2016 gruodžio 15, Ketvirtadienis 10:40

Raktas į sėkmę – auksinės rankos ir sidabriniai instrumentai

Raktas į sėkmę – auksinės rankos ir sidabriniai instrumentai
  • Lina NARČIENĖ
  • 22 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Dar ankstyvoje jaunystėje medžio drožyba susižavėjęs 47 metų uteniškis Saulius Vėgėlė ir iki šiol daug laiko skiria šiam užsiėmimui. Dabar ši veikla jam – ne tik malonus laiko praleidimas, bet ir pragyvenimo šaltinis. Daugiau staliumi nei kūrėju save vadinantis S. Vėgėlė prisipažino, jog norint sėkmingai žengti pirmyn reikia būti labai lanksčiam.
Ąžuolijos mikrorajone su šeima gyvenantis pašnekovas namo rūsyje turi įsirengęs dirbtuves, kurias šiuo metu plečia, tad ateityje veikiausiai plės ir savo veiklą. Jis džiaugiasi, kad užaugo ir jaunoji pamaina: sūnus Renaldas taip pat rengiasi kartu su savo tėčiu Sauliumi kibti į rimtus darbus.

Portalo udiena.lt skaitytojai teiraujasi, kaip jums sekėsi prisijaukinti medį?

Jau nuo mažų dienų mane traukė medžio darbai. Mano tėvas buvo inžinierius, o senelis – ūkininkas, tačiau mano prosenelis buvo stalius, tad viską pasidarydavo savo rankomis. Tad tikiu, kad mano talentas – iš gilesnių šeimos šaknų. Mano aplinkoje tiek dėdės, tiek tetos buvo menininkai: vieni drožinėjo, kiti paveikslus tapė, o Panevėžyje gyvenęs dėdė Rimantas Laucius buvo medžio drožybos meistras. Pas jį dažnai viešėdavau, nes mokiausi Panevėžio profesinėje mokykloje. Nuolat stebėdavau jo darbo procesą dirbtuvėlėse, jis suteikdavo man motyvacijos drožinėti. Buvau jaunas, gal šiek tiek padykęs, tad mane reikėjo suvaldyti. O užsiėmimai su medžiu staliaus dirbtuvėlėse man, jaunam žmogui, buvo tinkamiausias variantas. Nelikau nepastebėtas ir kitų talentingų meistrų, kurie duodavo darbo.
Pradėjau dirbti, tačiau pradžioje daugiau buvau motyvuotas užsidirbti pinigų. Besimokydamas Panevėžyje vasaros atostogų turėdavau vos mėnesį, nes dirbau. Taip įtraukė, kad nebesinorėjo ir atostogauti.

Ar galima teigti, kad įšokote į savo klumpes?

Teisybę pasakius, tai pastebėjau gal po kokių dešimties metų. Iš pradžių atrodė, kad privalai dirbti ir tiek, mat ant tėvų sprando sėdėti nevalia.
Prisipažinsiu – vienu metu supykau ant savo profesijos ir užsimaniau būti vairuotoju. Lietuvoje prasidėjus blokadai man pasiūlė padirbėti su tepalais. Pats sau pasakiau, kad ši veikla – ne man.
Kai pradėjau drožinėti iš medžio ir dalyvauti parodose, tuomet labai troškau tapti liaudies meistru. Tačiau grįžęs po sovietų armijos į visą šį sumanymą pradėjau žiūrėti kitomis akimis. Pastebėjau, kad ano meto menininkai dirba ypač skurdžiomis sąlygomis. Tai mane baugino ir šiek tiek gąsdino. Visąlaik svajojau, kad pasistatysiu namą, turėsiu ir savo dirbtuvėles. Ilgą laiką sudėtinga buvo rasti savo nišą gyvenime, galbūt reikėjo įdirbio, taip pat norėjosi ir pastovumo.

Gal prisimenate pirmąjį savo dirbinį iš medžio? Kuo jis buvo ypatingas?

Kai mokiausi Panevėžyje, laisvu laiku nudrožiau veidrodį, kurį padovanojau sesei. Mane vedė smalsumas: ilgą laiką stebėjau pas dėdę dirbančius drožėjus, kurie ragindavo ir mane imtis veiklos bei išbandyti save. Taip gimė veidrodis, papuoštas drožiniais.

Ar niekada nekilo mintis sertifikuoti savo gaminių?

Nuo mažens labai gerbiu meno žmones, kurie yra baigę mokslus, turi pakankamą žinių bagažą. Aš, nebaigęs didesnių mokslų, nenoriu šlietis tarp profesionalių menininkų. Esu kuklus žmogus, tad į savo kūrybą sudedu tai, ką esu pats išmokęs ir sukaupęs iki šiol. Labai patinka drožiniai, kuriems nėra jokių įsipareigojimų: tiesiog imuosi šios veiklos tuomet, kai randu laisvo laiko ir norisi pasilsėti nuo kasdienių rūpesčių.

Jūs esate auksinių rankų meistras, sukūręs neįprastų lauko baldų, kiemo puošybos elementų...

Mano veikla labai plati.. Turėdamas žinių bagažą sėkmingai panaudoju darbo procese ir kūryboje. Praėjusios krizės spyris išėjo man į naudą. Atsiskleidžiau kaip kūrėjas. Turėjau daug laiko apmąstymams, mat atsisakius daugeliui klientų likau be darbo. Kadangi esu neramus ir nemėgstu verkti atsisėdęs ant kelmelio, ėmiausi kitos veiklos: pasidomėjęs naujovėmis, ėmiau kurti daiktus, kurie ne tik gražūs, bet ir funkcionalūs.

Kokių išskirtinių dirbinių pageidauja užsakovai?

Prisimenu tokį: dirbinį pavadinau savo gyvenimo darbu. Vienas žmogelis nupjovė seną žaibo sužalotą ąžuolą, kurio skersmuo 1,7 metro. Nusivežė į mišką ir sako man: „štai ąžuolas, o tu žiūrėk, galvok ir daryk". Iš šalies atrodytų paprasčiau jį supjauti ir panaudoti malkoms. Tačiau namus šildyti ąžuolo malkomis – nuodėmė. Įnikau į kūrybą: tai tęsėsi ilgai, apie tris mėnesius. Iš didžiulio ąžuolo pagaminau puošmeną sodybai – ant uolos, kurią galima papuošti žibintu, sėdinčią undinę. Šis kūrinys labai tiko sodybai. Tokio didelio darbo savo gyvenime nebuvau ėmęsis, tad ilgai tam ruošiausi, braižiau schemas. Nors iš anksto dirbinį suplanavome vienaip, darbo proceso metu išėjo kiek kitaip. Nors kartais norisi kitokio rezultato, ne visuomet pavyksta: tenka paklusti ir gamtai.

Ar esate patenkintas tuo, ką turite ir esate sukūręs, ar vis dar einate ieškojimų keliu?

Niekada nereikia sustoti. Visą laiką mano galvoje sukasi įvairios mintys. Esu laimingas žmogus, nes viską turiu. Pasakysiu atvirai: turiu auksines rankas ir sidabrinius instrumentus. Ko daugiau žmogui reikia? Svarbiausia eiti į priekį ir nesustoti.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Oreivystės meistro kalvėje žaizdras neužgęsta

    Gražiose Antalksnės (Ignalinos r.) apylinkėse, apsuptose mėlynakių ežerų, gyvenantis Raimondas Žievys jau daugelį metų kuria savo pasaulį: kieme įkūręs kalvę mūsų krašto kūrėjas ne vienerius metus jame kursto žaizdrą, o jo rankomis pagaminti stebuklai puošia ne tik individualius namus, bet ir sakralias vietas.

  • Utenos krašto kūrėjas Raimondas Žievys

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Ignalinos rajone gyvenančiu kalviu ir medžio drožėju Raimondu Žieviu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 16 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Leliūniškė V. Udrienė savo malonaus užsiėmimo darbu nevadina

    Pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Molinėms puodynėms pirmiausia buvo pinami karkasai iš karklų, paskui jie būdavo aplipinami moliu. Pynimo menas tebegyvuoja daugelyje pasaulio šalių, o pintų gaminių formos, konstrukcija ir pynimo žaliavos panašios į tas, kurios buvo naudojamos praėjusiuose šimtmečiuose. Bėgant laikui keitėsi mūsų buitis, atsirado pintų gaminių, panašių net į skulptūras.
    Leliūnuose gyvenanti pynėja iš vytelių Valda Udrienė šiuo širdžiai mielu užsiėmimu vaduojasi nuo neigiamų minčių, o vakarais dar maloniai laiką leidžia sėdėdama prie televizoriaus ir megzdama šiltas kojines ar pirštines. Tačiau šiuos malonumus, kaip prisipažino kūrėja, teks trumpam atidėti, mat pavasario bei ateinančios vasaros darbai šiek tiek pakoreguos dienotvarkę: prasidės rūpesčiai kieme ir darže.

  • Utenos krašto kūrėja Valda Udrienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su pynėja iš vytelių Valda Udriene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki balandžio 1 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

 

Reklama

Reklama

DPC_250x250

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5869
Vakar apsilankė:9882
Šią savaitę apsilankė:52893
Šį mėnesį apsilankė:220907
Viso (nuo 2015-02-16):5552966
Šiuo metu naršo:
98
2017-06-23