KaimasApleistas melioracijos griovys nebegadins kraštovaizdžio
2017 gegužės 25, Ketvirtadienis 10:33

Apleistas melioracijos griovys nebegadins kraštovaizdžio

Apleistas melioracijos griovys nebegadins kraštovaizdžio

Lietuva yra priskiriama didesnės drėgmės zonai, todėl dirvožemio sausinimas yra būtinas. Daugelis Lietuvos melioracijos griovių yra statyti dar sovietmečiu, bet, tinkamai prižiūrint, juos būtų galima eksploatuoti dar pusę amžiaus. Užtektų sutvarkyti kas 2–3 metus: jei yra galimybė – nupjauti šlaitų žolę, iškirsti krūmus.

Nedidelio gyvulininkystės ūkio šeimininkas Rimantas Kubilius iš Utenos rajono, pasėlius ir naudmenas deklaruoja jau beveik 10 metų. Prie įprasto pavasarinio ritualo žmogus jau priprato. Kasmet, prieš pat Jurgines, 67 metų ūkininkas vyksta į seniūniją „sutvarkyti popierių". Paskui – kitas įprastas ir malonus širdžiai ritualas – veda karves į ganyklas. Tiesa, šiais metais ganymo sezonas dėl gamtos išdaigų atidarytas savaite vėliau.
Savo ūkio skaičius Rimantas žino mintinai, nes iš esmės nieko ypatingo plotuose per daugelį metų ir nepasikeitė. Turimas plotas iš viso užima 70 ha. Sodyba, daržai, krūmai ir miškai sudaro apie 20 ha, todėl deklaruotiems pasėliams tenka apie 45–50 ha. Ūkininko šeima laiko 3–5 ožkų būrį „dėl savęs", o iš 15–20 galvijų bandos primelžiamą pieną ir prieauglį parduoda nuolatiniams supirkėjams už rinkos kainą. Grūdinėms kultūroms auginti ūkininko žemė per prasta, todėl jis kviečių plotų deklaruoja nedaug. Didelę turimų plotų dalį Rimantas deklaruoja kaip ganyklas ir kaip šienaujamas pievas pašarams gaminti. Visus deklaruojamus plotus nupjauna, arba nugano.

Melioracijos grioviai buvo virtę brūzgynais

Smulkiu ūkininku save vadinantis Rimantas sako, kad greta pensijos ES išmokos – labai svarbi pajamų dalis kaimo žmogui. Be šeimininko ir jo žmonos, ūkyje padeda keli artimi giminaičiai iš gretimo kaimo, o vasarą prisijungia vaikai, atvykstantys su šeimomis iš miestų čia vasaroti. Tik, deja, be dviejų suaugusių anūkų, kurie jau emigravę. „Karvės – mano gyvenimo būdas. Labai didelės finansinės naudos iš ūkio negaunam, bet ir nebadaujam", – pasakojo Rimantas.
Kalbėdamas apie deklaruojamus plotus, ūkininkas prisimena, kad didžiausią galvos skausmą jam kėlė iš valstybės nuomojama dalis, per kurią nusidriekęs dar tarybinio ūkio laikais statytas kelių kilometrų melioracijos griovys. „Kiek pasiekdavau, jį nusišienaudavau, o arčiau vandens palikdavau likimo valiai. Per daugelį metų griovys apaugo aukšta žole ir menkaverčiais krūmais. Akių per daug nebadė, bet ir negražu būdavo palikti. Nors ir labai norėdavau, bet dažniausia laiko neužtekdavo juos visiškai sutvarkyti", – sakė ūkininkas.

Padaugės iššūkių, bet bus tvarka

Ūkininkas prisipažino, kad apie galimybę sutvarkyti tuos pagriovius ir gauti už tai didesnes išmokas jam seniūnijoje sakė dar pernai. „Gal laiko pritrūko, bet kažkaip nepaklausiau. Šiemet pats pasidomėjau Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemone „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas" ir supratau, kad turiu galimybę gauti didesnes išmokas, jei iki galo sutvarkysiu tuos bjauriai apžėlusius šlaitus." Rimantui pavyko deklaruoti beveik 6 ha pagal šios priemonės veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra", kai nušienauta žolė išvežama.
Rimantas prisipažino, jog vasarą jam ir jo šeimai dėl melioracijos griovių tvarkymo darbų truputį padaugės. „Panaudosime kelis ilguosius savaitgalius, suvažiuos vaikų šeimos, pakviesiu kelis kaimynus, nes vienas, net ir su gera technika, šio darbo neįveiksiu, o samdyti „specialistus" pagal skelbimus laikraštyje – per brangu. Griovio šlaitas pakankamai status, arčiau vandens auga krūmai. Teks imtis kitų tradicinių įrankių: dalgių, trimerių. Paskui, ką nupjausim, reikės dar ir išvežti", – planavo R. Kubilius.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Melioracijos būklė: valstybė lėšų skiria tik senoms žaizdoms gydyti

    Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Urbonas teigė, kad rajono melioracijos objektų būklė liūdnoka. Tokia padėtis visoje Lietuvoje: nuo 1991-ųjų naujų melioracijos sistemų praktiškai neatsirado, lėšų skiriama labai mažai, jų net nepakanka senųjų remontui. Pradėjus grąžinti žemes teisėtiems paveldėtojams, ilgokai buvo ginčijamasi, kam priklauso tose žemėse užkasti melioracijos sistemų tinklai – valstybei ar savininkams. Pagaliau Lietuvos Respublikos 1993 metų gruodžio 12 dienos Melioracijos įstatymas nustatė melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises bei pareigas, susijusias su melioracijos objektų statyba, naudojimu ir apsauga, nustatė finansavimo tvarką. Bet ūkininkams nuo to netapo lengviau. Jų skundai dėl išmirkusių pasėlių, užlietų pievų ir kitų žemės naudmenų bėdų skamba nuolat.

  • Parama tvarkantiems melioracijos griovius

    Kviečiame ūkininkus, t.y. žemės sklypų savininkus, ar asmenis, kitais teisėtais pagrindais naudojančius žemės sklypus, dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos" melioracijos griovių tvarkymo programoje. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
    Programos tikslas – neprižiūrimų melioracijos griovių neigiamo poveikio sausinimo sistemoms pašalinimas, palankių žemdirbystės sąlygų melioruotoje žemėje atstatymas, kraštovaizdžio išsaugojimas.

Reklama

 

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5195
Vakar apsilankė:6721
Šią savaitę apsilankė:53167
Šį mėnesį apsilankė:155957
Viso (nuo 2015-02-16):6088805
Šiuo metu naršo:
78
2017-08-20