Krašto žiniosKelią į kaimo širdį radęs keistuolis savo sodybos duris atvėrė režisieriui A. Puipai
2017 spalio 09, Pirmadienis 09:39

Kelią į kaimo širdį radęs keistuolis savo sodybos duris atvėrė režisieriui A. Puipai

Kelią į kaimo širdį radęs keistuolis savo sodybos duris atvėrė režisieriui A. Puipai

Senoji apleista Pagulbio kaimo (Molėtų r.) mokykla maždaug prieš dešimtmetį tapo menininkų traukos centru, o jau šį rudenį čia prasidės režisieriaus Algimanto Puipos režisuoto ilgametražio filmo „Kamanių medus" filmavimas.

Filmas kuriamas pagal Torgny Lindgreno to paties pavadinimo romaną, o jame pasakojama dviejų brolių istorija. Kodėl režisierius pasirinko sodybą nedideliame Pagulbio kaime, sakė nežinantis ir sodybos šeimininkas, verslininkas bei menininkas Kazimieras Jakutis.

„Algimantas Puipa ieškojo sodybos, kurioje galėtų filmuoti, o Pagulbį jam rekomendavo viena fotomenininkė, kuri čia buvo. Tada atvyko kūrybinė grupė. Ir jiems tiko", – pasakojo K. Jakutis.

Tiesa, šios Pagulbio kaimo sodybos niekaip nebūtų galima pavadinti viena iš gražiausių Lietuvos sodybų. Jai labiau tiktų keisčiausios sodybos pavadinimas. Kelių hektarų teritorijoje stūkso sena dūminė pirtis, kurios viduje auga ir per stogo angą stiebiasi medis, pačios sodybos asla – molinė, čia gyvi šimtamečiai medžiai ir senasis autentiškas kluonas, o prie trobos stūkso kapines simbolizuojantys akmeniniai kryžiai.

Ilgametis buvęs Alantos seniūnijos, kuriai ir priklauso Pagulbio kaimas, seniūnas Jonas Kemešys sakė, kad seną sodybą Pagulbio kaime įsigijęs K. Jakutis neatpažįstamai pakeitė kaimo gyvenimą.

„Pradžioje pagalvojau – keistuolis. Užsuko į seniūniją, prisistatė. Tada dar buvo čiužinių įmonės direktorius. Sako, aš perku sodybą Pagulbyje", – prisiminė J. Kemešys.
Kartą, gausiai užsnigus, seniūnas paprašė, kad kartu su kitais keliais būtų nuvalytas ir kelias į K. Jakučio sodybą. „Už tai gavau barti. Jakutis sakė, kad nereikia nieko valyti ir viskas turi būti natūralu", – stebėjosi J. Kemešys.

Tačiau buvęs seniūnas pripažįsta, kad menininkas pakeitė Pagulbio kaimą, pavertęs sodybą kultūrine erdve – čia vyko renginiai, skambėjo poezija ir muzika, o į renginius atvykdavo tiek vietiniai, tiek aplinkinių kaimų gyventojai.

K. Jakutis išlaikė ir aukštaitišką stilių, o seną sodybą, kur kadaise buvo pradinė mokykla, atgaivinti jam padėjo Rumšiškių liaudies buities muziejaus specialistai. Nedidelis Pagulbio kaimas skamba ne tik Aukštaitijoje – šis vardas keliauja po daugelį Lietuvos miestų ir miestelių. Pagulbio vardą savo sceniniu slapyvardžiu pasirinkęs dainų autorius ir atlikėjas K. Jakutis ir šiais metais tęsia tradicijas. Jau spalį prasidėsiantis atlikėjo koncertinis turas nuskambės daugiau nei dešimtyje miestų.

„Koncertą norėjau surengti ir pačioje Pagulbio sodyboje, tačiau kaip tik tada ja susidomėjo kino kūrėjai", – sakė K. Jakutis. Todėl nedvejodamas savo planus pakeitė ir koncerto Pagulbyje atsisakė, nes, anot atlikėjo, kino Pagulbis dar nėra matęs.

„O Pagulbis juk yra atradimų ir pirmųjų kartų vieta. Mano koncertas čia vyko prieš kelerius metus. Tada, pirmą kartą, čia nuskambėjo gyvos muzikos vakaras. Buvo Pagulbyje pirmų kartų ir daugiau. Čia vyko poezijos atlaidai, čia atgijo kluonas, sukvietęs žmones poezijos ir muzikos klausytis kitoje erdvėje", – dalijosi prisiminimais K. Jakutis.

Keistuoliu vietinių gyventojų vadintas menininkas bei verslininkas rado kelią ir į Pagulbio, ir į pagulbiečių širdis. Šiemet po Lietuvą keliaus ne tik koncertinis turas, tačiau ir kaimo gyvenimo fragmentai, kuriuos K. Jakutis sudėjo į naująją savo knygą „Stapukioko daina". Greta kitų novelių knygoje aprašomi ir Pagulbio kaimo žmonių charakteriai bei jų gyvenimo būdas – tarsi lengvais pirštais prisiliečiama prie kaimo žmonių būties ir buities.

Stapukiokas – šio kaimo gyventojas, turintis auksines rankas ir, anot gyventojų, tokią pačią gerklę. „Tačiau kai jis, sėdėdamas sodyboje, užgrojo armonika, aš išgirdau jo gyvenimą. Jo neišsipildžiusias svajones, jo skausmą", – sakė K. Jakutis.

Tiesa, ne visi kaimo gyventojai į jo literatūrinius bandymus sureagavo teigiamai. „Pamenu, kai parašiau pirmąją novelę apie Pagulbį, mano kaimynė Angelė supyko dėl to, jog aprašiau, kaip ji prie kelio deda akmenis, kurie trukdo pravažiuoti automobiliams", – prisiminė knygos autorius.

Pagulbis K. Jakučiui nėra tik sodyba. Tai – kur kas daugiau. „Pagulbis buvo ir liko mano aistra, o dabar aš dainuoju Pagulbį. Dainuoju Aukštaitiją", – sakė kartu su grupe koncertiniam turui besiruošiantis atlikėjas.

Visi atlikėjo koncertai – nemokami, su specialiai paruoštomis dekoracijomis: mediniais šviesos žibinčiais, pirties durimis, kitais Aukštaitijos regionui būdingais akcentais.
K. Jakutis mano, kad dabar jam labiau tiktų kūrėjo, o ne verslininko vardas. Lietuviškų čiužinių gamybos įmonę „Lonas" įkūręs ir daug metų jai vadovavęs K. Jakutis prieš kelerius metus verslą perdavė keturiems savo sūnums.

„O aš grįžau į Aukštaitiją. Grįžau dainomis, muzika, mintimis. Ir man gera, kai dalį Aukštaitijos savo dainomis, savo kūryba galiu dovanoti visiems. Nei dzūkai, nei suvalkiečiai ir net žemaičiai, atėję į koncertus, dėl to nepyksta", – juokėsi iš Aukštaitijos kilęs ir joje užaugęs K. Jakutis.

Į muzikinius susitikimus „Stapukioko daina" atlikėjas su muzikantų grupe kviečia jau nuo spalio 15-os dienos. Pirmasis koncertas įvyks Alantoje, po to – Ignalinoje, Jurbarke, Kaune, Vilniuje, Punske (Lenkija), Alytuje, Šunskuose (Marijampolės r.), Ukmergėje, Zarasuose, Radviliškyje, Kelmėje. Koncertinis turas baigsis antrąją Kalėdų dieną Anykščiuose.

Kartu su K. Jakučiu scenoje gros ir dainuos Vaida Jakutienė (vokalas, perkusijos), Mindaugas Legas (būgnai), Edvardas Rogoža (elektrinė gitara), Aurimas Driukas (boso gitara).

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Kunigiškių I kaime vyks popietė, skirta prof. Algirdui Juliui Greimui

    Spalio 7 dieną, šeštadienį, nuo 13 val. Kunigiškių I kaime (Anykščių r.) vyks popietė „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose", skirta pasaulinio garso mokslininko, semiotiko, kalbotyrininko, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, eseisto profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms.

  • Asmalų kaimo žmones riša stipri draugystės gija

    Nuo Kuktiškių vos kelis kilometrus nutolęs Asmalų kaimas – savotiška ramybės oazė, o čia gyvenantys žmonės ne tik puikiai sutaria, bet ir vieni kitus pažįsta lyg šeimos narius. Nedidelio Viešio ežeriūkščio pašonėje įsikūrusiame kaime savo gyvenimus kuria ir čia giliai šaknis įleidę asmališkiai, ir naujakuriai, kurie su kaimynais taikiai sugyvena. Įriedėjus į pirmojo namo kiemą, pasitiko nedraugiškai nusiteikusio Torio amsėjimas, pranešantis apie nekviestas viešnias. Ilgametė šio kaimo gyventoja Danutė prisipažino švenčianti 75-ąjį gimtadienį. Smagiai pasišnekučiavę įsukome į Jono ir Danutės namų kiemą: čia laukė įdomus pokalbis ir medaus ragavimas...

  • Žolinė Šuminuose abejingų nepaliko

    Rugpjūčio 11 dieną, praėjusį penktadienį, Tauragnų krašto bendruomenė, vykdydama projektą „Etninės kultūros ir vietos tradicijų plėtra Tauragnų bendruomenėje", kurį remia Utenos rajono savivaldybė ir Utenos kultūros centro Tauragnų skyrius, visus pakvietė į etnografinį Šuminų kaimą švęsti Žolinės.

  • Plaučiškių kaimo ramybę saugo gandrai

    Aukštaitija gali pasigirti kalvotomis apylinkėmis, kuriomis važiuodamas spėji užšokti ant kalvelės ir jau, žiūrėk, leidiesi žemyn. Greičiau važiuotum, gal ir aštraus posūkio neišsuktum. Ant tokių kalvelių, kurioms vietiniai yra sugalvoję keistokus pavadinimus, siūruoja javai, o abipus kelio išsimėčiusiose kaimo trobose dar teberusena šeimos židiniai. Tačiau jaunos šeimos čia nesikuria, todėl kelis gandralizdžius kaime susukę gandrai neturi ką veikti, tik tingiai ant vienos kojos stovi įbridę į meldais apaugusią balą.

  • Gražvydė Janina Daujotienė: „Savo profesiją myliu ne tik žodžiais, bet ir visa širdimi“

    Apie menininkę Gražvydę Janiną Daujotienę, odinių dirbinių kūrėją, buvo rašyta ir dar bus rašoma ne kartą, todėl tikriausiai daugelis jau puikiai žino, kad moters senelis buvo batsiuvys bei odininkas. Taigi ji greičiausiai būtent iš jo paveldėjo pomėgį dirbti su oda. Šį kartą į menininkę norėjosi pažvelgti naujai, kitaip. Itin jautrios sielos pašnekovė pastebimai jaudinosi viso pokalbio metu, bet vis tiek spinduliavo meile bei atsidavimu savo profesijai ir kūrybai, kurios paslaptis bei žinias dabar stengiasi perduoti Utenos regioninio profesinio mokymo centro mokiniams. Kūryba nelieka pamiršta, ji visada kažkur šalia – tai ruošimasis parodoms, mielos dovanėlės gamyba artimam žmogui ar tiesiog prisilietimas prie odos po darbo.

  • Kraštiečių šventę Vyžuonose sušildė vaikų juokas

    Priešpaskutinį liepos mėnesio savaitgalį į Vyžuonas iš įvairių šalies ir pasaulio kampelių plūdo kraštiečiai – miestelyje jau 29-ą kartą vyko jų susitikimas. Utenos kultūros centro (UKC) Vyžuonų skyriaus salėje, į kurią žmonės rinkosi po šv. Mišių, tądien buvo užpildytos beveik visos vietos. Šventę pradėjo vieningas Vyžuonų himno (autoriai – Pranas Zabulionis ir Jonas Šuminas) giedojimas. Vėliau skambėjo sveikinimai, dainos, buvo įteikiami apdovanojimai Vyžuonų kraštui nusipelniusiems žmonėms, scenoje aktorinius gebėjimus demonstravo svečiai iš Daugailių. Tradicinėje šventėje, aidėjusioje iki pat vidurnakčio, šiemet dalyvavo kaip niekad daug vaikų, kurie laiką leido šokinėdami ant pripučiamo batuto, laižydami cukraus vatą ar trypdami šokių aikštelėje. Bendryste su artimaisiais ir kaimynais džiaugėsi žurnalistų sutikti emigrantai.

  • Parama kuria Lietuvos kaimą

    Sėkmingas verslas negimsta per naktį. Viskas prasideda nuo minties, idėjos, kuriai sparnus suteikti gali Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP). Lietuvos žemdirbiai, jaunieji ūkininkai, vietos veiklos grupės, kaimo gyventojai, pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos teikiamomis galimybėmis jau įgyvendino tūkstančius projektų, susikurdami darbo vietas ne tik sau, bet ir vietos gyventojams. Tam, kad šie projektai augtų, kad atsirastų naujų idėjų, šiuo metu įgyvendinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa, kurios teikiamomis galimybėmis naudojasi ir vieni gražiausių 2007-2013 m. Programos įgyvendinimo pavyzdžių.
    Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo tinklo iniciatyva kelis jų birželio 22 d. aplankė Žemės ūkio ministerijos vadovybė bei ambasadoriai Lietuvoje.

  • Pirmasis akcijos „Atviros dienos kaime“ blynas – neprisvilęs

    Gegužės paskutinįjį savaitgalį vykusi akcija „Atviros dienos kaime 2017" sulaukė didžiulio miestiečių susidomėjimo. Ši akcija yra viena iš priemonių, skatinančių bendradarbiavimą tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų, ūkininkų, bendruomenių ir amatininkų. Pirmą kartą tuo pačiu metu Lietuvoje ir Latvijoje vykusioje akcijoje buvo galima aplankyti daugiau kaip 190 ūkių ir sodybų: 71 mūsų šalyje ir 120 pas kaimynus latvius.

  • Kaimo senbuvei likimas išbandymų negailėjo

    „Utenos dienos" žurnalistėms jau tapo įprasta kone kiekvieną savaitę leistis į nenuspėjamas keliones po rajono kaimus. Šįsyk buvo nuspręsta aplankyti keliais kilometrais į vakarus nuo Sudeikių nutolusius Pilvelius, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi jau nuo 1765 metų. Čia gimė ir vietinėse kapinaitėse Antrojo pasaulinio karo metais buvo palaidotas (sušalo besislapstydamas miške) Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Vyčio kryžiaus ordininkas Mikas Repšys. Nedideliame kaime, kurį dulkėtu žvyrkeliu važiuojant nuo Utenos (pro Skaistašilio mišką) galima pasiekti per kelias minutes, kadaise lakstė pulkas vaikų, veikė parduotuvė ir pieno supirkimo punktas. Šiandien vieta po Pilvelių saule dalijasi senbuviai su naujakuriais, meilės lizdelį suka ūkinę veiklą vystanti jauna lietuvio ir prancūzės pora, kurios pakalbinti šį kartą nepavyko.

  • Uteniškė dailininkė peizažą vadina savo dienoraščiu

    Dailininkės Reginos Skomskienės (Steponavičiūtės) teigimu, turint valandėlę laisvo laiko nėra nieko smagiau, nei pabėgti nuo kasdienybės – suradus akims malonų gimtojo krašto vaizdą, pasitiesti baltą popieriaus lapą, švelniais pieštuko kontūrais brūkštelėti pagrindines piešinio linijas, paskui teptuku jį aptaškyti vandeniu ir, paletėje maišant dažus, skaidriais sluoksniais tapyti peizažą. Tapybą akvarele menininkė apibūdina kaip žaismingą ir nenuspėjamą užsiėmimą. „Besiliedami dažai sukuria naujų atspalvių, netikėtų dėmių, formų ir linijų. O jei liejant akvarelę saulę užstoja debesys, pakyla vėjas ar ima lyti, supranti, kad ne tik nuo tavęs priklauso, ar peizažas bus vykęs", – sakė kūrėja, neseniai uteniškiams ir miesto svečiams pristačiusi autorinių darbų parodą „Gimtojo krašto peizažai".

Reklama

Reklama

Ar pritariate, kad ateinančiais metais bus rekonstruota Aušros gatvė, kurioje bus nutiesti dviračių takai?

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2132
Vakar apsilankė:9062
Šią savaitę apsilankė:28208
Šį mėnesį apsilankė:110373
Viso (nuo 2015-02-16):7014358
Šiuo metu naršo:
101
2017-12-14