Ateities abiturientams – brandos darbas
JaunimasAteities abiturientams – brandos darbas
2015 rugpjūčio 18, Antradienis 09:45

Ateities abiturientams – brandos darbas

Ateities abiturientams – brandos darbas

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino brandos darbo – naujo Lietuvoje mokinių kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo įrankio – programą. Numatoma, kad brandos darbą 12 klasės mokinys gali rinktis nuo 2017-2018 mokslo metų. Jis nebus privalomas, abiturientas taip pat laisvai galės pasirinkti temą iš bet kurio vidurinio ugdymo programos dalyko. Tikimasi, kad brandos darbo rezultatų įskaitymas stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas bus numatytas tvirtinant įsakymą dėl Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 m. tvarkos.

„Brandos darbas leis visapusiškai įvertinti mokinio gebėjimus – jo bendrąsias ir dalykines kompetencijas, kūrybiškumą, atsakingumą, organizuotumą, skatins analitinį mąstymą. Todėl už jį gautas pažymys turėtų įgyti vertę, stojant į aukštąsias mokyklas. Tvirtindama Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2017 metais tvarkos aprašą, pavedžiau Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų bei Bendrojo ugdymo departamentams su aukštųjų mokyklų atstovais aptarti brandos darbo rezultatų įtraukimo į konkursinio balo skaičiavimą galimybes ir suformuluoti siūlymus 2018 metams", – pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Brandos darbą siūloma rengti sausio-gegužės mėnesiais, mokinio individualiame ugdymo plane šiuo laikotarpiu numatant vieną savaitinę valandą. Abiturientas jį rengtų atlikdamas mokslinio, meninio ar inžinerinio pobūdžio projektą. Jam padėtų mokytojas, kuris vadovautų darbo rengimui, konsultuotų. Už vadovavimą brandos darbui, konsultacijas bei komisijos darbą mokytojams numatoma viena tarifikuota savaitinė valanda pusei metų, apmokant kaip papildomą darbą pagal mokyklos susitarimus ir turimas mokymo lėšas. Brandos darbui įgyvendinti mokykla galės pasitelkti mokslo ir studijų institucijas, profesinio mokymo įstaigas, kitas įmones, įstaigas, organizacijas. Brandos darbas bus vertinamas pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Pažymiui įtakos turės ne tik brandos darbo rezultatas ir pristatymas, bet ir jo rengimo procesas.
Brandos darbo idėja kilo 2008 metais, kai buvo rengiamas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tobulinimo 2008-2012 metais priemonių planas. Per šį laiką buvo parengtas brandos darbo programos projektas ir išbandytas bendrojo ugdymo mokyklose, apmokyta 500 mokytojų. Projektas buvo pristatytas mokiniais, tėvams ir mokytojams, taip pat Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti tarybai. Viešose diskusijose ir atsiliepimuose buvo pritarta brandos darbo idėjai.

Lietuvos švietimo sistemoje jau taikomi panašūs vertinimo įrankiai. 2010 metais buvo pradėtas vykdyti technologijų mokyklinis brandos egzaminas, o 2013 metais – menų mokyklinis brandos egzaminas. Šie egzaminai savo struktūra, vykdymo ir vertinimo organizavimu atspindi pagrindinius brandos darbo rengimo principus.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Dešimtokų pasiekimų patikrinimas šiais mokslo metais nevyks

    Šiais mokslo metais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) dešimtokams ir nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) nevyks.

  • Šiemet šalyje – beveik 2 tūkst. šimtukininkų

    Brandos egzaminai, kuriuos mokiniai pasirinko laikyti dar 2018 metų rudenį, baigėsi. Antrus metus mokiniai galėjo rinktis rengti brandos darbą. Šia galimybe pasinaudojo 207 abiturientai, panašus skaičius ir III gimnazijos klasės mokinių pradėjusių rengti šį darbą 2019 metų sausį ir tęsiančių iki 2020 metų pavasario.

  • Šiemet daugiau brandos egzaminų bus vertinama nuotoliniu elektroniniu būdu

    Pernai pirmą kartą išbandžius valstybinių brandos egzaminų darbų vertinimą nuotoliniu elektroniniu būdu šiais metais tokia praktika bus plečiama. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) informuoja, kad, įdiegus pasaulyje išbandytas inovatyvias nuotolinio elektroninio vertinimo sistemas, valstybinių brandos egzaminų vertintojai gaus ir didesnį atlygį.

  • Švietimo būklė: geresni pasiekimai, bet išlieka dideli skirtumai tarp mokyklų

    Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka gana vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni už tarptautinį vidurkį, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius – tokie pagrindiniai pastarųjų trijų metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę, kuri šiandien pristatyta visuomenei.

  • J. Petrauskienė mokyklų steigėjams: švietimo kokybės atotrūkis savivaldybėse yra didžiulis

    Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių, o daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Švietimo kokybė savivaldybėse trečiadienį aptarta Vyriausybėje vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir šalies savivaldybių susitikime.

  • Švietimo ir mokslo ministerija turi gerą žinią tėvams

    Nuo sausio mėnesio gerokai pasipildė neformaliojo vaikų švietimo krepšelis – šiemet tam skirta 11 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Tai – beveik trečdaliu daugiau negu pernai (8,2 mln. eurų). Skyrus didesnę sumą, daugiau vaikų bus galima priimti į įvairius būrelius, atsiras naujų programų.

  • Ragina savivaldybes užtikrinti, kad lėšos švietimui būtų naudojamos efektyviai

    Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ragina savivaldybes įvertinti kokybiško švietimo prieinamumo galimybes visiems vaikams ir užtikrinti efektyvų švietimui skiriamų lėšų naudojimą.

  • Investicijas į sektorinius praktinio mokymo centrus sumažins daugiau nei perpus

    Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įvertinusi anksčiau į sektorinius praktinio mokymo centrus suplanuotų 49 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų tikslingumą ir veiksmingumą, planuoja skirti iki 18,2 mln. eurų projektams, kurie realiai pagrįsti ir perspektyvūs.

  • Būsimiems vairuotojams – svarbi žinia

    Vidaus reikalų ministras pasirašė įsakymą, kuriuo keičiama vairuotojų egzaminavimo tvarka. Atsisakoma pratimų aikštelėje, o būsimųjų vairuotojų įgūdžiai bus tikrinami realiame eisme.

  • J. Petrauskienė: „Visos reformos tikslas – vertę teikiantis diplomas“

    Vykdant aukštojo mokslo pertvarką, kokybė ir jos kriterijai – svarbiausia, todėl planuojama reforma orientuota tik į vertės aukštojo mokslo diplomui sugrąžinimą. Taip šiandien surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pristačiusi aukštojo mokslo pertvarkos kokybinius pokyčius, ji pakvietė nespekuliuoti dėl pateiktos reformos fragmentų, o koncentruotis į jos turinį.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6477
Vakar apsilankė:9860
Šią savaitę apsilankė:60501
Šį mėnesį apsilankė:339275
Viso (nuo 2015-02-16):13786341
Šiuo metu naršo:
168
2020-05-30
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!