Nedraustiems studentams užsienyje gresia didelės išlaidos
ĮvairenybėsNedraustiems studentams užsienyje gresia didelės išlaidos
2016 rugpjūčio 16, Antradienis 16:30

Nedraustiems studentams užsienyje gresia didelės išlaidos

Nedraustiems studentams užsienyje gresia didelės išlaidos

Studijuoti svetur išvykę jaunuoliai, pamiršę Lietuvoje susitvarkyti dokumentus dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD), gali patekti į nemalonią situaciją, kai jiems susirgus už gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas bus paprašyta susimokėti. Pasirinkusieji studijas Europos Sąjungos (ES) šalių narių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas asmenys yra draudžiami PSD valstybės lėšomis.

Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Neringos Šafranavičienės, tam, kad šie jaunuoliai būtų laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, jie turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir universiteto išduotą akademinę pažymą (originalą).
„Minėtų universitetų studentai PSD draudžiami vieniems mokslo metams, todėl pažymą iš aukštosios mokyklos TLK reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Abiturientams atsiųsti kvietimai studijuoti užsienio šalių aukštosiose mokyklose neatstoja akademinės pažymos ir pristačius tokį kvietimą PSD nepratęsiamas. Šis kvietimas nepatvirtina, kad jaunuolis yra konkretaus universiteto studentas, nes kvietimus gali būti atsiuntusios kelios aukštosios mokyklos", – sako N. Šafranavičienė.
Jos teigimu, jei studentas neturi galimybių dokumentus pristatyti pats, TLK juos galima atsiųsti registruotu laišku – tuomet draudimo PSD laikotarpis bus nustatytas pagal atsiųstos pažymos duomenis.
Vykstantieji (išvykę) studijuoti į ES šalis pagal mainų programas taip pat turi TLK pateikti dokumentus, patvirtinančius jų teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis, t. y. universiteto išduotą pažymą, kad studentas vyksta tęsti studijų pagal mainų programą kitame Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybės narės ar Šveicarijos konfederacijos universitete.
Svarbu žinoti, kad jaunuoliai, kurie studijų metu atlieka praktiką Europoje, PSD taip pat draudžiami valstybės lėšomis, tačiau išvykus į praktiką jau baigus studijas, studento statuso netenkama, tad PSD įmokas kas mėnesį reikia mokėti savarankiškai.
Svarbu prieš išvykstant studijuoti į užsienį nepamiršti TLK išsiimti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) – dokumentą, patvirtinantį apdraustojo teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas.
Anot N. Šafranavičienės, studentai, susitvarkę reikiamus dokumentus ir turintys ESDK, gali būti garantuoti, kad prireikus gaus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas pagal tos šalies, kurioje studijuoja, įstatymais nustatytą tvarką. Tad turėti ESDK studentams svarbu.
„Kartais išduoti šią kortelę ligonių kasoms sutrukdo tai, kad besirengiantieji studijuoti Europoje deklaruoja išvykimą iš šalies. Tuomet toks jaunuolis praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdraustu PSD valstybės lėšomis, kadangi valstybės lėšomis gali būti draudžiami tik nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Todėl atkreipiame dėmesį, kad studijuojantiems ES deklaruoti savo išvykimo nereikia", – teigia  N. Šafranavičienė.
Išvykę studijuoti į kitas šalis, tarkime, į Jungtines Amerikos Valstijas, į Rusiją ir kt., valstybės lėšomis nedraudžiami, tad jiems verta pasirūpinti draudimu patiems, pavyzdžiui, apsidrausti privačioje draudimo bendrovėje.
Taip pat primename, kad vasarą mokslus baigę moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) skyrių studentai PSD valstybės lėšomis bus apdrausti iki vasaros pabaigos – rugpjūčio 31 d. imtinai. Todėl, jei mokslo metai Europoje prasideda vėliau nei rugsėjį, už laikotarpį iki studijų pradžios jie turėtų kas mėnesį savarankiškai mokėti PSD įmoką, kad PSD nenutrūktų ir nesikauptų skola. Šiuo metu savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį moka 34,20 euro PSD įmoką.

Valstybinės ligonių kasos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbas po karantino

    Nuo birželio 17 dienos Lietuvoje buvo atšauktas karantinas. Pirminės sveikatos priežiūros centrai ir kitos gydymo įstaigos suskubo pranešti pacientams, kad, vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) rekomendacijomis bei nurodymais, prie ankstesnio darbo režimo negrįš – vis dar bus teikiama pirmenybė nuotolinėms konsultacijoms su šeimos gydytojais bei kitais specialistais, o į medicinos įstaigų patalpas ir toliau bus įleidžiami tik užsiregistravę žmonės, prieš tai patikrinus jų temperatūrą, privalomai dėvint apsaugines kaukes ir laikantis saugaus atstumo. Kaip nuo šiol dirbs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Utenos PSPC), „Utenos dienai" papasakojo šios įstaigos šeimos gydytoja Zina Žemčiugova bei komunikacijos specialistė Daiva Pečionė.

  • Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

    Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

  • Daugiau nei milijonas gyventojų pakviesti pasitikrinti, kiek kainavo jų gydymas

    Valstybinė ligonių kasa (VLK) daugiau nei milijonui šalies gyventojų per „Sodros“ asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokėtos sveikatos paslaugos ar vaistai.

  • Draudikai: praėjusieji metai šalyje buvo avaringesni, bet ne Utenoje

    Ne tik Lietuvos kelių policijos duomenys, kuriuose fiksuojami tragiškų pasekmių turėję eismo įvykiai, bet ir smulkesnes avarijas atspindinti draudikų statistika byloja tą patį – praėjusiais metais avaringumas šalyje išaugo. Draudimo bendrovė BTA pernai užfiksavo 11,8 tūkst. eismo įvykių, kuriuos sukėlė lengvieji automobiliai – 20 proc. daugiau nei 2018 m. Labiausiai jų skaičius augo Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

  • „Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

    Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.

    Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko ir subalansuoto gyvenimo principų, pasakojo mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.

  • Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais.

    Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, apie tai plačiau pasakojo gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.

  • Aukštaitijoje BTA šiemet gyventojams atlygino beveik 4 mln. eurų nuostolių

    Nelaimės ir nuostoliai, kaip sako liaudies išmintis, po vieną nevaikšto. Neaplenkia jie ir Aukštaitijos gyventojų – per devynis šių metų mėnesius draudimo bendrovė BTA čia užfiksavo per 6 700 būsto, turto bei automobilių suniokojimo atvejų. Už juos BTA gyventojams atlygino 3,7 mln. eurų nuostolių. Po šiais skaičiais slepiasi skaudžios nelaimės, įvykusios ne tik didžiuosiuose Aukštaitijos miestuose, bet ir Ukmergės, Kėdainių, Rokiškio, Kaišiadorių, Radviliškio, Anykščių, Biržų bei kituose rajonuose. Vien Utenos mieste ir rajone dėl žalos atlyginimo į BTA kreipėsi 181 gyventojas, bendra jų patirtų nuostolių suma siekė beveik 80 tūkst. eurų.

  • Dideliame pasaulyje – didelės rizikos

    Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys.

    Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

  • Išgyti nuo priklausomybių gali padėti ir artimieji

    Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistai pastebi: daugiausia pagalbos kreipiamasi dėl priklausomybės nuo alkoholio – praėjusiais metais dėl šių problemų užfiksuota apie 11 000 apsilankymų. Specialistų teigimu, didelė atsakomybė įtraukiant priklausomą šeimos narį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą tenka jo artimiesiems.

  • Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

    Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.

    Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela" arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“.
    Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau ji savaime neateina – sveikata bus gera, jei tinkamai gyvensime.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:621
Vakar apsilankė:6758
Šią savaitę apsilankė:13246
Šį mėnesį apsilankė:45963
Viso (nuo 2015-02-16):14069955
Šiuo metu naršo:
77
2020-07-08
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!