KaimasŪkininkai gali uždirbti net ir iš mėšlo
2017 birželio 02, Penktadienis 09:37

Ūkininkai gali uždirbti net ir iš mėšlo

Ūkininkai gali uždirbti net ir iš mėšlo

Vokietijoje biodujų jėgainių suskaičiuojama daugiau nei 8 000. Ir tai nestebina – perdirbtos žemės ūkio atliekos atneša trigubos naudos: leidžia išlaikyti švarią aplinką, tampa puikia trąša ir suteikia galimybę užsidirbti papildomai. Lietuvoje jau kurį laiką šioje srityje jaučiamas sujudimas. Ypač dabar, kai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) biodujų jėgainėms įsirengti ūkininkai gali gauti finansinę paramą.

Švenčionių rajone daugiau nei 2,5 tūkst. ha šeimos ekologinį augalininkystės ūkį prižiūrintis Darius Pošiūnas – vienas tų Lietuvos ūkininkų, svajojančių apie nuosavą biodujų jėgainę. Ir nors šiuo metu jo paraiška tik vertinimo stadijoje, ūkininkas jau skaičiuoja būsimą naudą. Realius biodujų jėgainės nešamus vaisius keletą metų raško įmonės „Modus energija" atstovai – jų įrengtos biodujų jėgainės viena maksimalios veiklos valanda galėtų aprūpinti elektra ir šiluma 500 namų.
Ryžtu uždegė tėvas
D. Pošiūno šeima augalininkyste užsiima jau 20 metų. „Tėvas ūkininkauti pradėjo dar 1988-aisiais. Per tiek metų į šią veiklą įsitraukė visa šeima. Stengiamės ūkį puoselėti, mums labai svarbi aplinkai draugiška veikla, todėl visas mūsų ūkis yra ekologinis – ir taip jau dvidešimtmetį. Tikime, jog ir gamtai geriau, o ir vaikams po savęs norisi palikti kuo švaresnę aplinką", – sako D. Pošiūnas.
Būtent didelis noras prisidėti prie aplinkosauginių tikslų Pošiūnus paskatino teikti ir KPP paraišką. D. Pošiūnas juokiasi, kad šią idėją, kaip ir apie žemdirbystę, pasigavo jo tėvas. Be to, didele paskata tapo ūkyje apsilankę svečiai iš Vokietijos, išreiškę nuostabą, kaip tokiame dideliame ūkyje nėra biodujų jėgainės. Todėl, kai tik atsirado galimybė gauti paramą, Pošiūnams jokių dvejonių neliko.
Ūkininkas įsitikinęs, kad biodujų jėgainė ne tik užtikrintų energetinę nepriklausomybę, bet dar ir gamintų trąšas ūkio javams. „Tai dar vienas didelis biodujų jėgainės pliusas. Ekologinius laukus juk reikia kažkuo tręšti, o perdirbtas mėšlas ar kitos organinės atliekos tam puikiai tinka – jas daug lengviau įsisavina augalai, tokios trąšos yra be piktžolių, perdirbtas mėšlas nekenkia aplinkai, o be to, dar yra ir bekvapis – nereikės klausytis kaimynų skundų", – juokauja D. Pošiūnas.
Investuoti brangu, bet verta
Tytuvėnuose, šalia kiaulių komplekso, jau dvejus metus veikia biodujų jėgainė, priklausanti AB „Modus energija". Pasak įmonės eksploatacijos skyriaus vedėjo Dainiaus Petkevičiaus, biodujų jėgainės veikimo principas labai paprastas: „Jeigu reikėtų šį procesą nusakyti vienu sakiniu, jis skambėtų taip – tai paprasčiausias puvimo procesas, lygiai toks pats, koks vyksta gamtoje, tik tiek, jog čia pasitelkiamos technologijos. Aiškinant smulkiau, procesas yra toks: į įrenginį paduodama skysta žaliava – organinės atliekos, jos kaupiamos rezervuare, iš kurio specialiu siurbliu, kartu su fermentatoriais, yra reguliariai dozuojamos į bioreaktorių. Jame ir vyksta biodujų gamybos procesas. O paskutinė jo stotelė – kogeneracinis įrenginys. Čia pagamintos dujos paverčiamos elektros ir šilumos energija." Įmonės įrengta biodujų jėgainėje per dieną perdirba iki 70 t atliekų.
Biodujų jėgainė – brangus projektas. Galbūt dėl to Lietuvoje jų ir nėra daug. Tačiau D. Petkevičius užtikrina, kad turint pakankamai organinių atliekų, investuoti verta, o investicijos atsiperka per 5–7 metus. „Žinoma, vienam ūkininkui įsirengti nuosavą biodujų jėgainę reikia labai daug lėšų, nes statyti mažą jėgainę neapsimoka – kad ji būtų naudinga, turi būti ne mažesnio nei 500 kWh galingumo. Todėl parama pagal KPP labai vertinga. Naudinga ir tai, kad vieną paraišką gali teikti keli susikooperavę ūkininkai – taip dar geriau: individualios investicijos kiekvienam ūkininkui bus mažesnės, lengviau užtikrinti reikiamą atliekų kiekį, o nauda džiaugsis ne vienas ūkis", – įžvalgomis dalijasi D. Petkevičius.
Informacija apie paramą
Parama biodujų jėgainėms įsirengti suteikiama pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos sritį „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų". Maksimali galima suma vienam pareiškėjui siekia net 1,6 mln. Eur, o paramos intensyvumas – 60 proc.
Paraiškos pagal šią KPP priemonę bus priimamos nuo š. m. rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d., tad dar yra pakankamai laiko paraiškai parengti.
Daugiau informacijos apie KPP ir pagal ją skiriamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Lietuvos ūkininkus pasieks beveik 34 mln. eurų

    Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui šalies ūkininkams skirti 33,9 mln. eurų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos. Parama iš biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams.

  • Ūkininko Ramūno Katino šeima sulaukė geros žinios

    Praėjusią savaitę gera žinia pasiekė Griūčių kaimo (Utenos sen.) gyventojo Ramūno Katino šeimą. Visos šeimos pastangos ir noras puoselėti senovines lietuviškas tradicijas sulaukė valstybės įvertinimo – R. Katino ūkio gaminamam linų sėmenų aliejui suteiktas Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatas.

  • Renkamas geriausias rajono ūkis

    Praėjusį penktadienį vertinimo komisija lankė Utenos rajono ūkius, kurie šiais metais pretenduoja tapti „Metų ūkis" nugalėtojais, o rudenį, kai yra tinkamiausias metas skaičiuoti viščiukus, Utenos miesto gimtadienio šventės metu nominantai bus garbingai apdovanoti. Tačiau tam, kad būtų išrinkti geriausieji, ūkių vertintojai turės pasukti galvas. Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Raimonda Jankauskienė, vyresn. specialistas Rimantas Rutkauskas ir neseniai Utenos rajono ūkininkų sąjungos pirmininku išrinktas Egidijus Gudonis seniūnijų rekomenduotus keturis ūkius turės įvertinti pagal visus kriterijus, tad atlikti šį darbą nebus lengva, mat ūkiuose vystoma skirtinga veikla.

  • Iki liepos 1 dienos įsipareigojimai turi būti įvykdyti

    Ūkininkai, vykdantys veiklas pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ar tęsiantys įsipareigojimus pagal ankstesnio finansinio laikotarpio programą, turėtų nepamiršti, kad tam tikrus ūkio darbus jie turi užbaigti iki liepos 1 dienos.
    Liepos 1 diena – svarbi data vykdantiems veiklas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas" bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos".

  • Ekologiškai ūkininkaujantiesiems – permainų metas

    Praėjęs septynerių metų finansinis laikotarpis buvo dosnus ekologiškai ūkininkaujantiesiems – jų banko sąskaitas papildė beveik 166 mln. eurų ES paramos. Ekologinio ūkininkavimo plėtra yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiklos prioritetų, tačiau, įvertinus finansines galimybes, 2017 m. naujos paraiškos išmokoms gauti nebebus priimamos. Ūkininkai kviečiami dalyvauti įgyvendinant kitas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones arba pasinaudoti valstybės biudžeto pagalba.

  • Į dienos šviesą traukiami „sofos“ ūkininkai

    Susitikęs su žemdirbiais žemės ūkio ministras Bronius Markauskas labai dažnai sulaukia klausimų apie vadinamuosius „sofos" ūkininkus – žemės savininkus, kurie nors ir turi ūkininko pažymėjimus, tačiau apie žemdirbystę net nemąsto, o išmokas ima drąsiai.

  • Ministerijos atstovus apipylė klausimais: į kai kuriuos dar bus ieškoma atsakymų

    Trečiadienį, vasario 22 dieną, mūsų apskrities žemdirbiai buvo sukviesti į susitikimą–diskusiją su Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, ŽŪK ,,Pienas LT" atstovais. Nors žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitikti su ūkininkais neatvyko, jam buvo perduotos lauktuvės iš mūsų krašto – naminės duonos kepalas.

  • Ūkininkai iš Kalėdų Senelio viliasi gauti neįprastą dovaną

    Gražiomis Tauragnų seniūnijos apylinkėmis vinguriuojantis keliukas pro Politiškių ežerą nuveda link ūkininkų Daivos ir Giedriaus Rapnikų ūkio. Jo savininkai, iš tėvų perėmę ūkį, ne vienus metus čia jį kūrė, atlaikė ne vieną išbandymą, tačiau tik tvirtas tikėjimas ateitimi leido išlikti stipriems. Apie savo pasirinkimą ir ūkininkavimo rūpesčius papasakoję Nečioniškio kaime įsikūrę ūkininkai, šiųmečio konkurso „Metų ūkis 2016“ II vietos laimėtojai, D. ir G. Rapnikai yra vieningos nuomonės – be meilės darbui, pasiaukojimo bei tarpusavio supratimo nebūtų ir didelio daugelį metų darbščių rankų kuriamo ūkio.

  • Pasėlius ir gyvūnus apdraudusiems ūkininkams – kompensacijos

    Gruodis – paskutinis mėnuo, kai kaimo vietovių gyventojai gali spėti pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama pagal kelias Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos (KPP) priemones. Šį mėnesį paraiškos dar renkamos pagal 3 KPP priemones, kurių pagrindu parama gali būti suteikta miškų valdytojams, norintiems pradėti verslą kaimo vietovėse, ir ūkininkams, apdraudusiems savo pasėlius, augalus ir gyvūnus.

  • Geriausių šalies ūkininkų gretose – ir gražus būrys uteniškių

    Praėjusią savaitę, lapkričio 18 dieną, jau 22 kartą ūkininkai iš visos Lietuvos susirinko į tradicinį renginį „Metų ūkis", kuriame apdovanoti geriausieji. O jų – net 126. Konkurse dalyvavo 410 ūkininkų iš 41 Lietuvos savivaldybės. Į Kaune vykusį renginį atvyko ir uteniškių ūkininkų šeimos, kurios šiais metais mūsų rajone pelnė pirmąsias vietas konkurse „Metų ūkis".

Reklama

 

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5196
Vakar apsilankė:6721
Šią savaitę apsilankė:53168
Šį mėnesį apsilankė:155958
Viso (nuo 2015-02-16):6088806
Šiuo metu naršo:
78
2017-08-20