Ūkininkai gali uždirbti net ir iš mėšlo
KaimasŪkininkai gali uždirbti net ir iš mėšlo
2017 birželio 02, Penktadienis 09:37

Ūkininkai gali uždirbti net ir iš mėšlo

Ūkininkai gali uždirbti net ir iš mėšlo

Vokietijoje biodujų jėgainių suskaičiuojama daugiau nei 8 000. Ir tai nestebina – perdirbtos žemės ūkio atliekos atneša trigubos naudos: leidžia išlaikyti švarią aplinką, tampa puikia trąša ir suteikia galimybę užsidirbti papildomai. Lietuvoje jau kurį laiką šioje srityje jaučiamas sujudimas. Ypač dabar, kai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) biodujų jėgainėms įsirengti ūkininkai gali gauti finansinę paramą.

Švenčionių rajone daugiau nei 2,5 tūkst. ha šeimos ekologinį augalininkystės ūkį prižiūrintis Darius Pošiūnas – vienas tų Lietuvos ūkininkų, svajojančių apie nuosavą biodujų jėgainę. Ir nors šiuo metu jo paraiška tik vertinimo stadijoje, ūkininkas jau skaičiuoja būsimą naudą. Realius biodujų jėgainės nešamus vaisius keletą metų raško įmonės „Modus energija" atstovai – jų įrengtos biodujų jėgainės viena maksimalios veiklos valanda galėtų aprūpinti elektra ir šiluma 500 namų.
Ryžtu uždegė tėvas
D. Pošiūno šeima augalininkyste užsiima jau 20 metų. „Tėvas ūkininkauti pradėjo dar 1988-aisiais. Per tiek metų į šią veiklą įsitraukė visa šeima. Stengiamės ūkį puoselėti, mums labai svarbi aplinkai draugiška veikla, todėl visas mūsų ūkis yra ekologinis – ir taip jau dvidešimtmetį. Tikime, jog ir gamtai geriau, o ir vaikams po savęs norisi palikti kuo švaresnę aplinką", – sako D. Pošiūnas.
Būtent didelis noras prisidėti prie aplinkosauginių tikslų Pošiūnus paskatino teikti ir KPP paraišką. D. Pošiūnas juokiasi, kad šią idėją, kaip ir apie žemdirbystę, pasigavo jo tėvas. Be to, didele paskata tapo ūkyje apsilankę svečiai iš Vokietijos, išreiškę nuostabą, kaip tokiame dideliame ūkyje nėra biodujų jėgainės. Todėl, kai tik atsirado galimybė gauti paramą, Pošiūnams jokių dvejonių neliko.
Ūkininkas įsitikinęs, kad biodujų jėgainė ne tik užtikrintų energetinę nepriklausomybę, bet dar ir gamintų trąšas ūkio javams. „Tai dar vienas didelis biodujų jėgainės pliusas. Ekologinius laukus juk reikia kažkuo tręšti, o perdirbtas mėšlas ar kitos organinės atliekos tam puikiai tinka – jas daug lengviau įsisavina augalai, tokios trąšos yra be piktžolių, perdirbtas mėšlas nekenkia aplinkai, o be to, dar yra ir bekvapis – nereikės klausytis kaimynų skundų", – juokauja D. Pošiūnas.
Investuoti brangu, bet verta
Tytuvėnuose, šalia kiaulių komplekso, jau dvejus metus veikia biodujų jėgainė, priklausanti AB „Modus energija". Pasak įmonės eksploatacijos skyriaus vedėjo Dainiaus Petkevičiaus, biodujų jėgainės veikimo principas labai paprastas: „Jeigu reikėtų šį procesą nusakyti vienu sakiniu, jis skambėtų taip – tai paprasčiausias puvimo procesas, lygiai toks pats, koks vyksta gamtoje, tik tiek, jog čia pasitelkiamos technologijos. Aiškinant smulkiau, procesas yra toks: į įrenginį paduodama skysta žaliava – organinės atliekos, jos kaupiamos rezervuare, iš kurio specialiu siurbliu, kartu su fermentatoriais, yra reguliariai dozuojamos į bioreaktorių. Jame ir vyksta biodujų gamybos procesas. O paskutinė jo stotelė – kogeneracinis įrenginys. Čia pagamintos dujos paverčiamos elektros ir šilumos energija." Įmonės įrengta biodujų jėgainėje per dieną perdirba iki 70 t atliekų.
Biodujų jėgainė – brangus projektas. Galbūt dėl to Lietuvoje jų ir nėra daug. Tačiau D. Petkevičius užtikrina, kad turint pakankamai organinių atliekų, investuoti verta, o investicijos atsiperka per 5–7 metus. „Žinoma, vienam ūkininkui įsirengti nuosavą biodujų jėgainę reikia labai daug lėšų, nes statyti mažą jėgainę neapsimoka – kad ji būtų naudinga, turi būti ne mažesnio nei 500 kWh galingumo. Todėl parama pagal KPP labai vertinga. Naudinga ir tai, kad vieną paraišką gali teikti keli susikooperavę ūkininkai – taip dar geriau: individualios investicijos kiekvienam ūkininkui bus mažesnės, lengviau užtikrinti reikiamą atliekų kiekį, o nauda džiaugsis ne vienas ūkis", – įžvalgomis dalijasi D. Petkevičius.
Informacija apie paramą
Parama biodujų jėgainėms įsirengti suteikiama pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos sritį „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų". Maksimali galima suma vienam pareiškėjui siekia net 1,6 mln. Eur, o paramos intensyvumas – 60 proc.
Paraiškos pagal šią KPP priemonę bus priimamos nuo š. m. rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d., tad dar yra pakankamai laiko paraiškai parengti.
Daugiau informacijos apie KPP ir pagal ją skiriamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Gera žinia smulkiesiems ūkininkams

    Priimtas sprendimas skirti trūkstamą paramos sumą smulkiesiems ūkininkams, kurių paraiškos surinko vienodą atrankos balų skaičių (65 balus), tačiau ne visoms joms užteko skirtos paramos. Paraiškos, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, buvo renkamos šių metų pavasarį.

  • Mokslininkai, konsultantai ir ūkininkai – ranka rankon

    Tam, kad Lietuvos žemės ir miškų ūkis būtų gyvybingas bei konkurencingas, jis turi koja kojon žengti su inovacijomis. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti" šiam tikslui vienija ūkininkus, mokslininkus ir konsultantus.

  • Ekologiškai ūkininkaujantieji paramą gali prarasti dėl klaidų

    Įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ šiuo metu vykdo daugiau nei 2 000 ūkininkų. Kokias klaidas dažniausiai daro ekologinių ūkių savininkai, gaunantys paramą, ir kaip išvengti sankcijų?

  • Meilė žemei keliauja iš kartos į kartą

    Kai derliaus aruodai jau pilni, o metai nenumaldomai eina į pabaigą, mūsų rajono ūkininkai buvo pakviesti į tradicinę kas antrus metus rengiamą žemdirbiams skirtą šventę, kurioje buvo atverta apdovanojimų, padėkų ir gražių žodžių skrynia mūsų krašto žemės ūkio produkcijos augintojams ir gamintojams, visiems savo žemę mylintiems žmonėms. Praėjusį penktadienį į Utenos kultūros centrą iš miestelių, kaimų ir atokesnių vienkiemių suvažiavusiems žemdirbiams, metus skaičiuojantiems nuo derliaus iki derliaus, buvo išdalyti apdovanojimai „Metų ūkis 2018“, paskelbti šimtmečio ūkiai.

  • Ūkininkus pasieks 241 mln. eurų išmokų

    Nuo spalio 16 dienos pradedama mokėti avansinės išmokos dalis už 2018 m. deklaruotus plotus, atitinkančius paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus. Iš viso 2018 m. tiesioginėms išmokoms skirta 475 mln. Eurų (2017 m. – 467 mln. eurų).

  • Jėgas sujungę ūkininkai tampa partneriais

    Smulkiesiems ūkiams vis sunkiau atlaikyti konkurencijos spaudimą. Būtent tokie ūkininkai nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 30 d. kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.
    Žemės ūkio ministerija skatina smulkiųjų ūkių bendradarbiavimą – kartu dirbti, dalytis technika, ištekliais ir taip stiprinti konkurencingumą.

  • Ūkininkai sulauks ketvirtadaliu mažiau patikrų

    Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), šiais metais planuoja 25 proc. punktais sumažinti patikrų, susijusių su ūkinių gyvūnų laikymui keliamų reikalavimų kontrole.

  • Lietuvos ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose lankysis armėnų ūkininkai

    Armėnija yra suinteresuota tęsti dialogą tiek su Lietuva, tiek su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Žemės ūkis yra viena aktyviausių Lietuvos bendradarbiavimo sričių su Armėnija pastaraisiais metais: vykdyti bendri projektai, ekspertų konsultacijos. Šiandien Lietuvos žemės ūkio ministerijoje susitikę abiejų šalių žemės ūkio viceministrai – Rolandas Taraškevičius ir  Armenas Harutyunyanas – aptarė tolesnio dvišalio bendradarbiavimo žemės ūkio sektoriuje perspektyvas.

  • Ūkininkai duomenis atnaujinti galės neišeidami iš namų

    Kitąmet mažės ūkininkams tenkanti administracinė našta – pradės veikti bendras Žemės ūkio ir kaimo verslo ir Ūkininkų registrų portalas, tad ūkininkai, kasmet atnaujindami žemės ūkio naudmenų duomenis viename registre, vienu prisijungimu galės atnaujinti juos ir kitame. Be to, ūkininkai galės tai padaryti savo namuose, internetu. Skaičiuojama, kad dėl to administracinės naštos dydis sumažės daugiau nei 50 tūkst. eurų per metus.

  • Pirmieji avansai – jau ūkininkų sąskaitose

    Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) spalio 16 dieną pradeda mokėti avansinę dalį išmokos už 2017 m. deklaruotus plotus.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3607
Vakar apsilankė:6703
Šią savaitę apsilankė:10310
Šį mėnesį apsilankė:135079
Viso (nuo 2015-02-16):10888974
Šiuo metu naršo:
111
2019-08-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!