Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?
ĮvairenybėsKuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?
2018 rugpjūčio 20, Pirmadienis 11:44

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Faktą, kad ne visi vartotojai skiria tinkamumo vartoti terminų „Geriausias iki..." ir „Tinka vartoti iki..." reikšmes, patvirtina ir įvairios vartotojų apklausos. Prieš kelerius metus „Eurobarometro" vykdyto tyrimo duomenys parodė, kad užrašo „Geriausias iki..." reikšmę supranta mažiau nei pusė (47 proc.) ES gyventojų, o užrašo „Tinka vartoti iki..." – tik 40 proc. vartotojų.

Ant maisto produkto nurodytas minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas – gamintojo nustatytas terminas, iki kurio pabaigos tinkamai laikomas produktas išlaiko savo specifines savybes. Saugant neišpakuotą maisto produktą gamintojo nurodytomis ar įprastomis sąlygomis minimaliu tinkamumo vartoti terminu jis išlaiko optimalias fizines, chemines ir mikrobiologines savybes, susijusias su produkto saugumu ar kokybe, pavyzdžiui, drėgnį, konsistenciją ir aromatą.

Užrašas „Geriausias iki..." paprastai pateikiamas ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių, pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų ir t. t. Daugelis šių maisto produktų pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki..." nurodytam terminui dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi, pavyzdžiui, susilpnėjęs aromatas. Nors prekybininkai, pasibaigus minėtam minimaliam tinkamumo vartoti terminui, nebegali prekiauti šiais produktais, siekiant išvengti maisto švaistymo vartotojai raginami įsitikinti, ar namuose jų turimi maisto produktai pasibaigus nurodytam „Geriausias iki..." terminui tikrai yra nebetinkami vartoti. Pavyzdžiui, įvertinti, ar produkto pakuotė nepažeista (nesukiužusi ar neaprūdijusi), ar produktas nepraradęs išvaizdos, ar neturi pašalinio kvapo. Nenustačius defektų (rūdžių, pelėsio, pašalinio kvapo ir pan.) ar kokybės nuokrypių, tokių produktų išmesti nebūtina, juos galima panaudoti ruošiant maistą. Pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus nuoroda „Geriausias iki..." pažymėti maisto produktai, pasibaigus nurodytam terminui ir įvertinus jų saugą, priklausomai nuo produkto gali būti perduodami labdarai ar paramai, atiduodami šerti gyvūnams.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu užrašu „Geriausias iki..." paženklinti maisto produktai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo palikti ilgesniam laikui karštame automobilyje, sudrėko transportuojant ar saugant, pažeista jų pakuotė, saugus jų tinkamumo vartoti terminas gali sutrumpėti.
Maisto produktams, paženklintiems nuoroda „Tinka vartoti iki...", minėtos rekomendacijos netaikomos.
Užrašas „Tinka vartoti iki..." vartotojui nurodo, kad tai labai greitai gendantis maisto produktas, galintis per trumpą laiką sukelti tiesioginį pavojų žmonių sveikatai. Įprastai šiuo užrašu ženklinami švieži, atvėsinti maisto produktai, tokie kaip jogurtas, pienas, mėsa, įskaitant maltą mėsą ir mėsos gaminius, žuvis ir jos produktai, nepasterizuotos vaisių sultys ir t. t.
Vartotojai turėtų prisiminti, kad tokių produktų reikėtų įsigyti tik tiek, kiek planuojama suvartoti artimiausiu metu, o pasibaigus šalia užrašo „Tinka vartoti iki..." nurodytam terminui maisto produktai gali tapti nesaugūs, todėl tokių produktų vartoti nerekomenduojama.
Maisto produktų, paženklintų užrašu „Geriausias iki...", nereikia painioti su maisto produktais, paženklintais nuoroda „Tinka vartoti iki...".
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, iki 2025 m. yra įsipareigojusi 30 procentų sumažinti gamyboje, prekyboje, viešajame maitinime ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekį. Turimais duomenimis, daugiausia maisto atliekų ES susidaro būtent namų ūkiuose, t. y. vartotojų namuose. Vienas ES gyventojas per metus išmeta vidutiniškai 173 kg maisto atliekų, todėl vartotojų indėlis mažinant maisto švaistymą gali būti labai svarus.

VMVT inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • PUSRYČIAI VILNIUJE

    Pusryčiai, pietūs ir vakarienė – tai būtini dienos ritualai, padedantys visą dieną jaustis energingiems, darbingiems ir sveikiems. Beje, subalansuota mityba ir tinkamai pasirinktas rytinis maistas taip pat nulemia gerą bendrą savijautą ir fizinę sveikatą.

    Pusryčiavimas – pirmas, dienos pradžioje atliekamas valgymo ritualas, kurį beveik visada sudaro pasirinktas patiekalas ir šaltas arba karštas gėrimas (kava, arbata, sultys ar kt.). Verta pasakyti, kad pusryčių istorija siekia labai senus laikus. Dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ant pusryčių stalo būdavo nemenkas patiekalų pasirinkimas: pieno produktai (varškė, varškės sūris, varškėčiai), įvairūs miltiniai patiekalai, košės. Kiek vėliau atsirado ir kiaušinienė, pagardinama papildomais skoniais – lašinukais, svogūnais ar mėgstamomis daržovėmis. O po daugybės metų ant stalo atsirado ir sausi pusryčiai (įvairių grūdų dribsniai, paskaninami džiovintais vaisiais ir pienu). Ilgainiui neliko abejonių, kad pusryčiams reikia pasirinkti tokį maistą, kuris būtų praturtintas naudingomis medžiagomis.
    Atidžiau pažvelgus į pusryčiavimo tendencijas matyti, kad jos labiausiai priklauso nuo individualių norų bei susiformavusių įpročių. Vieni renkasi sveikus, kiti sočius pusryčius, tačiau visiems svarbu, kad jie būtų naudingi organizmui.

    Pagrindiniai pusryčių teikiami privalumai
    Pusryčiams turi būti skiriamas atidus dėmesys, nes tinkamai subalansuoti jie gali suteikti daug naudos organizmui. Pusryčiai – tai:
    1. Geros dienos garantas – skanus ir sveikas maistas dienos pradžioje. Gerai pradėtas rytas labai svarbus visos dienos savijautai.
    2. Sotumo jausmas. Tinkami pusryčiai užtikrina, kad ilgiau nebus jaučiamas alkis bei energijos stygius, todėl nuotaika bus geresnė, o visa diena – darbingesnė.
    3. Mažesnė persivalgymo tikimybė. Sočiai ir tinkamai papusryčiavus ryte, pietų ir vakarienės metu sumažės persivalgymo tikimybė.
    4. Stipresnis imunitetas. Visaverčiai pusryčiai, sudaryti iš vitaminų ir įvairių vertingųjų medžiagų, stiprina organizmą ir saugo nuo įvairių infekcijų. Tad pusryčiams geriausia rinktis kokybišką, skalsų ir vertingos sudėties maistą.
    5. Puiki bendra savijauta. Pirmiausia, geri pusryčiai skatina spartesnę medžiagų apykaitą. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad tinkami pusryčiai suteikia energijos ir apskritai skatina sveikesnį gyvenimo būdą, nes, gavę pakankamai naudingų medžiagų ryte, žmonės rečiau valgo saldumynus, mažiau vartoja saldžių gazuotų gėrimų, dažniau renkasi daržoves ir vaisius. Be to, visaverčiai pusryčiai padeda sureguliuoti cukraus kiekį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje – tai prisideda prie geros savijautos.
    Tad ne veltui geri pusryčiai laikomi geros dienos garantu, svarbiu fizinės ir protinės energijos užtaisu, geros nuotaikos šaltiniu ir netgi būtinybe, kuri reikalinga gerai sveikatai užtikrinti. Vis dėlto norint jausti pusryčių teikiamą naudą reikia tikslingai pasirinkti produktus, kartais – netgi susidaryti kruopštų mitybos planą. Neturintiems laiko, noro ar reikiamų žinių siūloma puiki išeitis – pasinaudoti jau suplanuotais, profesionalių virtuvės meistrų paruoštais gausiais pusryčiais. Jais kasdien galite mėgautis restorane „Šventaragio sodas“. Tai kiekvieno skoniui ir poreikiams pritaikyti pusryčiai Vilniuje.

    https://sventaragiosodas.lt/pusryciai-restorane/

  • Utenoje atidaryta parduotuvė „Vasaknos“

    Išauginanti didžiulius kiekius žuvies, perdirbanti ir parduodanti bei taikanti pačias naujausias technologijas 1993 metais buvusiame Vasaknų valstybiniame žuvininkystės ūkyje įkurta bendrovė „Vasaknos“ ir toliau plečia savo parduotuvių tinklą. Anksčiau kurį laiką veikusi Utenos turgavietėje, parduotuvė persikėlė į kitas naujas patalpas, esančias J. Basanavičiaus g. 117A. Trečiadienį, rugsėjo 5 dieną, ši nedidukė parduotuvė iškilmingai atidarė duris visiems lankytojams, o tiems, kurie atskubėjo pirmieji, pažėrė ir staigmenų.

  • Utenos ligoninės pacientai apie vėsų maistą ir kiauras lėkštes

    Kai viešojoje erdvėje pradėjo plisti informacija apie nekokybišką, neapetitiškai atrodantį Lietuvos ligoninių maistą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vasario mėnesio pradžioje inicijavo akciją, kurios metu SAM bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertai, nuvykę į bet kurias šalies ligonines, tikrina ir vertina ligoniams tiekiamą maistą bei siekia nustatyti pagrindines žmonių skundų priežastis. Vasario 22 dieną mobili ekspertų komisija, sudaryta iš dviejų SAM ir dviejų VMVT specialistų, apsilankė Utenos ligoninėje, vertino maisto kokybę, išsakė savo pastabas bei patarimus ligoninės administracijai.

  • Pareigūnai ragina nesusigundyti pigiomis maisto teikimo paslaugomis

    Vasaros metas neretai asocijuojasi ne tik su atostogomis, bet ir su šventėmis, kurioms pasiruošti dažnai pritrūksta laiko. Tuomet gyventojų akys pradeda krypti į pigesnes paslaugas siūlančius skelbimus.

  • „Utenos prekyba“ remia mūsų krašto gamintojus

    Kad „Utenos prekybos" parduotuvėse galima įsigyti produktų, kurių kituose didžiuosiuose prekybos centruose nėra, jau įsitikino ne vienas uteniškis. „Rašėje", „Santakoje", „Vyturiuose", „Aukštakalnyje" ir kaimiškose vietovėse esančiose parduotuvėse pirkėjai visada ras išskirtinės Utenos krašto bei aplinkinių vietovių gamintojų produkcijos, kuri nuo šiol pažymėta specialiu ženklu.

  • Naujos „Rimella“ parduotuvės atidaryme – mados redaktorė Giedrė Anužytė

    Prieš savaitę Utenoje prekybos centre „Norfa XXL" (J. Basanavičiaus g. 127, Utena) duris atvėrusi nauja stilinga parduotuvė „Rimella" uteniškius pakvietė į įspūdingą atidarymą. Parduotuvės atidarymo proga buvo perkirpta simbolinė juostelė, o uteniškės turėjo puikią galimybę susipažinti ir pasikalbėti su žymia stiliste ir žurnalo „Laima" mados redaktore Giedre Anužyte.

  • Maisto paketai jau pakeliui į savivaldybes

    Į savivaldybes pradedami vežti pirmieji maisto produktų paketai labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Šiemet gyventojai sulauks 17 rūšių skirtingų maisto produktų, iš kurių šio mėnesio maisto produktų paketą sudaro: makaronai, grikių kruopos, kiaulienos konservai, konservuotų daržovių sriuba, konservuotos pupelės, avižiniai sausainiai ir greito paruošimo avižų košė.

  • Kulinarinėje kelionėje po pasaulį – ir Lietuvos smulkieji gamintojai

    Žemės ūkio parodos visame pasaulyje sulaukia nemažo susidomėjimo, tačiau Berlyne rengiama populiarioji tarptautinė paroda „Žalioji savaitė" sulaukia ypatingo lankytojų, profesionalų ir žiniasklaidos dėmesio. Šiemet paroda, visada stebinanti plačiausiu produktų ir paslaugų asortimentu žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės srityse, vyksta sausio 20–29 dienomis. Lietuvos stendas šioje parodoje vėl bus įrengtas tokio pat dydžio kaip ir pernai, o mūsų šaliai atstovaus smulkieji gamintojai, pristatysiantys tautinio paveldo ir ekologiškus gaminius.

  • Ką reikėtų atsiminti perkant ir tvarkant maistą

    Specialistai pataria, ko nereikėtų pamiršti ruošiant šventinį stalą bei norint išvengti maisto švaistymo ir sveikatos sutrikimų.
    Visų pirma, renkantis maisto produktus, reikia įdėmiai perskaityti ženklinimo etiketes ir įsitikinti, kad nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Nereikėtų pirkti gaminio su ištaisyta, perklijuota ar visai nuplėšta etikete, nes taip gali būti nuslepiamas tikrasis produkto galiojimo terminas. Be to, nuo šių metų gruodžio 13 dienos įsigaliojo privalomas reikalavimas – pateikti maistingumo deklaracijas, pagal kurias galima įvertinti produktų energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, angliavandenių bei cukrų kiekius.

  • Naujovės ženklinant fasuotus maisto produktus

    Nuo šių metų gruodžio 13 dienos vartotojai gali gauti daugiau informacijos apie fasuotus maisto produktus, kadangi jų ženklinimo etiketėse esančią informaciją papildė maistingumo deklaracija. Iki šiol ją buvo privaloma nurodyti tik tuo atveju, kuomet yra pateikiami maistingumo teiginiai, pvz.: „be cukrų", „mažiau riebalų" ir panašiai. Prekybos centruose vartotojai skaitydami ženklinimo etiketes ir besirinkdami maisto produktus galės pamatyti ne tik jų energinę, tačiau ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5517
Vakar apsilankė:7725
Šią savaitę apsilankė:31319
Šį mėnesį apsilankė:154395
Viso (nuo 2015-02-16):11125126
Šiuo metu naršo:
78
2019-09-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!