2017 vasario 10, Penktadienis 10:31

Garsi siuvinėtoja J. Čekelienė: „Mano darbai nematuojami metrais“

Garsi siuvinėtoja J. Čekelienė: „Mano darbai nematuojami metrais“
  • Lina NARČIENĖ
  • 9 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Iš Naujasodžio kaimo (Molėtų r., Alantos sen.) į Uteną žiemą gyventi atvykstanti garsi mūsų krašto siuvinėtoja Janina Čekelienė prisipažino, kad ji iki šiol negali nustygti vietoje: siuva, mezga, aktyviai dalyvauja parodose, o dirbdama pedagoginį darbą šio užsiėmimo mokė ir jaunąją kartą. Dar būdama mažametė ji tapo našlaite, tad sunki dalia mažos mergaitės nė kiek nesugniuždė – atvirkščiai, ją užgrūdino, į gyvenimą tvirtai įsikibusi Janina visuomet tvirtai žengia į priekį, niekada nesidairo į praeitį. Net ir 80 metų perkopusi moteris kasdien planuoja ir dėlioja rytojaus darbus, o savo kasdienybę paįvairina siuvinėdama įmantriausius dirbinius, o šiandien ėmėsi labai atsakingo darbo – vėliavos siuvinėjimo.

Esate uteniškė, tačiau šiltuoju metų laiku įsikuriate Molėtų rajone? Kodėl?

Žiemą atvažiuoju į miestą, mat Naujasodyje esantį butą reikia pačiai šildyti malkomis, tad man labai sunku. Žiemą patogiai įsikuriu dukros bute Utenoje, o ji su šeima išvyksta į kaimą, kur susitvarkė savo sodybą. Vasarą netrūksta veiklos ir Alantoje: čia gyvena nemažai panašaus amžiaus moterų, turinčių savo daržus, kuriuose užsiauginame šviežių daržovių. Aktyvus mūsų, senjorių, ir kultūrinis gyvenimas. Jei leidžia sveikata, dažnai užsukame į biblioteką, einame į koncertus. Anksčiau buvau ypač aktyvi saviveiklininke, tad veiklos tikrai netrukdavo.

Papasakokite apie save...

Esu uteniškė, gimusi Atkočiškių kaime, lankiau buvusią II vidurinę mokyklą. Anais laikais niekas mūsų nevežiodavo į mokyklą, tad klampodavome per pusnis. Baimindavomės pavėluoti į pamokas, tad iš namų išeidavome labai anksti. Vėliau mokiausi „Saulės" gimnazijoje, tačiau mokslų Utenoje taip ir nebaigiau, mat nuo 9 metų tapau visiška našlaite. Su sese nieko neturėjome, nė neprisimenu, ką valgėme. Niekas padėti negalėjo, tačiau nenuleidome rankų. Aš visąlaik svajojau apie siuvėjos arba mokytojos specialybę. Išvažiavusi į Švenčionėlių pedagoginę mokyklą baigiau 9 klases, o iš jos išvykau į tuometę Sėlos septynmetę mokyklą, kur įsidarbinau mokytoja. Kaip ir daugelis anų laikų pedagogų, buvau universali mokytoja, dėsčiusi nemažai skirtingų dalykų. Sukūrusi šeimą išvykau į Kirdeikius, čia mokykloje mokiau pradinių klasių mokinius. Sužinojusi, kad Kirdeikiuose nebeliko mokyklos, labai apgailestavau.
1969 metais išvykau į Alantos seniūnijoje esantį Naujasodį ir įsidarbinau tuomečiame technikume, kur dėsčiau darbų pamokas bei dirbau laborante. Man darbų pamokos davė labai daug naudos, nes turėjau dirbti pagal daug sričių apimančią buities kultūros programą, pagal kurią galėjo mokytis tiek mergaitės, tiek berniukai, kurie, kaip pastebėjau, buvo geresni ir imlesni siuvėjai. Buities kultūra išties buvo naudinga ne tik man, bet ir jaunimui, kuris ateidavo mokytis iš įvairių šeimų. Tad siuvimas, mezgimas ar net elementarus maisto ruošimas labai reikalingas. Juk labai svarbu, kad jaunuolis išmoktų pagrindinių dalykų, kurie tikrai praverčia gyvenime. Ir aš jų to mokiau norėdama įrodyti, kad išmokti dalykai tikrai būsią naudingi. Gaila, kad mokyklose tos buities kultūros jau nebėra.

Ar esate aktyvi parodų dalyvė?

Parodas pradėjau rengti nuo tų metų, kai atvykau į Alantą. Ypač įdomu prisiminti, kaip ruošdavausi parodoms, kuriose būdavo eksponuojami ne tik visų darbuotojų, bet ir aplinkinių kaimų gyventojų meno dirbiniai. Neretai iš didmiesčių sugužėję svečiai negailėdavo gražių žodžių mano siuviniams. Galbūt tai mane pastūmėjo tapti tautodailininke – 1980 metais turėjau Molėtų krašto tautodailininkės statusą. Organizavau ne vieną siuvinėjimui skirtą seminarą.
Ne kartą dalyvavau parodose Vilniuje, kituose šalies miestuose. Kai tapau tautodailininke, savo dirbinius, daugiausia siuvinėjimo ir nėrimo rankdarbius, parduodavau specializuotose parduotuvėse.

Nėrimas vąšeliu ir siuvinėjimas, galima sakyti, giminiški užsiėmimai. Tikriausiai savo siuvinėjimo dirbinių kraitį esate paįvairinusi ir nėriniais?

Kalbėdama apie nėrimą ir siuvinėjimą, noriu prisiminti ir tuos laikus, kai mano gyvenime atsirado mezgimas. Šis užsiėmimas viliojo nuo mažumės. Jau penktoje klasėje išmokau megzti ir numezgiau pirmąjį megztinį, o vieną mezginį padovanojau draugei. Dar sumaniau nusimegzti raštuotas pirštines, su plačiomis riešinėmis, kurias užsimaudavau ant palto rankovės – būdavo ir gražu, ir šilta.
Prieš kelis dešimtmečius į rankas mezginį paėmiau dėl vienintelės priežasties – anais laikais nebuvo kuo apsirengti.
Pamenu tuos laikus, kai dirbdavome kolūkyje. Eidamos rišti rugių į kišenes įsidėdavome siūlų ir vąšelį. Kol nupjaudavo eilę rugių, mes per tą laiką spėdavome susėdusios vąšeliu nerti. Visur reikia noro – jeigu jo nebus, nieko neturėsime. Viskam reikia didelės kantrybės. Juk su adata didelių žingsnių nepadarysi ir darbo nepamatuosi metrais.
Nėrinių kraitis nemažas: turiu daugybę nertų servetėlių, staltiesių, lovatiesių, kuriuos ne tik pristatau parodose, bet šie rankdarbiai puošia ir mano namus.

Kokiems gyvenime iššūkiams teko ryžtis?

Labai daug teko siuvinėti tautiniams drabužiams skirtų prijuosčių ar marškinėlių. Tai išskirtinis ir labai sudėtingas darbas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę meno kolektyvai labai didelį dėmesį skyrė tautinių drabužių autentiškumui. Priklausiau tautinio kostiumo klubui, tad nė neįsivaizduoju, kiek tokių darbų teko išsiuvinėti.
Šiuo metu siuvinėju Alantos seniūnijos vėliavą. Toks buvo užsakymas, tad ėmiausi šio nelengvo darbo. Mažytę vėliavos juostelę sidabriniais siūlais siuvinėjau daugiau nei savaitę.

Ar įsivaizduojate save be veiklos?

Tikrai ne. Jau važiuodama į kaimą galvoje rezgu planus, ką veiksiu. Tik spėk viską daryti. Manau, kad darbų yra tiek sumanyta, kad visus įgyvendinti vargu ar įmanoma. Kartais viduryje nakties gulėdama sukurpiu planus, o ryte jau pamirštu. Matyt, jau reikia užsirašyti...
Bet kokia maloni veikla man yra savotiškas poilsis ir sielos atgaiva. Aš visuomet vadovaujuosi posakiu, jog labai norėdamas žmogus visada pasieks savo užsibrėžtą tikslą.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Oreivystės meistro kalvėje žaizdras neužgęsta

    Gražiose Antalksnės (Ignalinos r.) apylinkėse, apsuptose mėlynakių ežerų, gyvenantis Raimondas Žievys jau daugelį metų kuria savo pasaulį: kieme įkūręs kalvę mūsų krašto kūrėjas ne vienerius metus jame kursto žaizdrą, o jo rankomis pagaminti stebuklai puošia ne tik individualius namus, bet ir sakralias vietas.

  • Utenos krašto kūrėjas Raimondas Žievys

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Ignalinos rajone gyvenančiu kalviu ir medžio drožėju Raimondu Žieviu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 16 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Leliūniškė V. Udrienė savo malonaus užsiėmimo darbu nevadina

    Pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Molinėms puodynėms pirmiausia buvo pinami karkasai iš karklų, paskui jie būdavo aplipinami moliu. Pynimo menas tebegyvuoja daugelyje pasaulio šalių, o pintų gaminių formos, konstrukcija ir pynimo žaliavos panašios į tas, kurios buvo naudojamos praėjusiuose šimtmečiuose. Bėgant laikui keitėsi mūsų buitis, atsirado pintų gaminių, panašių net į skulptūras.
    Leliūnuose gyvenanti pynėja iš vytelių Valda Udrienė šiuo širdžiai mielu užsiėmimu vaduojasi nuo neigiamų minčių, o vakarais dar maloniai laiką leidžia sėdėdama prie televizoriaus ir megzdama šiltas kojines ar pirštines. Tačiau šiuos malonumus, kaip prisipažino kūrėja, teks trumpam atidėti, mat pavasario bei ateinančios vasaros darbai šiek tiek pakoreguos dienotvarkę: prasidės rūpesčiai kieme ir darže.

  • Utenos krašto kūrėja Valda Udrienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su pynėja iš vytelių Valda Udriene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki balandžio 1 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

 

Reklama

Reklama

DPC_250x250

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5863
Vakar apsilankė:9882
Šią savaitę apsilankė:52887
Šį mėnesį apsilankė:220901
Viso (nuo 2015-02-16):5552960
Šiuo metu naršo:
97
2017-06-23