Nuo liepos 1 dienos – daugiau galimybių derinti šeimą ir darbą
AktualijosNuo liepos 1 dienos – daugiau galimybių derinti šeimą ir darbą
2017 gegužės 09, Antradienis 08:55

Nuo liepos 1 dienos – daugiau galimybių derinti šeimą ir darbą

Nuo liepos 1 dienos – daugiau galimybių derinti šeimą ir darbą

Naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 dienos, įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus.
„Įsivaizduokite, kad jūsų buvimas darbovietėje būtų privalomas tik tam tikromis valandomis, o likusį laiką galėtume savarankiškai nuspręsti, kiek kurią dieną papildomai valandų būsite darbo vietoje taip, kad per savaitę iš viso susidarytų 40 darbo valandų. Tokią galimybę, iki šiol taikytą tik pavienėse bendrovėse ar įstaigose, suteiks naujasis reguliavimas, be kitų režimų, įteisinantis ir lankstų darbo grafiką", – paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jauni tėvai, dirbantys pagal lankstų darbo grafiką, gali pakaitomis atvykti į darbą anksčiau arba vėliau nesijaudindami, kad gali kelias ar keliolika minučių pavėluoti rūpindamiesi savo mažaisiais.
Pasak K. Zauros, iki šiol taikytas reguliavimas, reikalaujantis, kad darbo diena trūktų 8 valandas, buvo labai nelakstus ir keliantis daug nepatogumų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Naujajame Darbo kodekse įteisinami šie penki režimai: nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičiaus; suminės darbo laiko apskaitos, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; lankstaus darbo grafiko, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė; individualaus darbo laiko režimas.
„Darbdavys, pasitaręs su darbuotoju, ar darbuotojų atstovais, galės nuspręsti, kurį darbo laiko režimą taikyti visoje įstaigoje arba konkrečiam žmogui taip, kad per savaitę būtų dirbama 40 valandų, o su viršvalandžiais – ne ilgiau kaip 48 valandas, nebent darbuotojas sutiktų dirbti 52 valandas", – teigė K. Zaura.
Jis taip pat primena, kad maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais negali viršyti 60 val. per savaitę. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, ribojimas yra nustatytas vienai dienai ir jis negali viršyti 12 valandų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Šiais metais darbe prarasta 20 žmonių gyvybių

    Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per šešis šių metų mėnesius gavo 20 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 50 pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe, per kuriuos darbuotojai patyrė sunkias traumas. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, žūčių darbe skaičius išliko panašus, o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo.

  • Šiemet fiksuojama mažiau nedeklaruoto darbo atvejų

    Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais, vykdydama nelegalaus (neteisėto) ir nedeklaruoto darbo kontrolę, atliko beveik 3600 inspektavimų.

  • Pasikeitė leidimų dirbti kitą darbą išdavimo tvarka

    Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašas.

  • Ką reikėtų žinoti įdarbinant vaiką ar paauglį?

    Artėjant vasarai vaikai ir paaugliai vis aktyviau ieškosi sezoninių darbų: tokie papildomi laikini darbuotojai aktualūs tampa ir kai kurių sričių įmonėms. Ši įdarbinimo praktika naudinga tiek verslininkams, tiek jauniems žmonėms.

  • Patarimai jaunimui: kokios galimybės dirbti, keliauti ir savanoriauti

    Mokiniai, studentai ir visi jauni žmonės vasarą gali įgyti patirties dirbdami, savanoriaudami ar keliaudami. Įprastai informacijos apie šias veiklas labai daug, tad šįkart pateikiame pagrindinius portalus, kuriuose galima rasti informacijos apie darbą ir darbo sąlygas jaunimui, savanorystę bei galimybes nemokamai traukiniais pakeliauti po Europos Sąjungos šalis.

  • Į darbą – kartu su keturkojais augintiniais

    „Į darbą kaip į šventę“, – tokiu posakiu galima apibūdinti penktadienio popietę į darbą atskubėjusius „Lietuvos draudimo“ Utenos skyriaus darbuotojus, kurie į savo darbo vietą atsivedė ir keturkojus draugus. Tiesa, iš pradžių šuneliai kiek baugščiai dairėsi į šalis, tačiau kai kurie po akimirkos įsidrąsinę lakstė iš vieno kabineto į kitą.

  • Lietuvos didmiesčiai ir miestai: kur uždirbama daugiausia?

    19 vietą tarp šalies savivaldybių pagal darbo užmokestį užima Utenos rajonas, kuriame gyvena apie 14 tūkstančių dirbančiųjų. Tokius duomenis pirmadienį pateikė Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Panevėžio gyventojų algos skurdesnės nei, tarkim, uteniškių.

  • Darbdaviai pirmumo teisę teikia pilnamečiams mokiniams

    Mokiniai vasaros atostogas leidžia ne tik poilsiaudami ir bet ir laisvalaikį derindami su laikina galimybe užsidirbti. Tačiau ne visi jaunuoliai turi išsvajotąjį darbą, mat daugelis darbdavių nenori savo įmonėse įdarbinti nepilnamečių.

  • Darbdaviams – finansinės paskatos įdarbinti jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones

    Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas su sunkumais darbo rinkoje susiduriančių asmenų užimtumui ir skatinti darbdavius kurti daugiau darbo vietų, pradedama įgyvendinti nauja Europos socialinio fondo lėšomis finansuojama priemonė „Parama darbui". Darbdaviai, kurie planuoja įdarbinti jaunimą iki 29 m. arba vyresnius nei 54 m. asmenis, jau gali kreiptis dėl darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo. Tam Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 40,5 mln. Eur.

  • Mokinių nebaugina ir gatvių valymo darbai

    Artėja vasara. Mokiniai, užvėrę mokyklų duris, galės atsikvėpti nuo knygų ir pamokų, pasinerti į vasaros teikiamus malonumus. Maža dalis mokinių vasarai išvyksta į užsienį, kur gyvena jų tėvai ar giminaičiai, – svečiose šalyse jie taip pat turi galimybę įsidarbinti, susitaupyti pinigų savo pramogoms.
    O ką daryti tiems, kurie vasarą planuoja pasilikti Utenoje? Ar dienas leisti gatvėse, kaimuose su seneliais, ar ieškotis darbo vietinėse įmonėse?

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2633
Vakar apsilankė:6456
Šią savaitę apsilankė:2633
Šį mėnesį apsilankė:174252
Viso (nuo 2015-02-16):10928147
Šiuo metu naršo:
179
2019-08-26
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!