Skendimai yra pasaulyje yra trečia, o Lietuvoje antra pagal dažnumą mirties priežastis dėl nelaimingų atsitikimų. Visame pasaulyje kasmet dėl šios priežasties netenkama daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Vaikų netekčių dėl išorinių veiksnių statistikoje žūtys vandenyje užima antrą vietą pagal dažnumą. Pagal naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos Vaikų traumų prevencijos pasaulinės ataskaitos duomenis, nuskendimai sudaro apie 28 proc. visų vaikų netyčinių trauminių mirties priežasčių. Daugiau nei 90 proc. šių mirčių įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir šeimose. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja tarptautinį ir nacionalinį dėmesį sutelkti į skendimų prevenciją, į žalą, padaromą šalies ekonomikai, bendruomenėms ir šeimoms.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, vaikų iki 19 metų Lietuvoje nuskęsta daugiausiai. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai skendimus, kaip didžiulę visuomenės sveikatos grėsmę, ypač akcentuoja Baltijos šalyse, kur yra daug atvirų vandens telkinių. Tyrėjų nuomone, išgelbėjama tik apie 10 proc. skęstančių vaikų, t. y. vienas iš dešimties. Lietuvoje 2014 metais ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo 201 kartą: jie ištraukė 84 skenduolius ir išgelbėjo 17 žmonių. 2015 metais ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo 81 kartą. Šių darbų metu jie ištraukė 29 skenduolius bei išgelbėjo 25 gyventojus, iš jų 3 vaikus.
Kitose Europos šalyse skendimų prevencija jau turi gilias šaknis ir ją pasitelkus išgelbstima daugybė vaikų gyvybių. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad vaikystėje pradėjus diegti atsargaus ir atsakingo elgesio vandenyje įpročius bei išmokius plaukti, ateityje galima išvengti daugybės skaudžių netekčių, − sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laura Bačinskienė teigė, kad, pagal Klaipėdos mieste atliktos apklausos duomenis, tėvai sutinka, kad plaukimas yra naudingas sveikatai ir supranta jo svarbą žmogaus gyvenime (80,6 proc.). Mokančių plaukti tėvų vaikai dažniau patys moka plaukti, lyginti su nemokančių plaukti tėvų vaikais (71 proc.). Taip pat tėvai norėtų, jog jų vaikai per kūno kultūros pamokas būtų mokomi plaukimo įgūdžių (91 proc.) bei sutinka, kad mokytis plaukti vaikui geriausia baseine (95 proc.). Vieni pedagogai rekomenduoja mokyti plaukti vaikus nuo 1 iki 5 metų (57 proc.), o kiti nuo 6 iki 10 metų (36 proc.).
Lietuvoje 2008–2015 metais įgyvendinama Vyriausybės patvirtinta Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa. Programoje jau dalyvavo 341 mokykla iš 36 savivaldybių, pirmenybė buvo teikiama vaikams iš atokesnių vietų. Per tuos metus išmoko plaukti ir saugiai elgtis vandenyje 26,5 tūkst. 2−3 klasių mokinių. Sporto mokyklų atstovai gabius vaikus atrinko į sportines grupes. Forumo dalyvių nuomone dar to nepakanka. Reikia skirti lėšų ir skendimų prevencijos programai, kaip kad yra skirta saugaus eismo keliuose prevencijai, kad visi Lietuvos vaikai įgytų saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžių.
Šių metų birželio 8 d. Vyriausybė pritarė vaikų mokymo plaukti bendrojo ugdymo mokyklose programos tęsimui ir finansavimui dar penkeriems metams. Ją įgyvendinti įgaliotos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos, Kūno kultūros departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vyriausybės pasitarime rekomenduota plėsti įgyvendinančių institucijų skaičių ir pasitelkti Krašto apsaugos ministeriją, Susiekimo ministeriją, Socialinės apsaugos ministeriją, kitus socialinius partnerius. Todėl būtina sutelkti visas pajėgas, susivienyti visoms už vaikų saugumą, sveikatą ir vertybių formavimą atsakingoms institucijoms, kad mokyklose bei kitose vaikų ir paauglių susibūrimo vietose būtų skleidžiama informacija skendimų prevencijos tema, taikomos efektyvios skendimų prevencijos priemonės savivaldybėse, šviečiami tėvai ir kuriama vaikams saugi aplinka.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.