Verslo kūrimui ir plėtrai kaime – 19,4 mln. eurų
KaimasVerslo kūrimui ir plėtrai kaime – 19,4 mln. eurų
2018 liepos 10, Antradienis 10:15

Verslo kūrimui ir plėtrai kaime – 19,4 mln. eurų

Verslo kūrimui ir plėtrai kaime – 19,4 mln. eurų

Jau nuo rugpjūčio 1 dienos kaimo vietovėse veikiančios įmonės gali kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos verslo plėtrai. Šiam paraiškų priėmimui skirta apie 19,4 mln. Eur, vienam pareiškėjui maksimali paramos suma – 200 tūkst. eurų.

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti" veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai" bus renkamos iki rugsėjo 28 d.

Šios priemonės tikslas– veiklos įvairinimas, mažųjų įmonių kūrimas ir plėtra, taip pat darbo vietų kaimo vietovėse kūrimo lengvinimas. Parama teikiama ne žemės ūkio veiklai plėtoti. Parama bus skiriama jau veikiantiems ūkio subjektams ekonominės veiklos plėtrai, t. y. parama neskiriama naujai įkurtiems ūkio subjektams. Paramos gali kreiptis privatus juridinis arba fizinis asmuo, kuris turi atitikti labai mažos arba mažos įmonės reikalavimus.
„Mūsų tikslas – kurti kuo daugiau darbo vietų, tai ne tik paskatintų žmones likti kaime, bet ir mažintų emigraciją. Juk kai žmonės yra tikri dėl savo pajamų, jie pasiruošę toje vietoje gyventi, kurti ir investuoti į savo ateitį. Šiam paraiškų priėmimui skirsime daugiau nei 19 mln. eurų, tai išties nemaža pinigų suma, tikiuosi, kad ši parama prisidės mažinant nedarbo lygį kaime", – kalbėjo žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.
Pareiškėjas įsipareigoja projektą įgyvendinti per nurodytą laikotarpį, kuris neviršija 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.
Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos: būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytos paramos paraiškoje ir verslo plane; patirtos (t. y. apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos, išskyrus bendrąsias išlaidas.
Kartu su paramos paraiška pareiškėjas turi pateikti ekonomiškai pagrįstą verslo planą. Nurodyta informacija jis turi pagrįsti projekto reikalingumą, investicijų poreikį ir finansinę verslo plano dalį. Pateiktame verslo plane pareiškėjas turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ir įgyvendinant projektą bei projekto kontrolės laikotarpiu atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus.
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 200 000 Eur. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir proporcingai pagal planuojamas sukurti naujas darbo vietas: vienai darbo vietai sukurti didžiausia paramos suma gali būti 50 000 Eur.
Paramos paraiškas priima iš pareiškėjų ir registruoja Nacionalinės mokėjimų agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Vasaros uogos nesąžiningiems prekeiviams neša turtus

    Po šalto pavasario galų gale atėjo vasara. Tarp daugybės malonumų, kurių suteikia šiltasis metų laikas, turbūt ne vienas paminėtų ir braškes, kurių neauginantys, bet negalintys joms atsispirti įsigyja parduotuvėse, turguose ir kitose prekyvietėse. Utenoje bene prie kiekvieno prekybos centro taip pat nesunku įsigyti šių uogų. Tačiau ar viskas šiame versle sąžininga? Ar tikrai žinome, kokias uogas perkame ir iš kur jos atkeliavo?

  • Norite, kad namų ruošos darbai būtų atliekami itin greitai? Jūsų namuose turi atsirasti šie prietaisai

    Labai dažnai yra sakoma, kad laikas – svarbiausias dalykas. Iš tiesų su tuo sutinka daugelis žmonių, ir galbūt todėl tokia didelė dalis jų ieško būdų, kaip sutaupyti laiko. Ne paslaptis, kad itin daug jo suryja įprasti namų ruošos darbai. Tad nieko keisto, kad daugybė žmonių ima ieškoti būdų, kaip įprastus namų ruošos darbus atlikti greičiau. Dar geresnė žinia yra ta, jog tai – tikrai įmanoma, tereikia įsigyti tam tikrus prietaisus. Tad pats metas sužinoti, kokie prietaisai turi atsirasti Jūsų namuose, kad įprastus namų ruošos darbus atliktumėte greitai bei paprastai.

  • Nuodėgulių kaimo istorija (II)

    Nuodėguliai – nedidelis kaimelis, įsikūręs 12 km į šiaurės rytus nuo Utenos, abipus kelio, nuo seno jungusio Jotaučių ir Degsnio dvarus. Pagal Nepriklausomos Lietuvos administracinį paskirstymą priklausė Utenos apskrities Daugailių valsčiui (dabar Daugailių seniūnijai), Sudeikių parapijai. Rašant šią kaimo istoriją, remtasi vyresniosios kartos žmonių prisiminimais bei iš jų tėvų ar senelių girdėtais pasakojimais: Jadvygos Novodvorsaitės (gim. 1902 m.), Emilijos Šapokienės (gim. 1873 m.), Antano Šapokos (gim. 1898 m.), Teklės Šapokienės (gim. 1901 m.), Igno Tamošiūno (gim. 1900 m.), Bronės Tamošiūnaitės (gim. 1903 m.), Jono Žalalio (gim. 1918 m.), Genės Mitalienės (gim. 1927 m.), Angelės Kazokienės (gim. 1906 m.), Kazimiero Pakalnio (gim. 1925 m.), Veronikos Novodvorskienės (gim. 1905 m.), Stasio Karaliaus (gim. 1915 m.), Onos Leipuvienės (gim. 1933 m.), Kazio Šiožinio (gim. 1918 m.) ir Barboros Urvelytės (gim. 1908 m.).

  • Utenoje – dar trys naujai suspindę verslo langai

    Vasara Utenoje prasidėjo ne tik permainingu oru ar palengvintomis karantino sąlygomis, leidžiančiomis viešus renginius ir daug kitų dalykų. Tądien žingsnius į naują pradžią žengė ir keli verslai. Kaip oficialaus atidarymo metu kalbėjo Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, nesvarbu, kokio dydžio įmonė ar verslas, reikia džiaugtis kiekvienu naujai suspindusiu langu.

  • Smulkusis verslas Utenoje pamažu bunda iš sąstingio

    Kovo 16 dieną paskelbus karantiną šalyje įsivyra­vo tyla: išnyko automobilių srautai ir kamščiai miestų gatvėse, gerokai sulėtėjo žmonių gyvenimas, užsidarė prekybos centrai, parduotuvės, visiškai sustojo grožio paslaugas teikiančių įmonių veikla, ištuštėjo įstaigos – daugelis darbuotojų ėmė dirbti namuose. Po šv. Ve­lykų, kai Vyriausybė leido kai kuriems verslams at­naujinti veiklą, situacija ėmė keistis ir Utena pamažu pradėjo busti iš sąstingio. Smulkiojo verslo atstovai, visą mėnesį neturėję nei darbo, nei pajamų, prisipaži­no, kad šis sunkus laikmetis jiems buvo gera pamoka.

  • Utenos verslui gyventojai pasiūlė išskirtinių idėjų

    Nuo šiukšliadėžių Utenoje ir Molėtuose, nemokamų geriamo vandens stotelių įrengimo šalia lankytinų Ignalinos rajono objektų iki profesinių pensijų fondų steigimo – tokia gyventojų pateiktų idėjų, kurios bus pasiūlytos realizuoti socialiai atsakingoms Utenos apskrities įmonėms, amplitudė.

  • Verslininkai aplankė dvi išskirtines Rytų Aukštaitijos vietoves

    Lapkričio 21 dieną Utenos apskrities darbdavių asociacijos nariai ir Zarasų Rotary klubo atstovai bei Utenos verslo informacijos centras, kuriam vadovauja Irina Šeršniova, surengė išvyką į Švenčionis ir Ignalinos rajoną.

  • Šių metų Utenos bosu tapo didelės įmonės vadovas

    Uteniškiai jau trečią kartą turėjo galimybę išsirinkti geriausiojo vardo vertus kandidatus – praėjusį penktadienį baigėsi Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) Utenos filialo organizuoti geriausio 2019 metų Utenos boso rinkimai.

  • Biliakiemio šventėje – dėmesys Baltijos keliui

    Praėjusį šeštadienį Utenos seniūnijos gyventojai traukė į Biliakiemyje vykusią tradicinę Žolinės-kaimynų šventę. Renginyje veiklos netrūko – buvo galima dalyvauti klumpdirbystės bei puokščių rišimo kūrybinėse dirbtuvėse, aplankyti Dalios Puodžiukienės ir jos sūnaus Astijaus kūrybos darbų parodą „Erdvėse", pasivažinėti karieta, paragauti garuojančios košės, žuvienės, naminės giros. Mažieji šventės dalyviai laiką leido jodinėdami, žaisdami įvairius žaidimus, smaližiaudami. Susirinkusiems koncertavo tradicinė kaimo kapela „Smalvos" (vadovė Danutė Stunžienė), moterų vokalinis ansamblis „Vėtrungė" (vadovė Valentina Sinkevič) ir uteniškė muzikinių televizijos projektų dalyvė Gerda Zaptoriūtė.

  • Galeliai – iš visų galų suvarytų žmonių kaimas (I)

    Prie Lukno ežero įsikūręs „iš visų galų“ suvarytas kaimas – Galeliai (Vyžuonų sen.). Čia trobų skaičius jau senokai nekinta, o gyventojų nedaugėja, atvirkščiai – jų vis mažiau. Vis dėlto Galeliuose dar yra žmonių, prisimenančių dūmines kaimo pirkias ir ankstesnį jo pavadinimą. Kaime gyveno garsus medžio drožėjas Stanislovas Karanauskas, vasaromis lankydavosi legendinis Lietuvos televizijos diktorius Vytautas Kybartas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:870
Vakar apsilankė:6920
Šią savaitę apsilankė:26855
Šį mėnesį apsilankė:59572
Viso (nuo 2015-02-16):14083564
Šiuo metu naršo:
107
2020-07-10
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!