Naujovės ženklinant fasuotus maisto produktus
ĮvairenybėsNaujovės ženklinant fasuotus maisto produktus
2016 gruodžio 16, Penktadienis 10:13

Naujovės ženklinant fasuotus maisto produktus

Naujovės ženklinant fasuotus maisto produktus

Nuo šių metų gruodžio 13 dienos vartotojai gali gauti daugiau informacijos apie fasuotus maisto produktus, kadangi jų ženklinimo etiketėse esančią informaciją papildė maistingumo deklaracija. Iki šiol ją buvo privaloma nurodyti tik tuo atveju, kuomet yra pateikiami maistingumo teiginiai, pvz.: „be cukrų", „mažiau riebalų" ir panašiai. Prekybos centruose vartotojai skaitydami ženklinimo etiketes ir besirinkdami maisto produktus galės pamatyti ne tik jų energinę, tačiau ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius.

Vis dažniau girdime, kad pasaulyje daugėja susirgimų atvejų, kurių priežastys yra antsvoris ir nutukimas, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas bei didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Visos šios ligos yra tiesiogiai susijusios su mityba, todėl informacijos pateikimas apie maisto produktų energinę ir maistinę vertes vartotojams leis išsirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus.
Reikia paminėti ir tai, kad gamintojas maistingumo deklaracijos turinį gali papildyti nurodydamas mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, krakmolo, skaidulinių medžiagų kiekius bei vitaminus ir mineralines medžiagas.
Maistingumo deklaracijos bus neprivalomos neperdirbtiems ar brandintiems produktams, kuriuose yra tik viena sudedamoji dalis. Todėl vartotojai turėtų nenustebti, jei ant šviežių daržovių ir vaisių, šviežios žuvies ir mėsos neišvys maistingumo deklaracijos. Jos nereikės ir geriamajam vandeniui, net jei jis gazuotas ar į jį įdėta kvapiųjų medžiagų. Taip pat nereikės keisti druskos, prieskonių, kavos, arbatos, fermentuoto acto, želatinos, uogienės tirštinimo mišinių, mielių ar kramtomosios gumos ženklinimo etikečių. Nereikės deklaracijų ir maisto produktams, įskaitant rankų darbo maisto produktus, kuriuos gamintojas nedideliais kiekiais tiesiogiai tiekia galutiniam vartotojui arba vietos mažmeninėms prekybos įmonėms.
Už tai, kad maisto produkto etiketėje nurodyta informacija būtų teisinga ir atitiktų realiai produkte esančius maistinių medžiagų kiekius yra atsakingas gamintojas. Todėl sudarant maisto produkto maistingumo deklaraciją gamintojai turės pateikti vidutines maistinių medžiagų vertes, kurios gali būti pagrįstos laboratorijoje atlikta maisto produkto analize arba skaičiavimu, pagrįstu žinomomis ar faktinėmis panaudotų sudedamųjų dalių vidutinėmis vertėmis. Laboratoriniai maisto produkto energinės vertės tyrimai bei teoriniai maistingumo skaičiavimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai skatina vartotojus renkantis maisto produktus atsižvelgti ne tik į jų kainą ar skonį, bet ir domėtis maisto produktų etiketėse pateikiama ženklinimo informacija bei rinktis sveikatai palankesnius maisto produktus.

Utenos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė-maisto produktų inspektorė Renata RAKŠTELYTĖ

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • PUSRYČIAI VILNIUJE

    Pusryčiai, pietūs ir vakarienė – tai būtini dienos ritualai, padedantys visą dieną jaustis energingiems, darbingiems ir sveikiems. Beje, subalansuota mityba ir tinkamai pasirinktas rytinis maistas taip pat nulemia gerą bendrą savijautą ir fizinę sveikatą.

    Pusryčiavimas – pirmas, dienos pradžioje atliekamas valgymo ritualas, kurį beveik visada sudaro pasirinktas patiekalas ir šaltas arba karštas gėrimas (kava, arbata, sultys ar kt.). Verta pasakyti, kad pusryčių istorija siekia labai senus laikus. Dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ant pusryčių stalo būdavo nemenkas patiekalų pasirinkimas: pieno produktai (varškė, varškės sūris, varškėčiai), įvairūs miltiniai patiekalai, košės. Kiek vėliau atsirado ir kiaušinienė, pagardinama papildomais skoniais – lašinukais, svogūnais ar mėgstamomis daržovėmis. O po daugybės metų ant stalo atsirado ir sausi pusryčiai (įvairių grūdų dribsniai, paskaninami džiovintais vaisiais ir pienu). Ilgainiui neliko abejonių, kad pusryčiams reikia pasirinkti tokį maistą, kuris būtų praturtintas naudingomis medžiagomis.
    Atidžiau pažvelgus į pusryčiavimo tendencijas matyti, kad jos labiausiai priklauso nuo individualių norų bei susiformavusių įpročių. Vieni renkasi sveikus, kiti sočius pusryčius, tačiau visiems svarbu, kad jie būtų naudingi organizmui.

    Pagrindiniai pusryčių teikiami privalumai
    Pusryčiams turi būti skiriamas atidus dėmesys, nes tinkamai subalansuoti jie gali suteikti daug naudos organizmui. Pusryčiai – tai:
    1. Geros dienos garantas – skanus ir sveikas maistas dienos pradžioje. Gerai pradėtas rytas labai svarbus visos dienos savijautai.
    2. Sotumo jausmas. Tinkami pusryčiai užtikrina, kad ilgiau nebus jaučiamas alkis bei energijos stygius, todėl nuotaika bus geresnė, o visa diena – darbingesnė.
    3. Mažesnė persivalgymo tikimybė. Sočiai ir tinkamai papusryčiavus ryte, pietų ir vakarienės metu sumažės persivalgymo tikimybė.
    4. Stipresnis imunitetas. Visaverčiai pusryčiai, sudaryti iš vitaminų ir įvairių vertingųjų medžiagų, stiprina organizmą ir saugo nuo įvairių infekcijų. Tad pusryčiams geriausia rinktis kokybišką, skalsų ir vertingos sudėties maistą.
    5. Puiki bendra savijauta. Pirmiausia, geri pusryčiai skatina spartesnę medžiagų apykaitą. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad tinkami pusryčiai suteikia energijos ir apskritai skatina sveikesnį gyvenimo būdą, nes, gavę pakankamai naudingų medžiagų ryte, žmonės rečiau valgo saldumynus, mažiau vartoja saldžių gazuotų gėrimų, dažniau renkasi daržoves ir vaisius. Be to, visaverčiai pusryčiai padeda sureguliuoti cukraus kiekį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje – tai prisideda prie geros savijautos.
    Tad ne veltui geri pusryčiai laikomi geros dienos garantu, svarbiu fizinės ir protinės energijos užtaisu, geros nuotaikos šaltiniu ir netgi būtinybe, kuri reikalinga gerai sveikatai užtikrinti. Vis dėlto norint jausti pusryčių teikiamą naudą reikia tikslingai pasirinkti produktus, kartais – netgi susidaryti kruopštų mitybos planą. Neturintiems laiko, noro ar reikiamų žinių siūloma puiki išeitis – pasinaudoti jau suplanuotais, profesionalių virtuvės meistrų paruoštais gausiais pusryčiais. Jais kasdien galite mėgautis restorane „Šventaragio sodas“. Tai kiekvieno skoniui ir poreikiams pritaikyti pusryčiai Vilniuje.

    https://sventaragiosodas.lt/pusryciai-restorane/

  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

    Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Faktą, kad ne visi vartotojai skiria tinkamumo vartoti terminų „Geriausias iki..." ir „Tinka vartoti iki..." reikšmes, patvirtina ir įvairios vartotojų apklausos. Prieš kelerius metus „Eurobarometro" vykdyto tyrimo duomenys parodė, kad užrašo „Geriausias iki..." reikšmę supranta mažiau nei pusė (47 proc.) ES gyventojų, o užrašo „Tinka vartoti iki..." – tik 40 proc. vartotojų.

  • Utenos ligoninės pacientai apie vėsų maistą ir kiauras lėkštes

    Kai viešojoje erdvėje pradėjo plisti informacija apie nekokybišką, neapetitiškai atrodantį Lietuvos ligoninių maistą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vasario mėnesio pradžioje inicijavo akciją, kurios metu SAM bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertai, nuvykę į bet kurias šalies ligonines, tikrina ir vertina ligoniams tiekiamą maistą bei siekia nustatyti pagrindines žmonių skundų priežastis. Vasario 22 dieną mobili ekspertų komisija, sudaryta iš dviejų SAM ir dviejų VMVT specialistų, apsilankė Utenos ligoninėje, vertino maisto kokybę, išsakė savo pastabas bei patarimus ligoninės administracijai.

  • Pareigūnai ragina nesusigundyti pigiomis maisto teikimo paslaugomis

    Vasaros metas neretai asocijuojasi ne tik su atostogomis, bet ir su šventėmis, kurioms pasiruošti dažnai pritrūksta laiko. Tuomet gyventojų akys pradeda krypti į pigesnes paslaugas siūlančius skelbimus.

  • Maisto paketai jau pakeliui į savivaldybes

    Į savivaldybes pradedami vežti pirmieji maisto produktų paketai labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Šiemet gyventojai sulauks 17 rūšių skirtingų maisto produktų, iš kurių šio mėnesio maisto produktų paketą sudaro: makaronai, grikių kruopos, kiaulienos konservai, konservuotų daržovių sriuba, konservuotos pupelės, avižiniai sausainiai ir greito paruošimo avižų košė.

  • Kulinarinėje kelionėje po pasaulį – ir Lietuvos smulkieji gamintojai

    Žemės ūkio parodos visame pasaulyje sulaukia nemažo susidomėjimo, tačiau Berlyne rengiama populiarioji tarptautinė paroda „Žalioji savaitė" sulaukia ypatingo lankytojų, profesionalų ir žiniasklaidos dėmesio. Šiemet paroda, visada stebinanti plačiausiu produktų ir paslaugų asortimentu žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės srityse, vyksta sausio 20–29 dienomis. Lietuvos stendas šioje parodoje vėl bus įrengtas tokio pat dydžio kaip ir pernai, o mūsų šaliai atstovaus smulkieji gamintojai, pristatysiantys tautinio paveldo ir ekologiškus gaminius.

  • Ką reikėtų atsiminti perkant ir tvarkant maistą

    Specialistai pataria, ko nereikėtų pamiršti ruošiant šventinį stalą bei norint išvengti maisto švaistymo ir sveikatos sutrikimų.
    Visų pirma, renkantis maisto produktus, reikia įdėmiai perskaityti ženklinimo etiketes ir įsitikinti, kad nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Nereikėtų pirkti gaminio su ištaisyta, perklijuota ar visai nuplėšta etikete, nes taip gali būti nuslepiamas tikrasis produkto galiojimo terminas. Be to, nuo šių metų gruodžio 13 dienos įsigaliojo privalomas reikalavimas – pateikti maistingumo deklaracijas, pagal kurias galima įvertinti produktų energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, angliavandenių bei cukrų kiekius.

  • Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai

    Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.

  • Maisto produktų nepasiturintiesiems pirkimuose – naujas etapas

    Artimiausiu metu bus pradėtos vykdyti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo 4-ojo viešojo pirkimo procedūros, kurių metu planuojama įsigyti kokybiškai žmonių mitybai subalansuotų 17 rūšių maisto produktų. Pirkimą vykdys atsakomybę iš Rinkos reguliavimo agentūros perėmusi Europos socialinio fondo agentūra.

  • Medikai primena, kodėl svarbu maistą šventiniam stalui ruošti saugiai

    Linkėdami gražių šv. Velykų Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad šventiniam stalui pagamintas maistas turi būti ne tik skanus, gražiai patiektas, bet ir saugiai paruoštas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5455
Vakar apsilankė:7725
Šią savaitę apsilankė:31257
Šį mėnesį apsilankė:154333
Viso (nuo 2015-02-16):11125064
Šiuo metu naršo:
126
2019-09-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!