2016 rugpjūčio 17, Trečiadienis 09:45

Amatininkė Rita Raslanienė puoselėja senąsias tradicijas

Amatininkė Rita Raslanienė puoselėja senąsias tradicijas
  • Deimantė KAZOKAITĖ
  • 9 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Utenoje gyvenanti amatininkė Rita Raslanienė augo Leliūnų seniūnijai priklausančiame Avižienių kaime. Ji nuo pat vaikystės užsiima įvairiais rankdarbiais – mezga virbalais, neria vąšeliu ar šakute, pina juostas, kuria papuošalus. Daugelyje sričių save jau spėjusi išbandyti moteris atskleidė, jog artimiausiu metu ketina prisiminti šiaudinių sodų rišimo meną, kurio mokytis jai teko jaunystėje. Uteniškės amatininkės vizitinė kortelė – 2014 metais tautinio paveldo produkto sertifikatu įvertintos riešinės.

Kada ir kaip Jūsų gyvenime atsirado amatai?

Sovietiniais metais kaimo žmonės daug dirbo – augino avis, verpė siūlus, audė, pynė krepšius, rinko vaistažoles, slėgė sūrius. Aš viską mačiau iš arti ir pati tame sukausi. Atsimenu, kad dar skaityti nemokėjau, kai močiutė įdavė man virbalus. Nuo to viskas ir prasidėjo... Man patiko megzti, skaičiuoti akis. Pirmas drabužis, kurį nusimezgiau besimokydama penktoje klasėje, buvo šviesiai pilkos spalvos liemenė. Mėgau kurti, o ne mėgdžioti. Apimta nėrimo manijos nunėriau daug staltiesių, buvo metas, kai iš šiaudų rišau sodus. Augindama vaikus siuvinėjau kryželiu. Šių metų pradžioje tradicinių amatų centre „Svirnas" vykusio užsiėmimo metu etnologė Elena Kiškienė išmokė mane pinti juostas.

Kuo užsiimate dabar?

Mezgu vilnones riešines, kurioms 2014 m. gruodžio mėnesį buvo suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas, patvirtinantis, kad jos atitinka Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo ir tautinio paveldo sertifikavimo reikalavimus. Tai reiškia, kad puoselėju senuosius amatus. Paskutiniu metu domiuosi baltų raštais ir ženklais. Be riešinių mezgimo, užsiimu ir papuošalų iš karoliukų nėrimu.

Kada pradėjote megzti riešines? Kas Jus paskatino imtis šio amato?

Prieš beveik dešimtį metų riešinių įsigeidė mano dukra. Pamačiusi, kad šios kainuoja 60–70 litų, nusprendžiau išmokti jas megzti pati. Skaičiau tautodailininkės Irenos Filomenos Juškienės, kuri prikėlė primirštą tradiciją ir išpopuliarino riešines Lietuvoje, knygą, ieškojau informacijos internete. Pirmosios mano megztos riešinės buvo visai paprastos, nes stokojau patirties.

Kaip mezgamos riešinės? Kiek laiko tai užtrunka?

Riešinėms megzti yra naudojami du tradiciniai virbalai. Paprastų riešinių porą numezgu per aštuonias valandas, įmantresnių – per pustrečios paros. Riešines mezgu ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Mažiesiems skirtas riešines puošia jiems patinkantys gyvūnai – šuniukai, kačiukai, drambliukai, meškiukai, kupranugariai ar apuokai. Kartais klientai pateikia individualių prašymų, pavyzdžiui, numegzti trispalvės motyvais puoštas riešines. Man asmeniškai mieliausios riešinės su liaudies juostų, žalčio motyvais.

Susidaro įspūdis, kad riešinės – išskirtinai moteriškas aksesuaras. Ar jas gali dėvėti ir vyrai?

Kiek man žinoma, senovėje pagrindinė riešinių funkcija buvo apsaugoti riešus nuo šalčio bei vėjo. Šią aprangos detalę dėvėjo ir moterys, ir vyrai. Aukštaitiškos riešinės anuomet buvo kuklesnės, žemaitiškos – puošnesnės. Bendraudama su žmonėmis sužinojau, kad riešinės – nepamainomas aksesuaras tiems, kurie turi sąnarių problemų. Nors daugelis nemėgsta vilnos dėl jos „kandžiojimosi", reikia nepamiršti kad ši medžiaga stimuliuoja kraujotaką.

Kur savo gaminius realizuojate?

Prekiauju jais mugėse, įvairiose šventėse, asmeninėje feisbuko paskyroje. Vilniuje vykstančioje Kaziuko mugėje dalyvavau vos du kartus, ten vis dar esu naujokė. Prekiaudama amatininkų mugėse jaučiu, kad sėdžiu savo vežime – man ši veikla labai patinka.

Ar Jūsų sukurti darbai eksponuojami parodose?

Kiekvienų metų pavasarį dalyvauju Utenos kraštotyros muziejaus rengiamoje parodoje, kurioje būna eksponuojami ne tik mano, bet ir kitų Utenos krašto kūrėjų darbai. Šių metų vasario mėnesį Utenio aikštėje esančioje stiklo galerijoje veikė pirmoji mano personalinė paroda.

Ar manote, kad Jūsų kūryba sulaukia tinkamo įvertinimo?

Labai smagu, kai klientai grįžta nusipirkti mano sukurtų rankdarbių kelerius metus iš eilės. Džiaugiuosi matydama žmones, kurie puošiasi mano dirbiniais. Vilniuje riešines vertina labiau nei provincijoje. Utena – kūrybingas kraštas. Kiek žinau, čia gyvena penkios ar šešios amatininkės, kuriančios tautinio paveldo produkto sertifikatu įvertintas riešines. O kiek dar yra tokių, kurios per sezoną numezga vos kelias poras pažįstamiems... Didmiesčių gyventojų pajamos yra didesnės, mažesniuose miestuose dažnai tenka išgirsti žmones skundžiantis, kad viskas pernelyg brangu.
Be abejo, tenka sutikti tokių praeivių, kurie tik ir ieško progos sumenkinti, pašiepti, pasakyti kandesnį žodį. Stengiuosi nekreipti į juos dėmesio.

Ar galima sakyti, kad Jūsų veikla yra tam tikras atsipalaidavimo metodas?

Taip buvo tada, kai dirbau samdomą darbą. Dabar rankdarbiai – ir gyvenimo būdas, ir darbas. Žinoma, jeigu man ši veikla nepatiktų, aš ja neužsiimčiau.

Kas Jums patinka labiau – megzti riešines ar nerti papuošalus?

Negaliu išskirti vieno užsiėmimo – abu patinka vienodai. Papuošalų nėrimas reikalauja ypatingos kantrybės, kruopštumo. Vienam papuošalui sukurti gali prireikti dešimties valandų.

Užsiminėte, kad norite grįžti prie šiaudinių sodų rišimo. Kodėl?

Šiaudinius sodus rišau jaunystėje. Jau seniai norėjau grįžti prie šio pomėgio, tik vis nerasdavau ūkininko, kuris leistų nusipjauti glėbelį rugių, arba rasdavau per vėlai, kai šiaudai jau būdavo praradę spalvą. Pernai savo darže susimažinau morkų, kopūstų lysves ir pasisėjau rugių. Jau esu pradėjusi rišti vieną sodą, belieka pabaigti. Norint surišti šiaudinį sodą, reikia turėti erdvinį mąstymą.

Kodėl Jūs stengiatės puoselėti senąsias tradicijas?

Žmonės pamažu grįžta prie to, kuo gyveno mūsų protėviai. Jie pradeda vertinti natūralų, ekologišką maistą, o jį patiekti nori lėkštėje, nupintoje iš vytelių, ar medžiu kvepiančiame dubenyje. Gyvenimo ratas sukasi...

Autorės nuotr., Vytauto Ridiko video

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2826
Vakar apsilankė:3039
Šią savaitę apsilankė:5865
Šį mėnesį apsilankė:38967
Viso (nuo 2015-02-16):9203529
Šiuo metu naršo:
27
2018-11-13
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!