Brangstanti mediena paskatino privačių miškų kirtimą
ĮvairenybėsBrangstanti mediena paskatino privačių miškų kirtimą
2018 rugsėjo 21, Penktadienis 10:32

Brangstanti mediena paskatino privačių miškų kirtimą

Brangstanti mediena paskatino privačių miškų kirtimą

Per aštuonis šių metų mėnesius išduota leidimų privačiuose miškuose iškirsti tiek miško, kiek pernai iškirsta per visus metus. Specialistų skaičiavimu, iki metų pabaigos privačiuose miškuose bus paruošta pardavimui iki 30 proc. daugiau medienos nei pernai.

Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, pagrindinė kirtimų apimčių privačiuose miškuose augimo priežastis – brangstanti mediena.

„Per šiuos metus medienos kaina kilo apie 20 proc. palyginti su 2017 m.  Be to, dėl nuo 2015 m. taikomo 5 proc. mokesčio nuo pajamų už parduotąžaliavinę medieną, privačių miškų savininkai kurį laiką delsė kirsti savo miškus. Susiklosčius palankesnei situacijai medienos rinkoje, privačių miškų kirtimai išaugo, bet juos amortizuoja sumažėjusios kirtimo darbų apimtys valstybės miškuose", – sakė M. Norbutas.

Pagal Valstybinės miškų tarnybos turimus duomenis, iki š. m. rugsėjo buvo išduota leidimų privačiuose miškuose iškirsti 3,01 mln. kub. metrų miško, kai pernai per visus metus faktiškai iškirsta 3,3 mln. kub. metrų miško.

Valstybinių miškų ūkio plėtros politikoje pastaruoju metu didesnių permainų nebuvo, o visi miško kirtimo darbai yra planuojami taip, kad atitiktų darnaus miškų ūkio principus.

„Planuojant veiklą miškuose valstybė siekia ne momentinio pelno, o ilgalaikės socialinės, ekonominės ir gamtinės naudos", – teigė aplinkos viceministras.

Padidėjusius privačių miškų kirtimus šiemet iš dalies kompensuos apie 10 proc. sumažėję valstybinių miškų kirtimai.

Aplinkos Ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Miškams įveisti paprašyta per 770 tūkst. Eur paramos

    Balandžio 30 dieną baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priėmimo terminas. Supažindiname su paraiškų surinkimo rezultatais.

  • Naktimis gaisravietėse budintys miškininkai ir gaisrininkai skambina pavojaus varpais

    Ketvirtadienį, balandžio 24 dieną, Lietuvos miškuose kilo net 22 gaistai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėjo, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.

  • Miškininkai perspėja – ugnis iš pievų netrunka persimesti į miškus

    VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 dienos Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.

  • Kovai su miškų gaisrais – naują šiuolaikišką techniką

    Valstybinių miškų urėdija (VMU), siekdama kuo geriau apsaugoti šalies miškus nuo gaisrų, nutarė įsigyti tam skirtos naujos šiuolaikiškos technikos. Ja pirmiausia bus aprūpinti tie VMU regioniniai padaliniai, kurių kontroliuojamose teritorijose vyrauja vidutinės ir didelės gaisrų rizikos miškai.

  • Dalyje Lietuvos miškų – aukščiausio laipsnio miškų gaisringumas

    VĮ Valstybinių miškų urėdija informuoja, kad dėl daugelyje rajonų vyraujančio ketvirtos arba penktos klasės miškų gaisringumo Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajono miškuose uždraustas arba ribojamas patekimas į miškus.

  • Parama miškui veisti ir prižiūrėti

    Natūralūs miškai – didžiulis Lietuvos gamtos turtas, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Kiekvienas šalies gyventojas turi ne tik puoselėti bei saugoti esamus, bet ir, esant galimybėms, sodinti naujus miškus ar atkurti pažeistus jų plotus. Tam nenašių, nederlingų ir dirvonuojančių žemių savininkams yra suteiktos visos galimybės – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisima“ skiriama vienkartinė parama miškui veisti ir kasmetinė išmoka.

  • Valstybiniams miškams – dar daugiau teisinės apsaugos

    Seimas nuo vasario 1 dienos nutarė įtraukti naujai kuriamą valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdija į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. Tokios įmonės yra apsaugotos nuo privatizavimo – jos gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar reorganizuotos tik priėmus atitinkamą įstatymą.

  • Miškų projektams paramos lėšų pakanka

    Rugsėjo 29 d. buvo paskutinė paraiškų gauti paramą pagal su miškais susijusios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės tris veiklos sritis teikimo diena. NMA pateikia paraiškų surinkimo rezultatus.

  • Pardavusieji medieną ar nenukirstą mišką mokestį turi sumokėti iki liepos vidurio

    Iki liepos 15 dienos visi miško valdytojai turi deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Tai aktualu gyventojams, kurie pardavė medieną ar nenukirstą mišką ir pajamų gavo šių metų pirmajame pusmetyje. Juridiniai asmenys šį mokestį moka kas mėnesį, iki kito mėnesio 15 dienos.

  • Keturiose savivaldybėse padidinti valstybinių miškų plotai

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui patikslinti 13 savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas. Ištaisius šių miškų inventorizacijos klaidas, įvertinus įgyvendinamus valstybei svarbius projektus bei atsižvelgus į kitas aplinkybes, keturioms savivaldybėms miškų plotai padidėjo apie 3 tūkst. ha.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2070
Vakar apsilankė:6740
Šią savaitę apsilankė:8811
Šį mėnesį apsilankė:145361
Viso (nuo 2015-02-16):10433024
Šiuo metu naršo:
81
2019-06-18
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!