Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo
LietuvaTyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo
2019 lapkričio 26, Antradienis 10:04

Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo

Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo

Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalies istorijoje atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir 14 tikslinių užsienio šalių.

Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas 2019 m. sausio – spalio mėnesiais 7 šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Norvegijoje ir Prancūzijoje. Dar 7 šalyse –  Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje bei Japonijoje –  atliktas kokybinis tyrimas (giluminiai interviu) su ekspertais.
Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas ir Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip patys lietuviai vertina savo šalį, su kokiomis vertybėmis šiandien save tapatiname.
Tyrimais buvo siekta nustatyti Lietuvos žinomumą ir vertinimą per atskiras sritis (turizmą, eksportą, užsienio ir vidaus politiką, investicijas ir imigraciją, kultūrą ir paveldą, gyventojus) kiekvienoje tikslinėje užsienio šalyje ir Lietuvoje, taip pat siekta atskleisti lietuvių tapatybę sudarančius elementus.
Pagrindiniai šalies žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai: turizmas, šalies kultūra ir paveldas, žmonės. Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams. 75 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. 73 proc. pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų.
„Tai pirmas toks kompleksinis ir išsamus Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas, kuris bus vienas esminių atspirties taškų formuojant Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją. Siekdami kryptingai pristatyti savo šalį, turime žinoti savo privalumus ir silpnybes. Tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik viešojo sektoriaus, dirbančio šalies pristatymo srityje, bet ir verslo atstovams,", – kalbėdamas apie atlikto tyrimo svarbą sakė Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad užsienio šalių gyventojai Lietuvą priskiria Baltijos šalims ir Rytų Europai, o patys lietuviai norėtų būti matomi Baltijos regiono ir Europos dalimi.
Tyrimo metu pastebėti šie dominuojantys lietuvių tapatybės bruožai – tradicijas saugantis žmogus, gana sunkiai įsileidžiantis vertybines naujoves, tačiau imlus inovacijoms. Pagrindinė atrama – šeima ir gamta, jose randama užuovėja, palaikymas. Lietuviai džiaugiasi gyvendami švarioje, saugioje šalyje ir šiuo metu labiausiai rūpinasi gyvenimo kokybe, materialine gerove ir finansiniu saugumu. Šiandien lietuviams svarbiausia asmeniškai – gyvenimo kokybė (35 proc.), materialinė gerovė ir finansinis saugumas (33 proc.).
Kai lyginame save su kaimyninėms šalimis (Latvija, Estija, Lenkija), vertiname save prasčiau, trūksta lyderystės ir pasitikėjimo savo jėgomis.
Paskutinis Lietuvos žinomumo tyrimas, mažesnės apimties, buvo atliktas 2006 metais  – nuo to laiko šalis nematavo žinomumo ir reputacijos pokyčio. Kitos šalys, siekdamos stebėti šalies žinomumo ir reputacijos kitimą, tyrimus atlieka nuolatos.
Tyrimas finansuojamas ES investicinių fondų lėšomis, įgyvendinant Vyriausybės kanceliarijos projektą „Vieningos į rezultatus orientuotos informavimo sistemos apie Lietuvą sukūrimas".
Šalys, kuriose atliktas tyrimas, buvo atrinktos bendradarbiaujant su mūsų šalies institucijomis ir asocijuotomis verslo struktūromis. Siekta, kad pasirinktos tikslinės rinkos užsienyje atitiktų daugumos institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų interesus.
Tyrimo metu kiekybiškai apklausta 8 000 respondentų, atlikta 50 giluminių interviu, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų – verslo, turizmo, meno, kultūros, mokslo ir kitų sričių atstovų. Lietuvos gyventojų diskusijose dalyvavo 120 respondentų iš 9 miestų.

LR Vyriausybės inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Kristina Kraujūnaitė-Daineko: „Visada yra planas B“

    Jau antrą dešimtmetį Danijoje gyvenantys Kristina ir Aleksejus Daineko nuolat grįžta į gimtuosius namus. Nors, kaip patys sakė, Lietuvoje jiems nebuvo suteikta galimybė atsiskleisti ir pasiekti tokias aukštumas kaip užsienio šalyje, nuoskaudos jau praeityje – į tėvynę pora sugrįžta su naujais sumanymais, kuriuos yra pasiryžusi įgyvendinti, net jei tektų sulaužyti ietis.

  • POILSIS NIDOJE

    Poilsis Nidoje – tai poilsis iš saulės, iš smėlio, iš jūros ir vėjo. Tai unikalus Lietuvos kampelis. Tai išskirtinis prie Baltijos jūros išsidėstęs Lietuvos gamtos stebuklas. Tai neprilygstamas Lietuvos kurortas, traukiantis svečius iš įvairiausių šalių. Tai romantikų mylimas jaukus miestelis... Tai šių ir daug kitų gražių žodžių verta Nida – Neringos žemė.

  • Startavo protų susigrąžinimo programa

    13 tarptautinio lygio mokslininkų kitų metų pradžioje atvyks į Lietuvos universitetus ir mokslo institutus įgyvendinti pažangiausius mokslo projektus. Šiais metais pirmą kartą Švietimo ir mokslo ministerija pakvietė į Lietuvą atvykti aukšto lygio mokslininkus iš kitų šalių, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir vykdyti aukšto lygio ir didelės svarbos mokslo projektus.

  • Gaisrų ir žuvusių juose mažėja, bet daugėja gelbėjimo darbų

    Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 7 765 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 6,4 proc. Gaisruose žuvo 69 žmonės (2016 m. – 72), iš jų 3 vaikai (3), o 128 gyventojai (141) patyrė traumų. Tai pats mažiausiais devynių mėnesių gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius per pastaruosius dešimt metų.

  • Lietuvai prisiekė apie 150 šaulių

    Kovo 11-ąją prie Krašto apsaugos ministerijos, Generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo pagausėjo Lietuvos šaulių sąjungos gretos – Lietuvai pasižadėjo ir prisiekė apie 150 jaunųjų šaulių ir šaulių iš Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės.

  • Lietuva – tarp 40 inovatyviausių pasaulio valstybių

    Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) paskelbė 2015 m. Pasaulinį inovacijų indeksą, pagal kurį Lietuva yra 38 vietoje tarp 141 vertintos valstybės. Tai viena pozicija aukščiau nei praėjusiais metais.

  • Lietuvos šuolis per penkias pozicijas pasaulio konkurencingumo indekse

    Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2015–2016 m. konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 140 šalių pakilo net 5 pozicijomis – iš 41 į 36 vietą – ir pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos vertinimas Pasaulio ekonomikos forumo tyrime gerėja.

  • Šimtmečio minėjimo programai – Jūsų idėjos, pasiūlymai, sumanymai

    2018 m. bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Minėtus metus Lietuvos Respublikos Seimas nutarė paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Ta proga Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius rengia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, kurioje yra numatyta gausybė įvairių renginių, vyksiančių Utenos rajone.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1578
Vakar apsilankė:9489
Šią savaitę apsilankė:29118
Šį mėnesį apsilankė:117244
Viso (nuo 2015-02-16):11879436
Šiuo metu naršo:
124
2019-12-12
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!