KaimasJėgas sujungę ūkininkai tampa partneriais
2018 kovo 28, Trečiadienis 08:30

Jėgas sujungę ūkininkai tampa partneriais

Jėgas sujungę ūkininkai tampa partneriais

Smulkiesiems ūkiams vis sunkiau atlaikyti konkurencijos spaudimą. Būtent tokie ūkininkai nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 30 d. kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.
Žemės ūkio ministerija skatina smulkiųjų ūkių bendradarbiavimą – kartu dirbti, dalytis technika, ištekliais ir taip stiprinti konkurencingumą.

Paraiška – su partneriu
Sujungę savo jėgas smulkieji ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, fiziniai ir labai mažos įmonės tampa partneriais, kuriuos vienija bendras tikslas – didesnis ūkių našumas ir pelnas. Žemės ūkio ministerija skatina smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimą, kadangi tai mažina gamybos kaštus ir suteikia konkurencinio pranašumo.

Ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, fiziniai ir (arba) labai mažos įmonės, norintys pasinaudoti parama pagal veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“, privalo teikti paraišką bent su vienu partneriu.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė informuoja, kad paraiškas gali teikti smulkieji ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 eurų ir ne didesnis kaip 7 999 eurai (numatyta šią sumą padidinti iki 15 000 eurų), smulkieji miško valdytojai, kurių miško valda ne didesnė nei 10 ha, labai mažos įmonės, kurios veikia dvejus metus ir ilgiau, fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą.

Įvertinama balais
Projektai paramai gauti atrenkami taikant balus už atitiktį nustatytiems atrankos kriterijams.

„Kuo mažesni ūkiai dalyvaus projektuose, tuo didesnį balų skaičių pavyks gauti. Ta pati nuostata galioja ir miško valdoms, pavyzdžiui, jeigu miško valdos dydis yra nuo 1 iki 3 ha, toks pareiškėjas gaus 15 balų, jeigu miško valdos dydis yra nuo 3 iki 7 ha, tuomet – 10 balų. Taip pat pareiškėjai, kurie ketina vystyti veiklą, susijusią su gyvulininkystės, sodininkystės ir daržininkystės, miškų ūkio, kaimo turizmo sektorių plėtra, gaus net 20 pirmumo balų, šiek tiek mažiau – 10 balų – gaus projektai, susiję su aplinkosaugos veikla ir klimato kaita", – apie prioritetus sakė N. Padvaiskaitė.

Pabrėžiama, jog labai svarbu, kad tiek pareiškėjas, tiek jo partneriai neturėtų įsiskolinimų valstybei, tvarkingai vestų buhalterinę apskaitą, kad turėtų nuosavos žemės, o visa veikla turėtų būti vykdoma kaimo vietovėje. Specialistė informavo, kad supaprastintos 2018 m. kvietimo teikti paraiškas taisyklės – nebeliks reikalavimo prieš teikiant paraišką vesti buhalterinę apskaitą.

Priemonės tikslas
Žemės ūkio ministerija informuoja, kad priemone „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui" siekiama skatinti inovacijas ir bendradarbiavimą kaimo vietovėse, stiprinti žemės ūkio, maisto produktų gamybos ir miškininkystės sektorių ryšius, siekti geresnio aplinkosaugos valdymo, sudaryti palankesnes sąlygas ūkiams restruktūrizuotis ir modernizuotis, siekiant intensyvinti dalyvavimą rinkoje ir žemės ūkio įvairinimą, didinti pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumą.

Tikimasi, kad ši iniciatyva paskatins ūkininkus organizuoti bendrus darbo procesus, dalytis įrenginiais ir ištekliais, vykdyti bendrą ūkinę, komercinę ar aplinkosauginę veiklą.

„Net ir patys mažiausi ūkiai gali dirbti sėkmingai. Bendradarbiaujant su kitais ūkio subjektais, jų verslas gali tapti pelningas. Bendradarbiaujantys smulkieji ūkininkai daugiausia laimi optimizuodami savo veiklą, kadangi kooperuojantis galima stipriai efektyvinti daug procesų – pavyzdžiui, kiekvienas ūkininkas, siekiantis tinkamai pasirūpinti savo verslu, turi įsigijęs reikiamos įrangos, tačiau neišnaudoja jos visapusiškai, todėl ja gali dalytis su partneriais", – priemonės naudą akcentavo Žemės ūkio ministerijos specialistė N. Padvaiskaitė.

Finansuojamos tinkamos išlaidos
Pasak N. Padvaiskaitės, priemonės lėšos gali būti skirtos darbo procesams tobulinti, reikiamiems įrenginiams ar ištekliams įsigyti, kartu kurti verslą ar vystyti aplinkosaugos projektus. Teikiantieji paraišką pagal šią KPP priemonės veiklos sritį gali prašyti paramos įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrenginių, kompiuterinės ir programinės įrangos, naujų N, O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonių, statyti naujus gamybinius pastatus, rekonstruoti ir remontuoti senus, kurti verslo infrastruktūrą.

100 procentų remiamos bendrosios išlaidos, pavyzdžiui, verslo plano parengimas, einamosios bendradarbiavimo išlaidos. O norint pirkti techniką ar kitą projekto veikloms reikalingą įrangą, skiriama 60 proc. išlaidų dydžio parama.

N. Padvaiskaitė akcentavo, jog numatyta KPP parama bendradarbiaujantiems smulkiesiems ūkininkams – reikšminga. Vienas paramos gavėjas 2014–2020 metų laikotarpiu gali teikti ne vieną paraišką ir gauti iki 200 000 eurų. Vieno projekto maksimali suma negali viršyti 90 tūkst. eurų.

Dirbdami kartu ūkininkai gali daugiau
Telšių rajono Žarėnų seniūnijoje ūkininkaujantis Gintas Palekas yra vienas pirmųjų ūkininkų, nutarusių pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui" parama, skatinančia smulkiųjų ūkių bendradarbiavimą. Trejus metus ūkininkaujantis vyras džiaugėsi, kad jo paraiška buvo įvertinta teigiamai ir jam atsivėrė didesnės galimybės stiprinti savo ūkį, kurti naujus ateities planus.

Iš sostinės – į kaimą
Ūkininkų šeimoje užaugęs jaunuolis pasirinko žemės ūkio specialybę – studijavo geodeziją ir žemėtvarką. Po studijų diplomuotas specialistas bandė kurti gyvenimą sostinėje. Įsigijo butą, sukūrė šeimą, tačiau dešimt metų matininku dirbusiam vyrui atitrūkti nuo kaimo nepavyko.

Kaip pats sakė, darbo reikalais jam teko daug važinėti po Lietuvos kaimą, bendrauti su daugybe ūkininkų. Nuvykęs pas juos dirbo ne tik matininko darbus. Jam buvę įdomu sužinoti, kaip sekasi ūkininkams, kokia jų technika, kokias ūkininkavimo naujoves jie taiko. Ir šie su matininku mielai dalijosi savo problemomis, patirtimi.

Be to, Gintas buvo nuolatinis svečias tėvų namuose – padėdavo jiems nudirbti ūkio darbus ne tik iš pareigos, bet ir todėl, kad tai teikė malonumą. O prieš trejus metus G. Palekas su šeima paliko sostinę ir persikraustė į Telšius, Žarėnuose įsigijo žemės ir ėmėsi ūkininkavimo. „Proseneliai, seneliai čia gyveno ir dirbo. Bandysime ir mes Lietuvoje išgyventi", – teigė Gintas ir pridūrė, kad emigracija jo nevilioja.

KPP parama – paspirtis plėtrai
Ūkininkas G. Palekas prisipažino, kad apsispręsti žengti tėvų pėdomis ir imtis ūkininkavimo jį paskatino ir Europos Sąjungos, ir valstybės parama, teikiama ūkiams, – ypač smulkiesiems bei vidutiniams.

Dar gyvendamas sostinėje, jis gerai išanalizavo siūlomas KPP paramos programas ir jų priemones. Apie jas diskutavo su kitais ūkininkais, žemės ūkį kuruojančių institucijų atstovais. Be to, ir iš tėvų patirties žinojo, kad, jei nori judėti į priekį – reikia išnaudoti tai, kas siūloma.

„Jeigu ne ta finansinė parama, Lietuva būtų likusi be ūkininkų", – į pokalbį įsiterpė jau ketvirtį amžiaus ūkininkaujanti Ginto mama Daiva Palekienė.

Moteris teigė pasinaudojusi parama ūkiui modernizuoti, prieš trejus metus įvykdė finansinius įsipareigojimus. Ginto brolis, taip pat ūkininkaujantis Žarėnuose, paramos lėšomis susirentė tvartus.

Įsipareigojo padėti partneriui
G. Palekas, skirtingai nei tėvai ir brolis, ėmėsi ne gyvulininkystės, bet javų auginimo. Jų sėja šiek tiek per keturiasdešimt hektarų. Jis turi įsigijęs žemės ūkio padargų, tačiau, norint plėsti ūkį, jų nepakanka. Gerai, kai pašonėje yra tėvų ūkis – sulaukia jų pagalbos.

Ir vis tik Gintas siekia būti savarankiškas. Kaip pats sakė, geriau kitiems padėti, negu laukti pagalbos. Susidėliojęs prioritetus, ūkininkas nutarė pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal priemonę, skirtą smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui. Tuo labiau kad tapti partneriu sutiko žmonos sesers vyras, smulkusis ūkininkas Gražvydas Strikauskas.

Kai G. Paleko paraiška buvo patenkinta, metų pradžioje pasirašyta sutartis dėl jos finansavimo. Projekto vertė – 150 tūkst. eurų. Pačiam ūkininkui teks prisidėti 60 tūkst. eurų.

Įsigijo naujos technikos
G. Palekas džiaugėsi, kad jo paraiška buvo patenkinta. „Žemės ūkio technika nėra pigi. Ką be paramos būčiau nupirkęs už savus 60 tūkstančių eurų? Na, gal kokios padėvėtos technikos", – samprotavo ūkininkas. Pasinaudodamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansine parama, jis gerokai pagerins savo ūkio būklę. Per pirmąjį projekto įgyvendinimo etapą dar šiam pavasario darbymečiui numatyta įsigyti modernų traktorių ir plūgus. Per antrąjį etapą – priekabą ir skutiką.

Ūkininkas abejojo, ar savo jėgomis jis kada nors būtų galėjęs įsigyti tiek naujos technikos.

Už šią paramą G. Palekas įsipareigojo padėti projekto partneriui G. Strikauskui, auginančiam per 15 hektarų javų. Ši parama apima tik žemės dirbimą. Jo partneris taip pat patenkintas, kad padedant Gintui darbai suksis sparčiau, jis net pasvarsto, ar nereikėtų išplėsti savo valdas.

Svarbiausia – patikima partnerystė
Kodėl šalies ūkininkai vis tik nesiveržia į kooperaciją, o Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas" veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui" dar nėra populiari?

G. Paleko manymu, ūkininkus gąsdina rizika, atsakomybė, įsipareigojimai, atskaitomybė.

„Be abejo, reikia teikti ataskaitas, pildyti nemažai dokumentų, atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą. Bet tai normalu, kai kalbama apie finansinę paramą", – savo pastebėjimais pasidalijo Ginto mama, ūkininkė D. Palekienė.

G. Palekas įžvelgė ir kitą, anot jo, svarbiausią problemą – rasti patikimų partnerių nėra lengva. Kaime mažėja žmonių, ne vienas smulkusis ūkininkas jau metė tokį verslą. O su bet kuo imtis partnerystės – rizikingas žingsnis. Tuo labiau, kai esi prisiėmęs atsakomybę tinkamai panaudoti finansinę paramą.

Užs. Nr. 012, Sigito Strazdausko nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Supaprastintos sąlygos kaimo plėtros paramai

    Žemės ūkio ministerijai keliant tikslą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) padaryti prieinamesnę didesniam pareiškėjų skaičiui, Europos Komisija patvirtino KPP pakeitimus. Dėl jų pretenduoti į paramą mūsų šalies žemės ūkiui, miškų ūkiui ir kaimo plėtrai nuo šiol tapo paprasčiau, o ją įsisavinti lengviau.

  • Ūkininkai sulauks ketvirtadaliu mažiau patikrų

    Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), šiais metais planuoja 25 proc. punktais sumažinti patikrų, susijusių su ūkinių gyvūnų laikymui keliamų reikalavimų kontrole.

  • Lietuvos ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose lankysis armėnų ūkininkai

    Armėnija yra suinteresuota tęsti dialogą tiek su Lietuva, tiek su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Žemės ūkis yra viena aktyviausių Lietuvos bendradarbiavimo sričių su Armėnija pastaraisiais metais: vykdyti bendri projektai, ekspertų konsultacijos. Šiandien Lietuvos žemės ūkio ministerijoje susitikę abiejų šalių žemės ūkio viceministrai – Rolandas Taraškevičius ir  Armenas Harutyunyanas – aptarė tolesnio dvišalio bendradarbiavimo žemės ūkio sektoriuje perspektyvas.

  • Ūkininkai duomenis atnaujinti galės neišeidami iš namų

    Kitąmet mažės ūkininkams tenkanti administracinė našta – pradės veikti bendras Žemės ūkio ir kaimo verslo ir Ūkininkų registrų portalas, tad ūkininkai, kasmet atnaujindami žemės ūkio naudmenų duomenis viename registre, vienu prisijungimu galės atnaujinti juos ir kitame. Be to, ūkininkai galės tai padaryti savo namuose, internetu. Skaičiuojama, kad dėl to administracinės naštos dydis sumažės daugiau nei 50 tūkst. eurų per metus.

  • Pirmieji avansai – jau ūkininkų sąskaitose

    Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) spalio 16 dieną pradeda mokėti avansinę dalį išmokos už 2017 m. deklaruotus plotus.

  • Visi nukentėję ūkininkai raginami nedelsiant kreiptis į savivaldybes

    Šlapymetis suėda visą darbymetį. Ši sena lietuvių liaudies patarlė šiandien kaip niekada aktuali visiems šalies žemdirbiams. Lietuvoje dėl užsitęsusių liūčių paskelbus ekstremaliąją situaciją, daugelis dėl to nukentėjusių kaimo žmonių sutrikę tebelaukia, nes nežino, ko turėtų imtis ir kur kreiptis. Žemės ūkio ministerija informuoja: dėl liūčių patyrę žalą visos šalies žemdirbiai turi nedelsiant kreiptis į savo savivaldybes ir pateikti informaciją apie žuvusių pasėlių plotus.

  • Tiesiama pagalbos ranka nukentėjusioms nuo liūčių savivaldybėms

    Šiuo metu net 13 Lietuvos savivaldybių yra paskelbusios ekstremaliąją situaciją dėl padėties žemės ūkyje. Apie nenumatytas aplinkybes (force majeure), dėl kurių ūkininkai nebegali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, patirtus nuostolius ir siekį ieškoti finansinių instrumentų nors dalinai padengti nuostolius šiandien Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) diskutavo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, viceministras Saulius Savickis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, savivaldybių merai, administracijų žemės ūkių skyrių vadovai, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybos, Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA),  Prekybos pramonės ir amatų rūmų, Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos ir kitų žemdirbiams svarbių įstaigų atstovai.

  • Dėl įsipareigojimų vykdymo esant blogoms oro sąlygoms

    Paramos pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones gavėjai, negalintys įvykdyti įsipareigojimų dėl blogų oro sąlygų, turi laiku pranešti apie tai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), pateikdami įsipareigojimų neįvykdymo priežastis pagrindžiančius dokumentus. Tuo tarpu pareiškėjai, dalyvaujantys su plotu susijusių priemonių veiklose, tai galės padaryti agentūros kontrolės specialistams atvykus į ūkius atlikti patikrą.

  • Lietuvos ūkininkus pasieks beveik 34 mln. eurų

    Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui šalies ūkininkams skirti 33,9 mln. eurų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos. Parama iš biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams.

  • Ūkininko Ramūno Katino šeima sulaukė geros žinios

    Praėjusią savaitę gera žinia pasiekė Griūčių kaimo (Utenos sen.) gyventojo Ramūno Katino šeimą. Visos šeimos pastangos ir noras puoselėti senovines lietuviškas tradicijas sulaukė valstybės įvertinimo – R. Katino ūkio gaminamam linų sėmenų aliejui suteiktas Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:10021
Vakar apsilankė:8945
Šią savaitę apsilankė:18966
Šį mėnesį apsilankė:175613
Viso (nuo 2015-02-16):8566757
Šiuo metu naršo:
133
2018-06-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!