Spausdinti šį puslapį
2019 liepos 12, Penktadienis 13:41

Tekstilė ir antro šanso filosofija: panaudojimo galimybių daugiau nei įsivaizduojate

Tekstilė ir antro šanso filosofija: panaudojimo galimybių daugiau nei įsivaizduojate

Ar kada nors susimąstėte, kad jūsų drabužiams pagaminti buvo iššvaistyti milijardai litrų vandens, sunaudotas didelis energijos ir įvairių cheminių medžiagų kiekis. Dėl to teršiamas dirvožemis, oras ir vandens telkiniai, o tekstilės atliekas itin sudėtinga perdirbti. Prie šių problemų sprendimo galime prisidėti kiekvienas, pirkdami mažiau tekstilės gaminių, ilgiau juos dėvėdami, o nebereikalingus tinkamai rūšiuodami ar prikeldami naujam gyvenimui.

Trumpalaikė šlovė

2018 m. „Euromonitor" atliktas tyrimas parodė, kad jei anksčiau žmonės vieną drabužį dėvėdavo mažiausiai 30-40 kartų ir tik tuomet atsikratydavo ar paaukodavo, tai šiandien vienas drabužis sulaukia kur kas mažiau šlovės, yra dėvimas vidutiniškai 7-8 kartus.
Kasmet visame pasaulyje išmetama apie 90 mln. tonų nereikalingų drabužių. Skaičius pateikia viena iš tinklalaidės apie ekologiją kasdienybėje „Išpakuota" įkūrėjų Rugilė Matusevičiūtė. Tekstilės pramonė, pašnekovės teigimu, yra viena iš labiausiai išteklius eikvojančių ir gamtą teršiančių ūkio šakų.
„Greitosios mados dėka už prieinamą kainą kiekvienas gali atrodyti tarsi ką tik nužengęs nuo podiumo. Esame viliojami mažomis kainomis ir nuolat psichologiškai veikiami, kad įsigytume dar ir dar tokių drabužių. Taip ir įsisiūbuoja netvaraus vartojimo ciklas. Be to, svarbu suvokti, kad greitoji mada nėra tik keletas populiariausių prekinių ženklų parduotuvių. Iš tikrųjų, didžiuosiuose prekybos centruose apie 50 proc. parduotuvių turi sąsajų su greitąja mada, todėl prie neatsakingo vartojimo net neįtardami prisideda didžioji dauguma žmonių", – verčia susimąstyti R. Matusevičiūtė.

Tekstilės vertės grandinė

Jai antrina ir socialinio verslo TEXTALE įkūrėja, aplinkosaugininkė Viktorija Nausėdienė. Pasak jos, perteklinio drabužių vartojimo problema yra labai arti mūsų, nes vienu ar kitu gyvenimo etapu visi susiduriame su klausimu, ką daryti su namuose susikaupusiais rūbais ir namų tekstile.
„Šiandieniniam vartotojui jau rūpi, kaip tinkamai atsisveikinti su jam nebereikalingais daiktais. Daugelis atsakingai ieško, kam perduoti dėvėjimui dar tinkamus drabužius, kur dėti likusius. Ir net jei nemaža dalis vartotojų vis dar linkę atsilaisvinusią vietą spintoje užleisti naujiems gaminiams, importuojamų drabužių iš antrų rankų pardavimai Lietuvoje klesti. Stebint susidarančius tikrai didelius niekam nereikalingų drabužių kiekius, labai svarbu suvokti, kad pats atsakingiausias pasirinkimas būtų pirkti mažiau, rinktis kokybę. Būtent sąmoningas vartojimas yra vienas kertinių problemos sprendimo elementų.
Kitas labai svarbu dalykas – rasti sprendimus, kaip išnaudoti visų mūsų sukaupiamą srautą. Juk drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai nėra atliekos – tai didžiulis resursas, kurį turėtume grąžinti į ekonomiką. Tekstilė turi būti panaudojama, kuriant visą vertės grandinę, pradedant nuo srauto surinkimo, paruošimo iki tolimesnio pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Tinkamai sprendžiant aplinkosauginę problemą, galima ženkli socialinė pridėtinė vertė", – pasakoja V. Nausėdienė.
Ji pastebi, kad vis daugiau dėmesio pasaulio mastu skiriama inovatyvių tekstilės perdirbimo būdų paieškai, nes perdirbimo rodikliai išlieka pakankamai žemi. Pavyzdžiui, į pluoštą perdirbama tik apie 1 – 2 proc. tekstilės srauto.
„Perdirbimo galimybes riboja keletas priežasčių. Viena svarbiausių yra tai, kad didžioji dalis drabužių yra natūralių pluoštų ir sintetikos mišiniai, dėl ko sudėtingėja ir pabrangsta technologiniai perdirbimo procesai. Dėl to išauga atgaunamų pluoštų savikaina, ribota tampa jų tolimesnės realizacijos galimybė. Mokslininkams taip pat vis dar kyla daug klausimų, kaip iš perdirbamų pluoštų pašalinti juose sukauptų cheminių medžiagų likučius. Tekstilės apdorojimo ir perdirbimo infrastruktūra reikalauja tikrai didelių investicijų, tad sisteminiams pokyčiams dar tikrai prireiks laiko", – sako TEXTALE įkūrėja.
Pasak jos, džiugina kad daugėja dėmesio tekstilės surinkimo ir perdirbimo klausimams, o tarptautinėje arenoje bendrai sprendimų paieškai vienijasi ne tik mados industrijos atstovai, bet ir valstybės institucijos, nevyriausybinis, verslo ir mokslo sektorius. Kuriami nauji verslo modeliai, vis plačiau taikomos aplinkosaugos, socialinės, technologijų ir kitos inovacijos, auga bendruomenių iniciatyvų vaidmuo.

Daugės tekstilei skirtų konteinerių

Prieš perkant drabužius tvaresnį požiūrį į aplinką propaguojantys žmonės pataria atkreipti dėmesį ne į tai, kokios jis spalvos ir ar jums patinka, bet pirmiausia suvokti visą drabužio pagaminimo grandinę, įvertinti, koks tokio gaminio poveikis aplinkai. Visa grandinė turėtų būti aiški nuo pirmosios pasodintos audiniui naudojamos sėklos iki rūbo pasiuvimo aplinkybių. Reiktų išsiaiškinti, ar drabužių gamintojai palaiko atsakingos mados judėjimą, ar naudoja ekologiškas žaliavas, ir turi tai patvirtinančius sertifikatus.
Tekstilės atliekos – tai ne tik drabužiai, bet ir avalynė, patalynė, antklodės, užuolaidos, minkštieji žaislai. Už šių atliekų tvarkymą Lietuvoje yra atsakingos miestų savivaldybės, tačiau tekstilės atliekų surinkimo konteineriai su užrašu „Dėvėta tekstilė" kol kas stovi tik Vilniaus, Klaipėdos, Neringos ir Trakų miestuose. Į juos patekę drabužiai, avalynė ar kita tekstilė yra perdirbama arba po rūšiavimo ir atrankos perduodama nepasiturintiems.
Artimiausiu metu atskirus tekstilės atliekų konteinerius turės pastatyti ir kitos savivaldybės, nes pagal Europos Sąjungos įsipareigojimus iki 2025 m. Lietuvoje turės atsirasti atskira tekstilės atliekų surinkimo rūšiuojant jas susidarymo vietose sistema.
Informacijos apie tekstilę, jos panaudojimą bei tinkamą rūšiavimą suteikia ir projektas „Misija: nulis". Organizuojamos viešos diskusijos, susitikimai apie tvarų gyvenimo būdą ir jo svarbą, sąmoningus sprendimus ir vartojimo mažinimą. Taip pat rengiami įvairūs iššūkiai, kviečiantys riboti prie ekranų praleidžiamą laiką, plastikinių maišelių ar vienkartinių puodelių vartojimą tol, kol tai tampa kasdieniu įpročiu.

Antro šanso filosofija

TEXTALE įkūrėja pasakoja, kad jų studijoje ne tik buriasi bendraminčiai, gimsta tvarios, aplinkai draugiškos idėjos bei projektai, bet ir gimsta daugybė naujų, antram gyvenimui prikeltų daiktų.
„Viskas prasidėjo nuo rūbų mainų vakarėlių, kai kviesdavome žmones mainytis jiems nebereikalingais, tačiau antros galimybės vertais daiktais, siekiant surasti jiems naujus namus. Renginių metu daug dėmesio skyrėme dalyvių edukacijai aplinkosaugos ir tvaraus stiliaus tema, duskutuodavome apie mados industrijos poveikį ir atsakingesnio vartojimo alternatyvas. Pamažu konsultacinių ir renginių organizavimo veiklų spektras plėtėsi. Daugėjo bendraminčių, jungėmės prie įvairių paramos iniciatyvų, augo dovanojamų drabužių kiekis ir tuo pat metu augo dovanojamų daiktų poreikis paramai. Daugėjo savanorių, norinčių padėti pačiose įvairiausiose organizacijos veiklose. Augo skaičius mus atrandančių socialinių organizacijų, matančių perspektyvą dalyvauti bendruose pažeidžiamų asmenų įtraukties projektuose", - pasakoja V. Nausėdienė.
Įkūrėme drabužių taisymo ir atnaujinimo dirbtuves, pradėjome organizuoti įvairias kūrybines veiklas, ragindami lankytojus išmokti taisyti rūbus, juos atnaujinti ar persiūti. Kūrybinės dirbtuvės tapo erdve studentų praktikoms, dizainerių projektams, tuo pačiu prisidedant prie mūsų visų sukauptų ir jau nereikalingų drabužių panaudojimo. Studijos patalpose įsikūrė ir parduotuvėlė, kviečianti atsinaujinti kitaip, pratęsiant drabužių istorijas.
„Pamažu TEXTALE studija tapo bendruomenės traukos centru, kur laukiami visi, neabejingi aplinkai, kuriantys atsakingą stilių ir ieškantys originalumo. Kiekvieno iš mūsų mintis ir veiksmas gali tikrai daug, o antro šanso filosofija yra vienas iš kelių tvaresnės aplinkos link", - įsitikinusi V. Nausėdienė.

Socialinę akciją „Misija: nulis" inicijuoja Aplinkos ministerija finansuojant ES paramos lėšomis.

                                                                    

Susiję įrašai (pagal žymę)

traffix.lt