JaunimasJ. Petrauskienė mokyklų steigėjams: švietimo kokybės atotrūkis savivaldybėse yra didžiulis
2018 balandžio 26, Ketvirtadienis 10:57

J. Petrauskienė mokyklų steigėjams: švietimo kokybės atotrūkis savivaldybėse yra didžiulis

J. Petrauskienė mokyklų steigėjams: švietimo kokybės atotrūkis savivaldybėse yra didžiulis

Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių, o daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Švietimo kokybė savivaldybėse trečiadienį aptarta Vyriausybėje vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir šalies savivaldybių susitikime.

„Matome kad skirtingose savivaldybėse atotrūkis yra didelis. Pedagogai paprastai prastų mokinių pasiekimų priežastis nurodo menką mokinių motyvaciją, nepalankią ugdymui socialinę šeimų aplinką. Tačiau vienos mokyklos tomis pačiomis sąlygomis pasiekia gerų rezultatų, kitos - ne. Lemia ir mokytojų, mokyklos vadovo kompetencija ir savivaldybės požiūris. Labiausiai nerimą kelia padėtis savivaldybėse, kur 30-50 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens. Tai rimtas signalas šių savivaldybių administracijoms, kurios turi dėti visas pastangas užtikrinti švietimo kokybę“, - kalbėjo ministrė J. Petrauskienė.

Pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos.

Geriausiais matematikos rezultatais pasižymėjo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau kaip 10 proc. mokinių.

Kur kas geresni dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai: 18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pasiekė pagrindinį lygį. Prastesni rezultatai buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose: pagrindinio lygmens nepasiekė 10-12 proc. visų dešimtokų.

Pasak ministrės, mokykla turi rūpintis padėti įveikti atskirtį vaikams, kurie auga nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis – dažnai tik mokykla gali duoti tai, ko nesuteikė šeima. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas iki 15 metų gyvena skurdo rizikos sąlygomis, prastesnė padėtis yra kaimo vietovėse – čia 40 proc. mokinių gauna socialinę paramą (mieste – 20 proc.).

Deja, kaip rodo EBPO PISA tarptautiniai tyrimai, Lietuvos vaikai, augantys socialiai pažeidžiamose šeimose, pasiekia menkesnių mokymosi rezultatų negu jų bendraamžiai iš palankaus socialinio konteksto šeimų. O kaimo vaikams pavyti bendraamžių iš Vilniaus pasiekimų vidurkį prireiktų dviejų papildomų mokslo metų.

„Kad pasiektume aukštos švietimo kokybės kiekvienoje mokykloje, reikia visų bendrų pastangų, o labiausiai savivaldybių – mokyklų steigėjų. Svarbu turėti ne bet kokias, o geras mokyklas, nes šiandien tiek pasiekimų, tiek emocinio klimato, tiek mokyklų aprūpinimo skirtumai regionuose yra per dideli. Šiemet rengdami švietimo būklės apžvalgą, analizuosime ne vien pasiekimus, bet ir pažangą, kurią daro mokyklos. Kiekviena veikia labai skirtingomis sąlygomis“, - sakė J. Petrauskienė.

Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia per 1 000 bendrojo ugdymo mokyklų, beveik jų visų steigėjos yra savivaldybės. Daugiau kaip pusėje, 39 savivaldybėse, veikia mokyklos, kurių 5-8 klasių mokiniai mokosi jungtinės klasėse. Jungtinės klasės formuojamos mažose, negausiose mokyklose. Tokiose klasėse kartu mokosi, pavyzdžiui, penktokai su aštuntokais. Valstybės kontrolės pateiktas vertinimas rodo, kad dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Įpusėjus spaliui visu pajėgumu pradeda veikti keliasdešimt visos dienos mokyklų

    Spalio viduryje įvairiose savivaldybėse duris atvėrė keturios dešimtys visos dienos mokyklų. Kol tėvai dirba, jų vaikais, lankančiais pradines klases, iki 17 ar net iki 19 val. rūpinsis pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai. Vaikai čia ne tik gali paruošti pamokas, bet ir lankyti įvairius būrelius, sportuoti, pažaisti ir ramiai pailsėti.

  • Pinigų labiausiai pritrūko toms mokykloms, kuriose išskaidytos klasės

    Rugsėjį įvedus etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį ir apžvelgus pirmojo mėnesio su etatiniu situaciją, paaiškėjo, kad pinigų galėjo pritrūkti toms mokykloms, kuriose suformuota per daug klasių komplektų, arba tose, kuriose didžioji dalis mokytojų turi aukštą kvalifikacinę kategoriją ir didelį darbo stažą. Netolygumams išlyginti savivaldybių paskirstomai dotacijos daliai papildomai skirta 10,5 mln. eurų.

  • Švietimo būklė: geresni pasiekimai, bet išlieka dideli skirtumai tarp mokyklų

    Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka gana vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni už tarptautinį vidurkį, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius – tokie pagrindiniai pastarųjų trijų metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę, kuri šiandien pristatyta visuomenei.

  • Šiais metais gausiai užderėjo šimtukų derlius

    Penktadienį Utenos rajono savivaldybės administracijos salėje buvo juntamas jaunatviškas šurmulys, skambėjo sveikinimo žodžiai su palinkėjimais pasilikti čia, gimtojoje šalyje, buvo dalijamos padėkos už ypač gerus mokslo pasiekimo rezultatus. Šiais metais mūsų rajone šimtukininkų kaip niekad daug: jų turime net 18, o šimtukų iš įvairių mokomųjų dalykų surinkta net 23. Tokiais puikiais rezultatais pasidžiaugė ir rajono valdžia, ir Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos bei Dauniškio gimnazijos vadovai.

  • Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms numatyta daugiau lėšų

    Vyriausybė patvirtino mokyklų finansavimo metodiką, kuri užtikrins adekvatų, mokyklų reikmes atitinkantį lėšų skyrimą ir sukurs prielaidas ugdymo kokybei didinti. Nuo  rugsėjo 1 dienos dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas.

  • Švietimo ir mokslo ministerija turi gerą žinią tėvams

    Nuo sausio mėnesio gerokai pasipildė neformaliojo vaikų švietimo krepšelis – šiemet tam skirta 11 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Tai – beveik trečdaliu daugiau negu pernai (8,2 mln. eurų). Skyrus didesnę sumą, daugiau vaikų bus galima priimti į įvairius būrelius, atsiras naujų programų.

  • Ragina savivaldybes užtikrinti, kad lėšos švietimui būtų naudojamos efektyviai

    Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ragina savivaldybes įvertinti kokybiško švietimo prieinamumo galimybes visiems vaikams ir užtikrinti efektyvų švietimui skiriamų lėšų naudojimą.

  • Investicijas į sektorinius praktinio mokymo centrus sumažins daugiau nei perpus

    Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įvertinusi anksčiau į sektorinius praktinio mokymo centrus suplanuotų 49 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų tikslingumą ir veiksmingumą, planuoja skirti iki 18,2 mln. eurų projektams, kurie realiai pagrįsti ir perspektyvūs.

  • J. Petrauskienė: „Visos reformos tikslas – vertę teikiantis diplomas“

    Vykdant aukštojo mokslo pertvarką, kokybė ir jos kriterijai – svarbiausia, todėl planuojama reforma orientuota tik į vertės aukštojo mokslo diplomui sugrąžinimą. Taip šiandien surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pristačiusi aukštojo mokslo pertvarkos kokybinius pokyčius, ji pakvietė nespekuliuoti dėl pateiktos reformos fragmentų, o koncentruotis į jos turinį.

  • Raštingiausiems 2017 metų mokiniams – vertingos Švietimo ir mokslo ministerijos dovanos

    Antradienį Prezidentūroje Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė apdovanojo geriausiai Nacionalinį diktantą šiemet parašiusią Druskininkų „Ryto" gimnazistę Rusnę Kuliešiūtę ir kitus konkurso prizininkus. Raštingiausiai 2017 metų moksleivei įteikta elektroninė skaityklė su įrašytais pasaulio ir lietuvių autorių literatūros kūriniais.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1903
Vakar apsilankė:3275
Šią savaitę apsilankė:8217
Šį mėnesį apsilankė:41319
Viso (nuo 2015-02-16):9205881
Šiuo metu naršo:
29
2018-11-14
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!