Vaikų iki 19 metų Lietuvoje nuskęsta daugiausiai
AktualijosVaikų iki 19 metų Lietuvoje nuskęsta daugiausiai
2015 birželio 19, Penktadienis 11:39

Vaikų iki 19 metų Lietuvoje nuskęsta daugiausiai

Vaikų iki 19 metų Lietuvoje nuskęsta daugiausiai

Skendimai yra pasaulyje yra trečia, o Lietuvoje antra pagal dažnumą mirties priežastis dėl nelaimingų atsitikimų. Visame pasaulyje kasmet dėl šios priežasties netenkama daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Vaikų netekčių dėl išorinių veiksnių statistikoje žūtys vandenyje užima antrą vietą pagal dažnumą. Pagal naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos Vaikų traumų prevencijos pasaulinės ataskaitos duomenis, nuskendimai sudaro apie 28 proc. visų vaikų netyčinių trauminių mirties priežasčių. Daugiau nei 90 proc. šių mirčių įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir šeimose. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja tarptautinį ir nacionalinį dėmesį sutelkti į skendimų prevenciją, į žalą, padaromą šalies ekonomikai, bendruomenėms ir šeimoms.

 

Palyginti su kitomis Europos šalimis, vaikų iki 19 metų Lietuvoje nuskęsta daugiausiai. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai skendimus, kaip didžiulę visuomenės sveikatos grėsmę, ypač akcentuoja Baltijos šalyse, kur yra daug atvirų vandens telkinių. Tyrėjų nuomone, išgelbėjama tik apie 10 proc. skęstančių vaikų, t. y. vienas iš dešimties. Lietuvoje 2014 metais ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo 201 kartą: jie ištraukė 84 skenduolius ir išgelbėjo 17 žmonių. 2015 metais ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo 81 kartą. Šių darbų metu jie ištraukė 29 skenduolius bei išgelbėjo 25 gyventojus, iš jų 3 vaikus.
Kitose Europos šalyse skendimų prevencija jau turi gilias šaknis ir ją pasitelkus išgelbstima daugybė vaikų gyvybių. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad vaikystėje pradėjus diegti atsargaus ir atsakingo elgesio vandenyje įpročius bei išmokius plaukti, ateityje galima išvengti daugybės skaudžių netekčių, − sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laura Bačinskienė teigė, kad, pagal Klaipėdos mieste atliktos apklausos duomenis, tėvai sutinka, kad plaukimas yra naudingas sveikatai ir supranta jo svarbą žmogaus gyvenime (80,6 proc.). Mokančių plaukti tėvų vaikai dažniau patys moka plaukti, lyginti su nemokančių plaukti tėvų vaikais (71 proc.). Taip pat tėvai norėtų, jog jų vaikai per kūno kultūros pamokas būtų mokomi plaukimo įgūdžių (91 proc.) bei sutinka, kad mokytis plaukti vaikui geriausia baseine (95 proc.). Vieni pedagogai rekomenduoja mokyti plaukti vaikus nuo 1 iki 5 metų (57 proc.), o kiti nuo 6 iki 10 metų (36 proc.).
Lietuvoje 2008–2015 metais įgyvendinama Vyriausybės patvirtinta Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa. Programoje jau dalyvavo 341 mokykla iš 36 savivaldybių, pirmenybė buvo teikiama vaikams iš atokesnių vietų. Per tuos metus išmoko plaukti ir saugiai elgtis vandenyje 26,5 tūkst. 2−3 klasių mokinių. Sporto mokyklų atstovai gabius vaikus atrinko į sportines grupes. Forumo dalyvių nuomone dar to nepakanka. Reikia skirti lėšų ir skendimų prevencijos programai, kaip kad yra skirta saugaus eismo keliuose prevencijai, kad visi Lietuvos vaikai įgytų saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžių.
Šių metų birželio 8 d. Vyriausybė pritarė vaikų mokymo plaukti bendrojo ugdymo mokyklose programos tęsimui ir finansavimui dar penkeriems metams. Ją įgyvendinti įgaliotos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos, Kūno kultūros departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vyriausybės pasitarime rekomenduota plėsti įgyvendinančių institucijų skaičių ir pasitelkti Krašto apsaugos ministeriją, Susiekimo ministeriją, Socialinės apsaugos ministeriją, kitus socialinius partnerius. Todėl būtina sutelkti visas pajėgas, susivienyti visoms už vaikų saugumą, sveikatą ir vertybių formavimą atsakingoms institucijoms, kad mokyklose bei kitose vaikų ir paauglių susibūrimo vietose būtų skleidžiama informacija skendimų prevencijos tema, taikomos efektyvios skendimų prevencijos priemonės savivaldybėse, šviečiami tėvai ir kuriama vaikams saugi aplinka.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

    Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

  • Įvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebėjo, kad, šiuo metu Lietuvoje yra septynios savivaldybės, kurios neturi nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.

  • Gyventojai vaistams pernai pinigų išleido mažiau

    Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2019-aisiais už kompensuojamuosius vaistus ligonių kasos sumokėjo 71,5 mln. eurų daugiau nei užpernai. Tuo metu  pačių gyventojų priemokos pernai sumažėjo net 17 mln. eurų.

  • Lediniame tvenkinio vandenyje – skęstančio žvejo drama

    Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams gelbėtojams sausio 3-os dienos vidurdienį pavyko išgelbėti Pagojės tvenkinyje skendusio senolio gyvybę. Devintąją dešimtį pradėjęs vyras tądien žvejojo, deja, apvirtus valčiai, atsidūrė šaltame vandenyje. Jeigu ne Anykščių savivaldybės Viešintų ugniagesių komandos ugniagesys Eitautas Motiejūnas, ši istorija galėjo baigtis tragiškai. Vaikinas, tądien važiuodamas į miestą, pastebėjo tvenkinyje valtimi plaukiojantį žvejį.

  • Moterį nuo tragiškos lemties išgelbėjo žaibiška uteniškių reakcija

    Ledinis Dauniškio ežero vanduo per plauką nepasi­glemžė uteniškės gyvybės. Ant suoliuko sėdėjusi mote­ris staiga atsistojo ant jo, persisvėrė per metalinius til­to turėklus ir pliumptelėjo į vandenį. Laimei, netoliese vaikštinėjo du vyrai, kurie nelaimėlę ištempė ant tilto.

  • Atskleidė, kiek per pastarąjį ketvirtį iš tėvų paimta vaikų

    Pastarųjų devynių mėnesių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys apie Utenos apskritį rodo, kad šiek tiek sumažėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat sumažėjo ir vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos. 2018 metų II pusmetyje iš nesaugios aplinkos paimti 165 vaikai, 2019 metų I ketvirtyje – 72 vaikai.

  • Esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms galima mokinių į mokyklas nevežti

    Kelininkams informuojant apie sudėtingas, dėl nepalankių žiemiškų sąlygų susidariusias eismo sąlygas kai kuriuose keliuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai kartu su savivaldybe gali priimti sprendimą leisti vaikams likti namuose. Tai aktualu kaimiškoms vietovėms.

  • Vaikams dovanojamas džiaugsmas sugrįžta su kaupu

    Iš laimės blizgančios akys ir pakili bei šventiška nuotaika – taip buvo galima apibūdinti įvairaus amžiaus vaikus, kurie prieš didžiąsias metų šventes išsirikiavo prie boulingo takelio Utenoje. Šią pramogą jiems dovanojęs Užpalių Švč. Trejybės parapijos klebonas Jonas Bučelis apie nebe pirmus metus teikiamą gerumo dovaną vaikams kalbėjo nesiplėsdamas. Dvasininko teigimu, išvažiavimas iš namų ir aplinkos pakeitimas jiems teikia džiugesio, o judėjimas skatina atsigręžti į sveikesnį gyvenimo būdą.

  • Vaikų nukritimų prevencija

    Nukritimai yra opi problema, nes tai yra pagrindinė visų amžiaus grupių vaikų susižalojimų priežastis. Mažam vaikui pasaulis yra nepažintas ir viliojantis. Vaikui susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos ar akių sumušimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

  • Rudens palydėtuvės – su ožka

    Lapkričio 12-ą švenčiama Ožio diena, anot etnologų – įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Tai – paskutinė rudens šventė. Ganymo sezono pabaigą žmonės anuomet pažymėdavo įvairiomis apeigomis, burdavo, ar greit ateis žiema. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulių, buvo manoma, kad jis gali priartinti žiemą ir savo elgesiu išduoti apie ateitį. Pasak lietuvių tradicijų žinovų, Ožio diena buvo itin svarbi piemenėliams, nes prisnigus jiems prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikėdavo tęsti ganiavos: piemenėliai galėdavo pailsėti, prie šilto „pečiaus" pasišildyti, šiltos putros sočiai prisisrėbti. Šią šventę ketvirtus metus iš eilės švenčia ir Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis", puoselėjančio senąsias tradicijas, ugdytiniai.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:633
Vakar apsilankė:12955
Šią savaitę apsilankė:32894
Šį mėnesį apsilankė:311668
Viso (nuo 2015-02-16):13758734
Šiuo metu naršo:
145
2020-05-28
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!