Slaugytojas nuo smurto turi apsaugoti įstaigų vadovai

Tyrimais nustatyta, kad net 64 proc. slaugytojų, dirbančių psichiatrijos ligoninėse, bendrojo profilio ligoninių psichiatrijos skyriuose bei psichikos sveikatos centruose, per savo profesinę karjerą yra patyrusios psichologinį, o kas antra – fizinį smurtą. Todėl Higienos instituto Profesinės sveikatos centras parengė rekomendacijas kaip pagerinti psichikos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų psichosocialinę darbo aplinką ir apsaugoti jas nuo pacientų smurto.

Higienos instituto specialistai 2013–2014 m. Vilniaus psichiatrijos ligoninėse, bendrojo profilio ligoninių psichiatrijos skyriuose bei psichikos sveikatos centruose tyrė slaugytojų psichosocialinę darbo aplinką ir nustatė, kad net 64 proc. apklausoje dalyvavusių slaugytojų per savo profesinę karjerą buvo patyrusios psichologinį, o kas antra – fizinį smurtą. Įstaigoje, kurioje dirba slaugytojos, fizinį smurtą dažniausiai naudojo pacientai – 95 proc. visų paskutinį kartą patirtų fizinio smurto atvejų.
Trečdalį ligoninėse dirbančių slaugytojų smurtautojai buvo sužeidę, ir 31 proc. iš jų prireikė gydymo. Naktimis dirbančios ligoninių slaugytojos dažniau patyrė fizinį pacientų smurtą nei tos, kurios dirba tik dieną.
Net 78 proc. paskutinį kartą fizinį pacientų smurtą ligoninėse patyrusių slaugytojų nurodė, kad tuo metu, kai prieš jas buvo smurtaujama, nebuvo jų saugumą užtikrinančių priemonių – vaizdo įrašymo kamerų, pavojaus signalų, apsaugos darbuotojų ir pan. 55 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, kad trūko slaugytojų.
Reikšmingai didesnė ligoninėse dirbančių slaugytojų dalis, palyginti su psichikos sveikatos centrų slaugytojomis, nurodė, kad jų darbo vietoje buvo organizuoti mokymai valdyti fizinį smurtą, kad svarstomos pacientų fizinio smurto išpuolių priežastys ir aplinkybės.
„Neigiamas psichosocialinių rizikos veiksnių poveikis darbo vietoje gali būti valdomas. Psichosocialinės rizikos valdymo procese turėtų dalyvauti vadovai ir įvairių profesinių grupių įstaigoje atstovai. Svarbiausia, kad psichikos sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų vadovai būtų suinteresuoti vykdyti streso ir smurto prevenciją”, – teigia Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus vyr. specialistė Vilija Kuodytė.
Minėto tyrimo metu paaiškėjo, kad darbuotojos patiria aukštus emocinius darbo reikalavimus, darbo ir šeimos konfliktą, o dėl greito darbo tempo dažnai negali kontroliuoti paskirto darbo apimties. Taip pat nustatyta, kad greitas slaugytojų darbo tempas daugiau nei 2,5 karto didina smurto darbe riziką. O tokia rizika sietina su prastu vadovavimu, suvokiamo teisingumo įstaigoje stygiumi bei socialinės vadovo paramos stoka. Tuo tarpu sklandus komandinis darbas padeda stiprinti slaugytojų saugumo jausmą ir užtikrina smurto kontrolę, o geri santykiai su kolegomis vertinami kaip svarbus geros savijautos darbe veiksnys, padedantis atlikti darbą kokybiškai ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą įvykus smurtui.
Higienos instituto Profesinės sveikatos centro specialistai parengė metodines rekomendacijas kaip pagerinti psichikos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų psichosocialinę darbo aplinką ir vykdyti pacientų smurto darbe prevenciją.
„Svarbu pabrėžti, kad nėra vienos pagrindinės priežasties dėl ko psichiatrijos įstaigose pacientai pradeda smurtauti. Todėl siekiant sumažinti smurto atvejų skaičių būtina taikyti kompleksines priemones, kurios leistų veikti įvairius smurto rizikos veiksnius. Tikimės, kad mūsų parengtos rekomendacijos padės vadovams laikytis teisės aktuose numatyto įpareigojimo užtikrinti saugią psichosocialinę darbo aplinką”, – priduria V.Kuodytė.

Higienos instituto inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas