Į menininkės piešinius sugula ir praeities simboliai
2017 spalio 02, Pirmadienis 14:25

Į menininkės piešinius sugula ir praeities simboliai

Į menininkės piešinius sugula ir praeities simboliai
  • Lina NARČIENĖ
  • 13 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tapyba ant stiklo ir šilko – užsiėmimas, užvaldęs molėtiškę Dalią Stalauskienę, teikia ne tik kasdienio džiaugsmo, bet ir kaskart leidžia prisiliesti prie mūsų tautos šaknų. Ne viena senovinė skrynia paliesta, ne vienas augalėlis prakalbintas, ne vienas liaudiškas motyvas perkeltas į kūrinius. Molėtų centre savo dirbtuvėlėse įsikūrusi menininkė pedagogės duoną iškeitė į laisvos menininkės darbą ir šiuo metu meistriškai kuria spalvingus paveikslus, dekoruoja vazas, butelius ar prisilietus joms rankoms permatomas šilkas tampa prabangiu šalikėliu.

 Kada pajutote poreikį atsiduoti kūrybai?

Vaikystėje dar nežinojau, kuo būsiu ateityje. Nors mano tėveliai buvo paprasti kaimo žmonės, jie turėjo santykį su grožio pajautimu. Tačiau kažkaip manęs neskatino tuo domėtis. Lygiai taip pat ir mokykloje: jei pamokoje nupiešdavom kažką, tai ir gaudavom penketus. Menas, Dailės mokykla visąlaik mane domino.
Baigusi mokyklą stojau į tuometį pedagoginį institutą, kur buvo dailės studijų pakraipa. Po studijų dirbau ugdymo įstaigoje, tačiau jau antrus metus nebevarstau mokyklos durų. Sumažėjo krūviai mokyklose, o parodų ėmė daugėti. Tad nusprendžiau tapti laisva menininke, užsiimančia tik kūryba.

Jūsų meno darbai turi specifinių bruožų. Kokių?

Mano kūrybą pagal technikos žanrus sudaro piešiniai ant stiklo ir šilko. Piešimas ant stiklo gimsta grafiniu pagrindu. Tai savotiška grafika, kuri yra nuspalvinta. Menininkai visa tai vadina autorine technika. Spalvingumą teikia vitražiniai dažai. Iš pradžių prie ryškių spalvų nebuvo lengva priprasti. Tačiau ilgainiui įsižaidžiau ir šiandien jau smagiai dėlioju spalvas.
Savo gimtajame regione Žemaitijoje rinkau senovinius skrynių raštus, kurie yra autentiški. Juos ir sudėjau į savo paveikslus, kuriuose – daug simbolikos. Labai įdomi latvių ornamentika, tad turiu nusipirkusi nemažai latviškų knygų.

Papasakokite, kaip vyksta piešimo ant stiklo procesas?

Visų pirma pasiimu popieriaus lapą, ant kurio sudėlioju patį piešinį. O tada ant viršaus dedu stiklą ir ant jo piešiu dažais. Paskui spalvinu, paryškinu piešinio kontūrus. Įdomiausias darbas – paveikslo rėminimas.

Užsiminėte apie skrynių raštus, kuriuos perkėlėte į savo kūrybą. Vadinasi, Jūs važinėjote po regionus, prisilietėte ir prie protėvių istorijos?

Būtent studijų metais aš dainavau folkloriniame ansamblyje, mokėjau daugiau nei 300 liaudiškų dainų, o diplominį darbą rašiau taip pat lietuvių liaudies tema. Ėjau per kaimus, lankiau žmonių namus, muziejus, rinkau visą reikiamą informaciją apie liaudiškus meno motyvus, tačiau jie ilgą laiką gulėjo stalčiuje, o vėliau atgimė mano kūryboje.

Esate aplankiusi ne vieną parodą?

Tikrai taip. Mano darbai viešėjo Utenoje, Molėtuose, Ignalinoje, Anykščiuose, Rokiškyje, Ukmergėje, Kėdainiuose, Vilkijoje, Kaune, Šilutėje ir kituose miestuose, kur buvo rengiamos parodos. Išties nesu organizatorė: paprasčiau būna, kai man pasiūlo dalyvauti.

Kuo lengviau būti: mokytoja ar laisva menininke?

Jeigu pakalbinsime mokytoją, kuris turi pedagogo pašaukimą, veikiausiai į šį klausimą atsakyčiau labai trumpai: mokytoja. Tačiau dirbdama mokykloje iš vaikų nemokėdavau daug reikalauti, todėl tas krūvis kaupdavosi ant mano pečių. Nesu mėgėja mokyti kitus. Esu tikras artojas: man geriau patogiai atsisėsti ir dirbti, nes aš žinau, ko noriu ir ką darau. O paliepti kažką kurti kitam išties sunku. Galbūt žmogui gyvenime rūpi visai kiti dalykai.

Ar laisvam menininkui sunku išgyventi?

Jei gyvenčiau viena, tvirtai pasakyčiau, kad nėra nei lengva, nei sunku. O dabar, kai studijuoja dukros, vis dažniau pagalvoju, jog galėtų būti ir geriau.

Kokio netikėčiausio darbo pageidavo Jūsų užsakovai?

Oi, nesakysiu (juokiasi). Netikėčiausias, tai galbūt linksmiausias. Esu dabinusi išskirtinius piešinius ant butelių. Taip pat piešiau sunkvežimį, motociklą... Nepatinka man tokie piešiniai, tačiau juk žmogui negali pasakyti „ne". Dažniausiai žmonės nori to, kas gražu ir sentimentalu. Kažkas prašė nutapyti sodybą, kiti atsiunčia nuotraukas su žmonių veidais... Tačiau mano piešimo technika kiek kitokia.

Vytauto Ridiko ir Dalios Stalauskienės asmeninio archyvo nuotr. ir video

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Peizažų kūrėją įkvepia Aukštaitijos gamtos grožis

    Daugybę tapybos technikų išbandžiusios uteniškės peizažų kūrėjos Reginos Steponavičiūtės–Skomskienės širdis labiausiai linksta prie tapymo akvarele. Šis tapymo būdas, pasak menininkės, daugeliui nepatinka dėl to, kad jį sunku suvaldyti, mat baltame popieriaus lape liejasi spalvos. O štai šiai kūrėjai iš kraštų besiliejantys dažai – privalumas. Ne vieną parodą atvėrusi, vasarą dalyvavusi prasmingame plenere Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje dirbanti R. Steponavičiūtė–Skomskienė, neseniai į personalinės parodos atidarymą sukvietusi kirdeikiečius, savo laisvalaikį skiria prasmingai veiklai bei visa esybe pasineria į kūrybą atskleisdama Aukštaitijos gamtos grožį.

  • Talentinga tapytoja kaimynus įtraukė į įdomią veiklą

    Netapanti peizažų, tačiau dievinanti gėles. Šie žodžiai labiausiai tiktų apibūdinti Sirutėnuose gyvenančią talentingą menininkę Ramunę Ulevičienę, kuri, anot jos, labiausiai mėgsta maudytis ankstų rytą ežere, kurį gaubia rūkas, o po romantiškų maudynių puikiai nusiteikusios tapytojos dvasinę ramybę atspindi jos kūriniai – plastiški, daugiaprasmiai, profesionaliai suderintomis spalvomis. Metams bėgant kūriniai tampa vis gilesni, verčiantys susimąstyti, atrasti kažką nekasdieniška. Tačiau neretai paveikslai pražysta gėlėmis, kurios skleidžiasi vis nauja gyvastimi ir ragina dar kartą įkvėpti aromato ir pajusti spalvų žaismą.

  • Žaismingoje dailininkės kūryboje – pavasariški žydėjimai

    Daugiausia gamtos detales savo kūryboje mėgstanti atspindėti ignaliniškė menininkė, pedagogė, šiemet pelniusi garbingą Metų mokytojos titulą, Nijolė Trinkūnienė yra atvira ir šiltai bendraujanti moteris. Ignalinoje gyvenantys ir ją pažįstantys žmonės kūrėją apibūdina kaip asmenybę be kaukių ir vaidybos – tokia, kaip ir jos paveikslai. Žvelgiant į juos galima pajusti gerumą ir meilę, besiliejantį džiaugsmą ir šviesą. Ir ne pro miglas, ne pro rūką, o ryškiomis ir aiškiomis spalvomis, dideliais žiedais, šiltais peizažais. „Menas turi pakylėti nuo žemės. Norisi tapyti ir dovanoti žmonėms grožį, nes blogis ir taip iš visų pakampių lenda“, – prisipažino dailininkė. Nijolės paveikslai – žydintys, o mėgstamiausia gėlė – aguona. Kad ir sausoje nederlingoje laukų dirvoje, kad ir vėjų lenkiama, aguona vis kelia galvą Ignalinos krašto dukros kūryboje... O oranžinės spalvos tiek daug šios motes kūryboje... ir gyvenime.

  • Uteniškės tapytojos darbai ugnelę įžiebia kiekvienam

    Utenos kolegijos dėstytoja dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį skiria didelio formato drobių tapybai Lietuvos istorijos tema. L. Tubelytės-Kriukelienės darbai – tai prasmingos meno ir istorijos pamokos tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, istorinėje atmintyje ieškantiems savosios tapatybės. Su dailininke apie jos kūrybą kalbėjomės Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, tad neatsitiktinai pagrindine pokalbio tema tapo Lietuvos istorijos, menininko pareigos savo šaliai klausimai.

  • Nijolės paveiksluose – meilė Ignalinai

    Birželio 7 dieną Utenos kraštotyros muziejuje atidaryta ignalinietės Nijolės Trinkūnienės tapybos darbų paroda „Ignalinos krašto spalvos“. Pavasarį uteniškiams pristačiusi įspūdingą margučių kolekciją, dailininkė buvo pakviesta atvežti ir savo paveikslus. Kaip sakė muziejininkė Rolanda Gudynienė, kūrybinės ir gamtos galios juose pasireiškia ryškiai ir su aukštaitišką prigimtį atskleidžiančia stebinančia grožio jėga. Paveiksluose jautriai perteikti gimtojo krašto peizažai, pavasario ir vasaros žydėjimo spalvos, šiltas žvilgsnis į ežerų vandenyje atsispindinčius tolius.

  • Bus atidaryta Gintaro Gesevičiaus tapybos darbų paroda

    Utenos kultūros centro dailės galerijoje nuo spalio 23-os iki lapkričio 23 dienos bus eksponuojama dailininko Gintaro Gesevičiaus tapybos darbų paroda.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6206
Vakar apsilankė:16123
Šią savaitę apsilankė:59274
Šį mėnesį apsilankė:67064
Viso (nuo 2015-02-16):11829256
Šiuo metu naršo:
202
2019-12-06
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!