A. Morkūnas: „Dideli derliai ne visuomet džiugina“
LietuvaA. Morkūnas: „Dideli derliai ne visuomet džiugina“
2015 spalio 09, Penktadienis 13:35

A. Morkūnas: „Dideli derliai ne visuomet džiugina“

A. Morkūnas: „Dideli derliai ne visuomet džiugina“

Ūkininkas Algimantas Morkūnas iš Pasvalio r. Trajoniškio kaimo – vienas geriausių daržininkų šalyje, šiemet dalyvavo ir konkurse „Metų ūkis". Šįkart Algimantas pasakoja apie šių metų derlių ir kitus darbus.

„Dideli derliai ne visuomet džiugina", – nustebino Algimantas. Mat prekybos centrai pageidauja ne didesnių nei 2–3 kg kopūstų galvų, tad jei užauga didesnės, reikia galvoti, kur kitur parduoti, parduotuvėms jos netinka. „1 ha sodiname apie 32 tūkst. kopūstų daigų, tad norint tinkamų kopūstų galvų derlius turėtų būti ne didesnis kaip 60 t iš ha, o šiemet užaugo 80 t, tai reiškia, kad galvos užaugo per didelės, – auginimo subtilybes paaiškino Algimantas. – Jei kopūstai parduodami perdirbti, tuomet visos galvos turi būti didelės, sodinami visai kitos veislės kopūstai. Tuomet visai gerai, jei iš hektaro užauga 120–130 t kopūstų".

Ūkis augina išskirtinės kokybės produktus

Apskritai šie metai Šiaurės Lietuvos daržininkams buvo labai geri. Čia nebuvo sausrų kaip Vidurio Lietuvoje, kopūstų visiškai nepuolė kenkėjai, jie užaugo kokybiški. Žinoma, juos nuolat reikėjo laistyti, be vandens kopūstas neužauga, bet Algimantas turi įsidiegęs laistymo sistemą ir gali aplaistyti beveik pusę savo dirbamos žemės. Geras buvo ir ankstyvųjų vasarinių kopūstų derlius, o įdomiausia tai, kad šiemet pirmą kartą per visą Algimanto ūkininkavimo istoriją lietuviai kopūstus vežė lenkams, nes paprastai būna atvirkščiai. „Net 20 vilkikų šiemet lenkams ankstyvųjų kopūstų išvežėm, tai turbūt pirmas ir paskutinis kartas mūsų gyvenime, kad taip nutiko, jie šiemet kopūstų neužsiaugino tiek, kiek reikia", – pasakojo Algimantas. Paklaustas, kaip čia atsitinka, kad lenkai pigiau daržoves užaugina, Algimantas paaiškina, kad Lenkijoje vyrauja smulkūs daržininkų ūkeliai, jie neturi laistymo sistemų nei kitos technikos, viską daro rankomis, savo darbo neskaičiuoja, todėl pigiau ir užaugina. „Teko lankytis tuose Lenkijos ūkeliuose, apskritai tai liūdnas vaizdas, vargsta žmonės", – įspūdžiais dalijosi ūkininkas.
Algimanto Morkūno ūkis sertifikuotas pagal Išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) gamybos sistemą. Jame dirba moderni technika: morkas rauna kombainas, jos plaunamos, poliruojamos, fasuojamos ir sveriamos automatizuotai, įdiegtos naujausios technologijos. Dar Lietuvai tik ruošiantis stoti į Europos Sąjungą, Algimantas pasinaudojo SAPARD parama ir modernizavo sandėlius. Tąkart pasistatė naują sandėlį su šaldymo kameromis, kuriose yra įrengta kontroliuojama oro temperatūra, o šviežios daržovės gali būti išlaikomos iki kito derliaus, nusipirko laukų laistymo sistemą. Ūkininkas ne kartą pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos parama ir įsirengė morkų fasavimo liniją. „Jei neturėtume tos linijos, negalėtume bendradarbiauti su prekybos centrais, jie jau neperka neparuoštų daržovių. Kai mes pradėjome ūkininkauti, buvome labai maži, viską parduodavom turgeliams, mažoms daržovių parduotuvėms, valgykloms, kavinėms, tik gerokai vėliau pradėjom dirbti su prekybos centrais. Galima sakyti, kad kartu su prekybos centrais ir mes augome, prisitaikėme prie reikalavimų ir dabar viskas vyksta sklandžiai. Dirbame su visais stambiaisiais prekybų centrais, jiems parduodame ne tik išskirtinės kokybės produktus, bet ir žmonos Vitalijos ekologiniame ūkyje užaugintas daržoves", – patirtimi dalijosi Algimantas.
IKP produkcija (morkos ir kopūstai) auginama maždaug 100 ha, o Vitalijos Morkūnienės ekologinis ūkis (morkos, kopūstai, bulvės, burokėliai, svogūnai) užima apie 6 ha, bet pastaruoju metu iki pavasario daržovių Lietuvos parduotuvėms jau neužtenka. Ekologinę produkciją žmonės perka labai stabiliai, todėl ūkininkai galvoja dar antra tiek plėsti ekologinės žemdirbystės plotus, kad daržovių pirkėjams užtektų iki pat vasaros. Auginant IKP, reikia daug darbo rankų, nes daržoves purkšti nuo kenkėjų ir piktžolių galima tik labai ribotai, tad daržus tenka ravėti, o ekologinė daržininkystė darbo rankų reikalauja dar daugiau, nes ten chemija visiškai negalima, todėl ir daržovių savikaina yra nemaža. Algimantas paaiškina, kad iš ekologinės daržininkystės didelių pelnų nesusikrausi, bet pajamos yra pastovios, todėl šeima ir planuoja tuos plotus padidinti.
Dar vienas rimtas ūkio planas – pasistatyti antrą sandėlį daržovėms laikyti. Turimame sandėlyje telpa iki 3 tūkst. konteinerių, tai yra apie 2 tūkst. t daržovių, tačiau poreikis yra dvigubai didesnis, todėl dabar sandėlius tenka nuomotis. Tai didelės investicijos, tad Algimantas galvoja apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą. Ją gavęs, sandėlį Algimantas galėtų pasistatyti kur kas greičiau nei iš savo uždirbtų pinigų. „Ūkio plėsti jau neketiname, bet į jį nuolat reikia investuoti, nes viskas labai sparčiai keičiasi, modernėja technologijos, reikia nuolat prisitaikyti prie pažangos", – sakė ūkininkas.

Daigai – iš Lenkijos

Anksčiau Algimantas daigus augindavo savo ūkyje, tačiau pastaraisiais metais to daryti nebeapsimoka, ir visus daigus specialiose kasetėse užsisako iš Lenkijos. Vėliau kasetes lenkai išsiveža atgal. „Mus tenkina ir kaina, ir kokybė. Sistema jau atidirbta, veikia puikiai. Lenkija dabar daigais aprūpina ne tik Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją. Tik mažą dalį daigų kai kurie daržininkai atsiveža iš Vokietijos", – pasakojo Algimantas.

Darbuotojai darbo vietos nekeičia

Morkūnų ūkyje dirba apie 30 nuolatinių darbuotojų, antra tiek samdoma, kai reikia daigus sodinti ar kopūstus nuimti. Dabar ūkyje pats darbų įkarštis, iki Visų Šventųjų dienos tikimasi visą derlių nuimti. Nuolatiniai darbuotojai darbo vietos nekeičia, vis tie patys iš metų į metus. O ir laikinam darbui darbuotojų atsiranda, Algimantas dėl to nesiskundžia. Ūkis netoli nuo Pasvalio, tad laikinam darbui dažniausiai atsivežami žmonės iš miesto. Algimantas su žmona paprastai atostogauja žiemą, tuomet reikalais pasirūpina sūnus Darius – jaunasis ūkininkas. Tuo tarpu dauguma samdomų darbuotojų atostogauja birželį, kai visos daržovės jau parduotos, daigai pasodinti dar gegužę, tad galima ir atsipūsti. Žmonės išmano savo darbą, dirba gerai, tad ūkis veikia kaip šveicariškas laikrodis.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Trys įtariamieji dėl vagysčių iš ūkių – už grotų

    Panevėžio apskrities policijos pareigūnai sulaikė tris Rokiškio rajono gyventojus, įtariamus didelės vertės turto vagystėmis iš Šiaurės Lietuvos ūkininkų. Kriminalistai kratų metu rado daug vogtų daiktų, nustatė juos galimai supirkinėjusius asmenis, kuriems už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

  • Per karantiną gali prekiauti ūkininkai

    Dėl nuolat besikeičiančios situacijos šalyje Vyriausybei tenka dažnai keisti karantino Lietuvos teritorijoje nuostatas, įskaitant ir prekybos sąlygas. Šįkart Vyriausybė atsižvelgė į žemės ūkio ministro Andriaus Palionio siūlymą ir praplėtė prekybos galimybes ūkininkams.

  • Ragina ūkininkus prisidėti prie koronaviruso suvaldymo

    COVID-19 virusas, plintantis visame pasaulyje, palietė ir sujaukė Lietuvos šeimų gyvenimus, viešojo sektoriaus darbą ir verslų vystymą. Lietuvos žemės ūkio taryba, kuri vienija ūkininkus užsiimančius įvairių šakų ūkių puoselėjimu: augalininkystės, pienininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės ir kt., nelieka abejinga Lietuvoje vykstantiems procesams.

  • Ūkininkus pasieks didesnės išmokos už gyvulius

    Gera žinia gyvulių augintojams: žemės ūkio ministras Andrius Palionis patvirtino 2019 metų susietosios paramos išmokų už mėsinį galviją, mėsinę avį, pieninės veislės bulių, pieninę ožką dydžius.

  • Ignalina palaiko ūkininkus

    Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas ir savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė savo palaikymą rajono ūkininkams išreiškė dalyvaudami akcijoje „Lietuva, tavo kaimas miršta“. Akcija lapkričio 26 dieną vyko visoje Lietuvoje. Ignalinoje ūkininkai traktoriais suvažiavo į aikštelę miesto pakraštyje, vėliau jie pajudėjo link Ignalinos, pravažiavo Geležinkelio ir Turistų gatvėmis iki Aukštaitijos nacionalinio parko ribos į Palūšę vedančiame kelyje. Akcijoje Ignalinoje dalyvavo 26 traktoriais važiavę ūkininkai ir 15-ka važiavusių kitomis transporto priemonėmis. Pro Ignaliną pravažiuota tris kartus. Jokių incidentų nebuvo, akcijos transporto priemonės nenaudojo signalų ir netrukdė eismui.

  • Ūkininkų sunkioji technika šturmavo Utenos gatves

    Utenoje kelios dešimtys ūkininkų su savo traktoriais antradienį užtvindė miesto gatves. Lietuvoje nuvilnijo įspėjamoji protesto akcija prieš valdžios planuojamus mokesčių pakeitimus. Ant traktorių plevėsuojančias trispalves, plakatus su užrašais „Lietuva, tavo kaimas miršta“ pritvirtinę ūkininkai piktinosi esama situacija žemės ūkyje ir laikėsi vieningos nuomonės: jeigu ūkininkai taip ir toliau bus smaugiami, su lietuviška produkcija teks visiems atsisveikinti, o nedirbamuose žemės plotuose stovės tik vieniši kryžiai.

  • Ūkininkų sąskaitas pasieks 4,3 mln. eurų išmokų

    Penktadienį Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams išmokės kompensavimo lėšas už prarastas pajamas dėl pritaikytos finansų drausmės. Kompensacijos mokamos pagal 2017 m. pateiktas paraiškas už deklaruotus plotus. Finansinės drausmės mechanizmas taikomas tiesioginėms išmokoms, siekiant papildyti Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus krizių rezervą, iš kurio teikiama parama žemės ūkiui.

  • Gera žinia smulkiesiems ūkininkams

    Priimtas sprendimas skirti trūkstamą paramos sumą smulkiesiems ūkininkams, kurių paraiškos surinko vienodą atrankos balų skaičių (65 balus), tačiau ne visoms joms užteko skirtos paramos. Paraiškos, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, buvo renkamos šių metų pavasarį.

  • Mokslininkai, konsultantai ir ūkininkai – ranka rankon

    Tam, kad Lietuvos žemės ir miškų ūkis būtų gyvybingas bei konkurencingas, jis turi koja kojon žengti su inovacijomis. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti" šiam tikslui vienija ūkininkus, mokslininkus ir konsultantus.

  • Ekologiškai ūkininkaujantieji paramą gali prarasti dėl klaidų

    Įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ šiuo metu vykdo daugiau nei 2 000 ūkininkų. Kokias klaidas dažniausiai daro ekologinių ūkių savininkai, gaunantys paramą, ir kaip išvengti sankcijų?

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:941
Vakar apsilankė:12178
Šią savaitę apsilankė:13119
Šį mėnesį apsilankė:101530
Viso (nuo 2015-02-16):14125522
Šiuo metu naršo:
84
2020-07-14
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!