2017 vasario 27, Pirmadienis 10:00

Įsigijęs Amatų centrą, E. Čypas kuria planus ateičiai

Įsigijęs Amatų centrą, E. Čypas kuria planus ateičiai
  • Lina NARČIENĖ
  • 34 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Gyvenantis prie vaizdingųjų Sartų, dusetiškis Erikas Čypas, visa galva pasinėręs į drožybą, kaip pats sako, dažnai net vasarą pamiršta, jog gyvena prie ežero. Šiandien ne tai jam svarbiausia: energingas ir vietoje nenustygstantis tautodailininkas, medžio kūrėjas daugiausia laiko praleidžia jo paties įkurtame Dusetų amatų centre, kuriame iki vėlumos į šonus lekia medžio drožlės ir gimsta unikalūs darbai.

Sertifikuotas drožėjas, surengęs daugybę parodų ir nuolat dalyvaujantis įvairiose mugėse bei gaminantis originalius medžio dirbinius, prieš kelis metus įsigijęs senas ir apleistas buvusios bibliotekos patalpas čia įkūrė Amatų centrą, kuriame edukaciniai užsiėmimai rengiami ir jaunajai kartai, kuri nuo mažens nori susipažinti su drožybos paslaptimis. Čia nuolat duris varsto ir svečiai iš užsienio šalių – jie gali susipažinti ne tik su kūrėjo darbu, jo pagamintomis geldelėmis, mediniais žaislais ar prieverpstėmis, bet ir prisiliesti prie istorijos, mat Erikas Čypas turi sukaupęs ypač unikalią senovinių buities rakandų kolekciją.

Kaip kilo idėja Dusetose įkurti Amatų centrą?

Anksčiau ypač aktyviai dirbau statybose, tačiau visąlaik norėjosi save realizuoti dirbant mėgstamą darbą. Visa tai svajojau įgyvendinti iki 50 metų. Pasitaikė gera proga: paaiškėjo, kad parduodama buvusi biblioteka pačiame Dusetų centre. Mano tėvukas paragino pirkti šį pastatą, tad pasinaudojęs europinėmis lėšomis suskubau įsigyti. Ateityje žadu čia įrengti ne tik medžio, bet ir molio dirbtuvėles, o pabaigus susitvarkyti šį pastatą, o antrajame aukšte planuoju įrengti gyvenamąsias patalpas.
Jeigu nepatiktų šis darbas, tikriausiai manęs čia nebūtų. Dažnai atvyksta vaikų, kuriems vedu edukacines pamokas, grupės. Labai norėčiau, kad iš 500 vaikų drožybos imtųsi bent vienas – tai jau būtų didelis pasiekimas.

Kas labiausiai domisi drožyba?

Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad mergaitės. Antazavėje vedu edukacinius užsiėmimus, tad esu pastebėjęs, kad mergaitės tikrai labiau susidomėjusios imasi drožybos. Juk vyrai su „Husqvarna" dažniausiai darbuojasi, nes jie nemėgsta smulkmeniškumo. Žinoma, kai kuriuos dirbinius moterims sunkiau drožinėti, tačiau joms netrūksta kruopštumo. Kartais moterims užtenka parodyti ir jos jau pačios imasi iniciatyvos bei nepalieka darbo vietos tol, kol neužbaigia vieno darbo. Prisimenu juokingą situaciją, kai drožti mokėsi vienas vyriškis. Jis taip įsijautė į darbo procesą, kad persistengė – indą išskobė taip, kad jis kiauras liko. Paėmė kitą medžio gabalą, kurį drožė tol, kol persirėžė savo ranką. Per dvi–tris valandas šis mokinys taip ir neišdrožė nieko, o moterys, išsinešdamos po jų pačių pagamintą dubenėlį, išėjo laimingos.

Kaip kūryba atkeliavo į jūsų gyvenimą?

Viskas prasidėjo mokykloje, kur mokytojai, pastebėję mano gabumus, pasiūlė stori į Kaune esančią profesinę mokyklą, tačiau ten drožybos nebuvo, tad teko rinktis meninių baldų staliaus profesiją. Atlikau praktiką Utenoje. Privalėjau išdrožti apie 300–400 medinių tušinukų. Paskui išėjau tarnauti į armiją – čia teko drožinėti lenteles, kurias kabindavo ant kabinetų durų.
Rimčiau drožti pradėjau jau prieš savo keturiasdešimtmetį, kuomet surengiau pirmąsias parodas, kuriose lankytojams pristatydavau savo prieverpstes. Trys didžiulės ąžuolinės prieverpstės puošė mokyklą, kurioje ir mokiausi.

Kuo jūsų prieverpstės skiriasi nuo kitų autorių darbų?

Sakoma, kad prieverpstės turi būti geometrinės. Netiesa. Būna ir geometrinės, ir iškilusios, ir kiauros – pačios įvairiausios. Ir nereikia to bijoti. Mano prieverpstės labai skirtingos.
Ruošdamasis drožti prieverpstes individualiems užsakymams, visų pirma susirenku informaciją apie tą žmogų, kuriam prieverpstė bus skiriama. Tarkim, jeigu Algiukas mėgsta bites, bičių motyvas ir vaizduojamas mano sukurtoje prieverpstėje. 2000 metais nusipirkau sodybą ir tuomet išdrožiau savo šeimai skirtą prieverpstę su šeimos nariais. Kiekviename darbe pilna gyvybės ir žaismo.

Ar populiarios prieverpstės?

Pirmą kartą dalyvaudamas Kaziuko mugėje nusivežiau nemažai prieverpsčių, tačiau galbūt iš 500 mugės lankytojų prie manęs priėjo tik vienas kitas žmogus. Po šios mugės įsitikinau – lietuviams reikia naudos. Pradėjau gaminti „bliūdus" ir kitus buičiai reikalingus daiktus. Pasaulinė statistika rodo, kad tik 20 proc. žmonių mato grožį. Tad nebestebina, kad tokiose mugėse prieverpstėmis susidomi vos vienas kitas lankytojas.
Tačiau daugiausia dėmesio sulaukia mano drožti paukščiukai, kuriuose irgi matomi prieverpsčių motyvai.

Iš kur savo kūrybai semiatės idėjų?

Kai gaminau 5 ar 7 prieverpstę, reikėjo pamąstyti, ką drožti. Tačiau vėliau idėjos pačios šaudavo į galvą. Gimus idėjai ją pieštuku nusipiešiu ant medžio, t. y. pasidarau ruošinį, o kada gims darbas – priklausys nuo kūrybinio įkvėpimo.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Oreivystės meistro kalvėje žaizdras neužgęsta

    Gražiose Antalksnės (Ignalinos r.) apylinkėse, apsuptose mėlynakių ežerų, gyvenantis Raimondas Žievys jau daugelį metų kuria savo pasaulį: kieme įkūręs kalvę mūsų krašto kūrėjas ne vienerius metus jame kursto žaizdrą, o jo rankomis pagaminti stebuklai puošia ne tik individualius namus, bet ir sakralias vietas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7901
Vakar apsilankė:6178
Šią savaitę apsilankė:7901
Šį mėnesį apsilankė:90066
Viso (nuo 2015-02-16):6994051
Šiuo metu naršo:
84
2017-12-11