėgsta išskirtinį namuką, labiau panašų į... lopšelį, kuris kabinamas pastogėje. Pagaminau 10 lovelių, juos išdalinau pažįstamiems žmonėms ir patariau pasikabinti prie namo po stogu. Ir štai visuose apsigyveno musinukės. Šie paukšteliai gyvena ir po mano dirbtuvių stogu: ar muzika groja, ar aš vaikštau, musinukei visiškai nesvarbu. Ji tupi inkile akis išpūtusi ir stebi aplinką.

Stebina jūsų žinios apie kiekvieną sparnuotį. Kur randate tiek informacijos apie paukščius, jų gyvenimo būdą, elgseną ir pan.?

Visuomet reikia stebėti. Kadangi domiuosi gamta, dažnai eksperimentuoju: pakabinu inkilą ir stebiu, kas jame lankosi ir apsigyvena. Jau kitais metais žinau, kokį namuką ir kam sumeistrauti.
Visas stebėjimas vyksta prie namo namų, net eiti niekur nereikia.
Vienas žmogus paprašė inkilų voverėms. Iškart sutikau manydamas, kad informacijos pilna internete. Tačiau, pasirodo, klydau. Internete nieko neradau, išskyrus tai, kad pavaizduotas voverės inkilas toks pat kaip ir varnėno. Daug skaičiau apie voveres ir supratau, kad jos kaip ir šarkos suka lizdus ir ten paprastai būna ne tik įėjimas, bet ir atsarginis išėjimas. Ilgai galvojęs sukūriau inkilus su šone įrengtu išėjimu. Šio inkilo nuotraukas nusiunčiau ir gamtininkui Salemonui Paltanavičiui tam, kad įvertintų. Jis pagyrė už mano darbą ir parašė, jog tikisi, kad juose kažkas gyvens. Vėliau gavau ir gyvą įrodymą: žmonės atsiuntė nuotraukas su mano inkilais, kuriuose sėkmingai įsikūrė voveraitės.

Ar žmonės pageidauja išskirtinių inkilų?

Pasitaiko, kad paprašo pagaminti namukų kėkštams arba apuokams, kurie inkiluose net negyvena. Tokiems užsakovams paprasčiausiai trūksta informacijos. Pavyzdžiui, žmogus savo kieme dažnai mato kėkštą, todėl nusprendžia jam padėti įkurti namus. Aš jiems paaiškinu, kad kai kurie paukščiai inkiluose tiesiog negyvena.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Oreivystės meistro kalvėje žaizdras neužgęsta

    Gražiose Antalksnės (Ignalinos r.) apylinkėse, apsuptose mėlynakių ežerų, gyvenantis Raimondas Žievys jau daugelį metų kuria savo pasaulį: kieme įkūręs kalvę mūsų krašto kūrėjas ne vienerius metus jame kursto žaizdrą, o jo rankomis pagaminti stebuklai puošia ne tik individualius namus, bet ir sakralias vietas.

  • Utenos krašto kūrėjas Raimondas Žievys

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Ignalinos rajone gyvenančiu kalviu ir medžio drožėju Raimondu Žieviu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 16 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5227
Vakar apsilankė:6820
Šią savaitę apsilankė:41327
Šį mėnesį apsilankė:166550
Viso (nuo 2015-02-16):6578502
Šiuo metu naršo:
108
2017-10-20