Ūkininkams – nauda, vaikams – sveikata
JaunimasŪkininkams – nauda, vaikams – sveikata
2017 gruodžio 13, Trečiadienis 10:13

Ūkininkams – nauda, vaikams – sveikata

Ūkininkams – nauda, vaikams – sveikata

Netylant diskusijoms, kaip ugdymo įstaigose maitinti vaikus kokybišku ir sveikatai palankiu maistu iš vietinių ūkių, Žemės ūkio ministerija organizavo konferenciją „Kuo maitinsime savo vaikus?“, į kurią sukvietė ūkininkus, mitybos specialistus, švietimo sistemos, savivaldų, viešųjų pirkimų ir tėvų organizacijų atstovus.

Konferencijos dalyviai aktyviai dalijosi patirtimi, naujomis idėjomis bei siūlymais, kaip užauginti sveikesnių vaikų kartą, juk viskas, ko tam reikia, pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio – šalia. Tai ir ūkininkai, galintys ir norintys tiekti kokybišką, ekologišką maistą iš savo ūkių tiesiai į mokyklų ir darželių virtuves, ir mokytojai bei savivaldos atstovai, priimantys sprendimus, ir, žinoma, tėvai bei mitybos specialistai, dedantys visas pastangas, kad vaikus pasiektų visavertis maistas.

Idėjos ir patirtis
Kaip rodo Skandinavijos ir kitų Europos šalių patirtis, pasitelkus politinius sprendimus ir šalies švietimo sistemos iniciatyvą, Lietuvoje galima suorganizuoti tiesioginį ekonomiškai efektyvų maisto produktų tiekimą iš ūkių tiesiai į mokymo įstaigas. Pavyzdžiui, net 90 proc. Kopenhagos mokykloms tiekiamo maisto gabenama iš ne toliau kaip 100 km esančių vietos ūkių. Tokios nuostatos laikomasi Skandinavijoje, ji sparčiai plinta ir Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje. Tokiu būdu laimi abi pusės – ūkininkai realizuoja savo produkciją regione, o vaikai gauna šviežius, kokybiškus produktus, galima sakyti, tiesiai iš daržo ir nuo mažens ugdosi sveikos mitybos įpročius.

Svečias iš Švedijos Niclas Fjellstrom (organizacijos Culinary – Heritage Europos koordinatorius) pristatė Švedijos patirtį. Pasak jo, vaikų maitinimas vietiniais, ekologiškais produktais yra investicija į jų ateitį, be to, prisidedanti ir prie šalies ūkininkų gerovės. Kiekvienas euras, anot svečio, investuotas į vietinę produkciją, patrigubina gaunamą grąžą.

„Lietuva turi galimybę nuveikti šį tą labai gera – puikias žemės ūkio galimybes aprūpinti ugdymo įstaigas kokybiškais, ekologiškais produktais, o štai pakeisti mąstymą, pasiekti, kad vaikai per pertraukas nebėgtų būriais į artimiausius prekybos centrus yra sunkiau, tačiau tai, ką mes įdėsime į vaikus šiandien, išliks jiems visam gyvenimui“, – kalbėjo N. Fjellstrom.

Apie būtinybę šviesti tėvus, švietimo darbuotojus, taip pat tuos, kurie sudaro valgiaraščius bei gamina, kalbėjo ir VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė, pristačiusi konkrečius siūlymus, kaip pasiekti, kad sveikatai palankus maistas būtų pasiekiamas ugdymo įstaigoms. Ji taip pat paneigė mitą, kad toks maistas yra brangesnis. Štai, pavyzdžiui, vienos dienos trijų maitinimų maisto iš standartinės žaliavos vidutinė kaina su PVM 1–3 metų vaikams kainuotų 1,32 Eur, 4–6 m. vaikams – 1,62, 7–10 m. vaikams – 1,84, o 11 m. vaikams – tik 2, 07 Eur. Trijų maitinimų dienos kaina iš ekologiškos, vietinės žaliavos būtų kiek brangesnė: 1–3 m. vaikams pakaktų 2,37 Eur, 4–6 m. vaikams – 2,93 Eur, 7–10 m. vaikams ji siektų 3,37 Eur, o 11 m. vaikams – 3,80.

Pirmosios kregždės
Tačiau prošvaisčių yra – jau šiandien randasi ugdymo įstaigų, orientuotų į sveiką, kokybišką maitinimą bei bendradarbiaujančių su vietiniais ūkiais. Savo sėkminga patirtimi tiekiant vaikams ekologišką, kokybišką maistą pasidalijo Kauno mokyklos – darželio „Šviesa" direktorė Evelina Stankevičienė ir įmonės „Mėta" vadovas, ūkininkas, pateikęs idėją Lietuvai, kaip nepakėlus kainos už vaiko pietus ženkliai pagerinti jų kokybę, Mindaugas Vyskupaitis.

„Tikrai įmanoma ugdymo įstaigoms tiekti produkciją iš vietinių ūkių, tereikia daugiau pasidarbuoti. Visas daržoves ir vaisius perkame iš Kauno regiono ūkininkų, tai yra žymiai pigiau, sutaupome logistikos išlaidų, produktai vežami ne daugiau kaip 30–40 km. Tačiau tiek ūkininkams, tiek mums reikėjo mokytis, o kai išmokome, tuomet ir procesas tapo visiškai nesunkus. Viską galima padaryti, tereikia noro“, – įsitikinusi Kauno mokyklos – darželio „Šviesa“ direktorė E. Stankevičienė.

Ši mokykla – darželis, pasak Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės, nedirba uždaroje zonoje, kur negalioja Viešųjų pirkimų įstatymas, įstaiga veikia ir veikia su esamu įstatymu. Direktorė D. Vilytė, trumpai pristatydama svarbiausius teisinius žingsnius, siekiant tiesioginio maisto tiekimo iš ūkių mokykloms, pabrėžė pačių ugdymo įstaigų, savivaldybių pastangų svarbą. Pasak jos, neretai siekiant patogumo nueinama lengvesniu keliu, kai perkama ilgam laikui iš vieno tiekėjo, į vieną krepšelį sudėjus tiek sezonines daržoves, tiek egzotinius vaisius, kas natūraliai eliminuoja vietinius ūkininkus iš konkurso.

„Didžioji bėda, kad mūsų vaikai prastai maitinami, o Lietuvos ūkininkai negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, yra ne finansavimo trūkumas, ne teisinis reguliavimas, ne direktyva. Didžioji bėda yra mūsų galvose, kai galvojame, kad citrinas, obuolius ir bananus būtinai turime nusipirkti iš vieno tiekėjo. Taip nėra“, – kalbėjo Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja Ausma Miškinienė pristatė realias, jau įgyvendinamas priemones, kurios šiuo metu skatina ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą auginamų ar gaminamų produktų vartojimą ugdymo įstaigose, taip pat įvardijo orientyrus ateičiai ir atsakė į konferencijos dalyvių klausimus.

Konferencijos metu buvo išgryninti pasiūlymai, kaip paspartinti trumposios maisto grandinės idėjos įgyvendinimą, kurie bus pristatyti gruodžio 13 d. Seime vyksiančioje konferencijoje. Mokyklų atstovai pasiūlė skatinti tuos, kurie jau įgyvendino sveikos mitybos projektus savo mokyklose bei decentralizuoti maisto pirkimo konkursus. Tėvų organizacijos pageidauja, kad tėvai būtų įtraukti į sprendimų dėl maisto produktų pirkimo priėmimą. Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymas – pirkti maisto produktus, ne pusgaminius, skaidyti pirkimus. ŽŪM mano, kad reikia siekti tiekti ugdymo įstaigoms kuo daugiau vietinės kilmės, ekologiškus arba pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus užaugintus ar pagamintus maisto produktus. Ūkininkų atstovai pasiūlė valstybės lygiu nustatyti, kad prioriteto tvarka turi būti tiekiami ekologiški produktai, pradedant nuo pilotinių projektų, o mitybos specialistai mano, kad turėtų būti sudarytas ir patvirtintas sveikatai palankus, vieningas visai Lietuvai valgiaraštis su žaliavų kokybiniais rodikliais.

Skirtingi siūlymai, patirtys ir situacijos vertinimas nesutrukdė konferencijos dalyviams prieiti vienos nuomonės, kad svarbiausia – vaikų sveikata.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbas po karantino

    Nuo birželio 17 dienos Lietuvoje buvo atšauktas karantinas. Pirminės sveikatos priežiūros centrai ir kitos gydymo įstaigos suskubo pranešti pacientams, kad, vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) rekomendacijomis bei nurodymais, prie ankstesnio darbo režimo negrįš – vis dar bus teikiama pirmenybė nuotolinėms konsultacijoms su šeimos gydytojais bei kitais specialistais, o į medicinos įstaigų patalpas ir toliau bus įleidžiami tik užsiregistravę žmonės, prieš tai patikrinus jų temperatūrą, privalomai dėvint apsaugines kaukes ir laikantis saugaus atstumo. Kaip nuo šiol dirbs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Utenos PSPC), „Utenos dienai" papasakojo šios įstaigos šeimos gydytoja Zina Žemčiugova bei komunikacijos specialistė Daiva Pečionė.

  • Vaikų stovyklos: nuo statybų iki maisto paieškų gamtoje

    Virusas kone tris mėnesius namuose įkalino ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Vyresniųjų klasių mokiniams mokslo metai jau beveik baigėsi, todėl jų tėvams klausimų išlieka gerokai daugiau nei atsakymų. Kur jų atžalos praleis šią vasarą? Kaip protingai susidėlioti visos vasaros planus? Kol tėvai svarsto, kuo užimti vaikus, stovyklų organizatoriai jau dėlioja vaikų užimtumo planus ir žada pasiūlyti įsimintinų įspūdžių puokštę: vieni vaikai mokysis statyti namus iš medienos ir šiaudų, kiti panirs į sportinę veiklą ar gamtos teikiamus malonumus.

  • Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

    Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

  • Įvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebėjo, kad, šiuo metu Lietuvoje yra septynios savivaldybės, kurios neturi nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.

  • Gyventojai vaistams pernai pinigų išleido mažiau

    Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2019-aisiais už kompensuojamuosius vaistus ligonių kasos sumokėjo 71,5 mln. eurų daugiau nei užpernai. Tuo metu  pačių gyventojų priemokos pernai sumažėjo net 17 mln. eurų.

  • Daugiau nei milijonas gyventojų pakviesti pasitikrinti, kiek kainavo jų gydymas

    Valstybinė ligonių kasa (VLK) daugiau nei milijonui šalies gyventojų per „Sodros“ asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokėtos sveikatos paslaugos ar vaistai.

  • „Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

    Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.

    Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko ir subalansuoto gyvenimo principų, pasakojo mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.

  • Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais.

    Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, apie tai plačiau pasakojo gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.

  • Dideliame pasaulyje – didelės rizikos

    Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys.

    Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

  • Atskleidė, kiek per pastarąjį ketvirtį iš tėvų paimta vaikų

    Pastarųjų devynių mėnesių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys apie Utenos apskritį rodo, kad šiek tiek sumažėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat sumažėjo ir vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos. 2018 metų II pusmetyje iš nesaugios aplinkos paimti 165 vaikai, 2019 metų I ketvirtyje – 72 vaikai.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:241
Vakar apsilankė:11826
Šią savaitę apsilankė:24245
Šį mėnesį apsilankė:112656
Viso (nuo 2015-02-16):14136648
Šiuo metu naršo:
84
2020-07-15
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!